Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-10-25 · Civilinė byla Nr. e2-9895-1115/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-25
Bylos Nr.
e2-9895-1115/2022
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00943-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Savkinienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltic oil“
Atsakovas
E. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9895-1115/2022Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00943-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 3.2.3.2; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic oil“ ieškinį atsakovei E. G. dėl palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. UAB „Baltic oil“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo E. G. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. birželio 21 d. priėmė teismo įsakymą. 2022 m. liepos 18 d. buvo gauti E. G. prieštaravimai, kurie 2022 m. liepos 18 d. teisėjos rezoliucija buvo priimti ir UAB „Baltic oil“ nustatytas 14 dienų terminas ieškiniui pareikšti. UAB „Baltic oil“ 2022 m. rugpjūčio 16 d. pateikė ieškinį. 2022 m. rugpjūčio 29 d. minėtas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-8175-948/2022 panaikintas teismui priėmus ieškinį ir byla perduota nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus regiono apylinkės teismui.

2. Ieškovė UAB „Baltic oil“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės E. G. 82,25 Eur palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė UAB „Baltic oil“ vykdo prekybą tepalais, alyvomis, eksploataciniais skysčiais, taip pat vykdo kitą ūkinę komercinę veiklą, numatytą įmonės įstatuose. Ieškovė pateikė atsakovei E. G. prekes ir išrašė bei pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras. Rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Nepaisant to, kad sąskaitų apmokėjimo terminai yra pasibaigę, skolą atsakovė apmokėjo tik 2022 m. liepos 20 d., t. y. jau po kreipimosi į teismą (prieštaravimai į teismo įsakymą pateikti 2022 m. liepos 18 d.). Apmokėdama įsiskolinimą atsakovė jį pripažino, tačiau dėl nežinomų priežasčių pateikė prieštaravimus ir neapmokėjo 82,25 Eur palūkanų ir 106,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (10,00 Eur žyminis mokestis, 96,80 Eur teisinės paslaugos).

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

5. Atsiliepime atsakovė nurodė, jog nepaisant to, kad sąskaitų išrašymo datos yra 2019 m. sausio 15 d., 2019 m. balandžio 2 d. ir 2020 m. balandžio 20 d., tačiau apie šių sąskaitų egzistavimą sužinojo tik iš pranešimo apie įsiskolinimą, kurį gavo 2022 m. gegužės 13 d. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad „išrašė ir pateikė apmokėjimui šias sąskaitas“. Tai neatitinka tikrovės, kadangi ieškovė nepateikė jokių sąskaitos įteikimo įrodymų. Priešingai, ant sąskaitų nėra nei atsakovės pačios, nei jos darbuotojų parašo, liudijančio apie sąskaitų priėmimą. Šias sąskaitas gavo tik tada, kai po pranešimo apie įsiskolinimą, kurį prideda ieškovė, pati asmeniškai susisiekė su įmonės direktoriumi ir paprašė atsiųsti sąskaitas. Pirmą kartą su šiomis sąskaitomis susipažino tik 2022 m. gegužės 27 d., kai po dar vieno telefoninio pokalbio su įmonės atstovu, sąskaitos buvo pateiktos elektroniniu laišku. Prievolė apmokėti sąskaitas kyla nuo PVM sąskaitos gavimo dienos – 2022 m. gegužės 27 d. 2022 m. liepos 20 d. šias sąskaitas apmokėjo. Atsakovė nurodė, kad niekada neginčijo šių sąskaitų, nors ir negavo faktinių įrodymų, kad šios prekės tikrai buvo pristatytos į jos ūkį. Taip pat labai svarbu pažymėti, kad ieškovė net susidarius tariamam įsiskolinimui, nenutraukė su ja komercinių ryšių, įmonės vadybininkai toliau skambino jos darbuotojui, siūlė prekes ir jas pardavė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl skolos už neapmokėtas palūkanas priteisimo

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis).

