- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- 1A-27-309/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32766-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Vidmantas Mylė, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- D. M.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas), Vidmanto Mylės, Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. ir konfiskuotino turto savininko A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 51 MGL ((2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinta bausmė D. M. paskirta laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei 51 MGL ((2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. M. paskirta sumažinta bausmė laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei 34 MGL ((1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas D. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. liepos 21 d. 19.10 val. iki 2020 m. liepos 22 d. 10.25 val. (1 para) ir nustatyta laikyti, kad D. M. yra sumokėjęs 100 Eur dydžio baudą. Likusi nesumokėta 1 600 Eur dydžio bauda.
D. M. įpareigotas paskirtą baudą – 32 MGL (1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų)) baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatyta skaičiuoti nuo specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos – 2020 m. liepos 22 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalimi, D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – keturračio motociklo „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro L. V. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, apribojant D. M. nuosavybės teises į keturratį motociklą „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), paliktas nepakeistas ir taikytas iki keturračio motociklo „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo įvykdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. M. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę S. Č., o būtent: 2019 m. rugpjūčio 1 d., apie 17.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia ranka tris kartus sudavė nukentėjusiajai S. Č. į veido sritį, koja vieną kartą įspyrė jai į pilvą bei vieną kartą į dešinę koją, tuo sukeldamas nukentėjusiajai S. Č. fizinį skausmą bei padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas kaktos kairėje, nosies srityje, dešinio kelio sąnario srityje, apatinio I dešiniojo danties vainiko nuskėlimą.
2. Be to, D. M. nuteistas už tai, kad 2020 m. liepos 21 d., apie 18.58 val., ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo sunkųjį keturratį motociklą „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus, ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai (stiprus alkoholio kvapas iš burnos, nerišli kalba), tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems bei, vengdamas neblaivumo patikrinimo, pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimą, kuris numato, kad asmuo, policijos pareigūnui reikalaujant, privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinti ar nėra neblaivus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. ir konfiskuotino turto savininkas A. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti keturratį motociklą „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šią transporto priemonę grąžinti jos savininkui A. P..
3.1. Skunde apeliantai nurodo, kad keturratis motociklas „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise D. M. nepriklauso – iš byloje esančios 2020 m. liepos 15 d. Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad D. M. 2020 m. liepos 15 d. keturratį motociklą „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė A. P. už 2 500 Eur. Tai, kad A. P. nespėjo šios transporto priemonės įregistruoti savo vardu, nepaneigia jo nuosavybės į šią transporto priemonę. Pažymi, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog turto registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią funkciją. Asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnis) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-421/2019, 25 punktas).
3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad automobilio registravimas ir jo pirkimo-pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis), o automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Įstatymas nenustato privalomos motorinių transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarties teisinės registracijos; transporto priemonės savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu; automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o automobilio perdavimas šios sutarties pagrindu yra jo įsigijimo nuosavybėn momentas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-421/2018). Taigi automobilio registracija asmens vardu nėra juridinis faktas, sukuriantis to asmens nuosavybės teisę, nes ši įgyjama tik CK 4.47 straipsnyje nurodytais pagrindais.
3.3. Apeliantų teigimu, kadangi D. M. 2020 m. liepos 15 d. pardavė keturratį motociklą „Yamaha“ A. P., nuo tada šios transporto priemonės savininkas yra būtent A. P.. Nurodo, kad keturračio motociklo „Yamaha“ savininkas A. P., duodamas D. M. naudotis šia transporto priemone, nežinojo, kad jis (D. M.) vairuos ją neblaivus, - šią aplinkybę pastarasis nurodė apklaustas kaip liudytojas. A. P. nežinojo, kad jam priklausantis keturratis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Taigi, pasak apeliantų, nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų atvejų, kada gali būti konfiskuojamas kitam fiziniam asmeniui priklausantis turtas. Kartu pažymi, kad konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtintą Konstitucijos 23 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl taikant turto konfiskavimą, be kita ko, būtina vadovautis šio straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo.
3.4. Pasak apeliantų, nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti turtą, kuris nepriklauso BK uždraustą veiką padariusiam asmeniui – pagal BK 72 straipsnio 5 dalį teismas turėjo išieškoti iš uždraustą veiką padariusio asmens pirmiau minėtos transporto priemonės vertę ar jos dalį. Nurodo, kad pagal skundžiamą teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendį baudžiamojo poveikio priemonė paskirta ne baudžiamosios teisės uždraustą veiką padariusiam asmeniui, o tai neatitinka tokios poveikio priemonės paskirties bei tikslų.
4. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Nuteistojo D. M. ir konfiskuotino turto savininko A. P. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijamas kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo klausimas, tačiau keliamas BK 72 straipsnio nuostatų taikymo klausimas.
7. Pažymima, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės savo esme panašios su bausmėmis, tačiau netapačios, jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė, rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018). Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės panaudojimo neįmanomas, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018).
8. Iš nuteistojo D. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad prieš įvykį, kurio metu vairavo sunkųjį keturratį motociklą „Yamaha“ būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, jis kartu su A. P., kuriam yra pardavęs anksčiau jam nuosavybės teise priklausiusį keturratį motociklą „Yamaha“, vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alaus. Po to, būdamas neblaivus, A. P. pasakius, kad jis gali keturračiu važiuoti į namus, šia transporto priemone išvažiavo iš A. P. namų (2 t., b. l. 52–55, 64–67, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Tai, kad prieš įvykį jie kartu su A. P. išgėrė po skardinę alaus ir jis (D. M.) keturračiu motociklu išvažiavo iš A. P. namų, nuteistasis parodė ir teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 151). Kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. P. analogiškai nurodė, kad 2020 m. liepos 21 d. pas jį atvažiavus D. M., jie kartu išgėrė alaus, paaiškino, jog todėl, kad jis (A. P.) neketino nakvoti savo statomame name, D. M. pasakė, kad pastarasis gali keturračiu važiuoti namo (2 t., b. l. 11–14). Minėti nuteistojo D. M. ir liudytojo A. P. parodymai akivaizdžiai paneigia jų apeliacinio skundo argumentą, kad A. P., duodamas D. M. naudotis transporto priemone, nežinojo, kad pastarasis vairuos ją neblaivus. Taigi, nors byloje esanti 2020 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad keturratis motociklas „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. P. (1 t., b. l. 162), atsižvelgiant į tai, kad keturračio motociklo savininkas A. P. su jam priklausančia transporto priemone elgėsi nerūpestingai, neatsakingai, sudarė sąlygas savo turtą naudoti priešingai visuomenės interesams, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti išieškota transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
9. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad konfiskuojant asmens turtą yra apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtintą Konstitucijos 23 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, pažymima, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti – įstatymo numatytais atvejais ji gali būti ribojama. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo išvadai, kad priėmus sprendimą konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę yra pažeidžiamas proporcingumo principas, t. y. proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų. Kadangi baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas paskirta nuteistajam D. M., apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamu nuosprendžiu baudžiamojo poveikio priemonė paskirta ne baudžiamosios teisės uždraustą veiką padariusiam asmeniui, atmetamas kaip nepagrįstas.
10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti keturratį motociklą „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta šią transporto priemonę konfiskuoti, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. M. ir konfiskuotino turto savininko A. P. apeliacinį skundą atmesti.