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

8. Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, šalis, besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

9. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė tiekė už atlygį atsakovei, o atsakovė įsigijo tam tikras prekes. Bylos duomenimis, tarp šalių sudaryta rašytinė sutartis dėl prekių tiekimo nebuvo. Ieškovė savo reikalavimą priteisti iš atsakovės 82,25 Eur palūkanų grindžia pavėluotomis apmokėti sąskaitomis faktūromis.

10. Bylos duomenimis, ieškovė 2019 m. sausio 15 d., 2019 m. balandžio 2 d. ir 2020 m. balandžio 27 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė turėjo apmokėti. Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. QS1900041, išrašytos 2019 m. sausio 15 d., matyti, kad apmokėjimo terminas nurodytas iki 2019 m. sausio 30 d., iš PVM sąskaitos faktūros Nr. QS1900763, išrašytos 2019 m. balandžio 2 d., matyti, kad apmokėjimo terminas nurodytas iki 2019 m. balandžio 17 d., iš PVM sąskaitos faktūros Nr. QS2001186, išrašytos 2020 m. balandžio 27 d., matyti, kad apmokėjimo terminas nurodytas iki 2020 m. gegužės 12 d.

11. Atsakovė teigia, jog ji nepraleido termino minėtoms sąskaitoms apmokėti, kadangi jų apskritai nėra gavusi iki 2022 m. gegužės 27 d.

12. Vertinant byloje pateiktus duomenis, pažymėtina, kad ieškovė nepateikė pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad apie turimas apmokėti sąskaitas ieškovė kokiu nors būdu buvo informuota iki 2022 m. gegužės 13 d. (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš byloje esančio siuntos patvirtinimo dokumento, 2022 m. gegužės 10 d. pranešimas apie ieškovės negrąžintą skolą pagal minėtas sąskaitas faktūras, atsakovei įteiktas asmeniškai 2022 m. gegužės 13 d. Pažymėtina, jog šiame pranešime nenurodyta jokia skola už palūkanas. Bylos duomenimis, pačios sąskaitos faktūros atsakovei atsiųstos elektroniniu paštu tik 2022 m. gegužės 27 d.

13. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose be kita ko nurodė, jog nors atsakovė nurodo sąskaitų negavusi, tačiau jos buvo įteiktos prekių pristatymo dieną, apie tai kurjeriui pažymint prekių pristatymo važtaraščiuose. Ieškovė taip pat pridėjo minėtus važtaraščius bei kitus įrodymus.

14. Teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, pažymi, kad pateiktuose važtaraščiuose Nr. 12158653 ir 13071116 akivaizdžiai skiriasi atsakovės parašai, o važtaraštyje Nr. 18441200 apskritai pasirašyta R. A. „pin“ kodu, o ne pačios atsakovės. Be to, nors važtaraštyje nurodyti dokumento numeriai sutampa su išrašytų sąskaitų faktūrų numeriais, tačiau tai neįrodo, kad minėtos sąskaitos faktūros buvo pateiktos kartu su prekėmis ir atsakovė jas gavo. Taigi šie kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikti važtaraščiai bei kiti įrodymai, teismo vertinimu, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių bei fakto, kad atsakovė apie minėtas sąskaitas faktūras sužinojo tik 2022 m. gegužės 13 d. gavusi pranešimą apie negrąžintą skolą.

15. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad tiek atsakovei siųstame 2022 m. gegužės 10 d. pranešime, tiek pačiose sąskaitose faktūrose nurodyti minėtų sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai, tačiau vien tik faktas, jog atsakovė, sužinojusi apie esamas neapmokėtas sąskaitas faktūras, skolą už prekes pripažino ir ją 2022 m. liepos 20 d. apmokėjo, savaime nereiškia, jog ji sutiko su pranešime ar sąskaitose faktūrose nurodytais apmokėjimo terminais. Nesutikimo su apmokėjimo terminais faktą pagrindžia ir tai, jog minėtose sąskaitose faktūrose, nėra atsakovės parašų, išreiškiančių jos sutikimą su sąskaitose faktūrose nurodytomis sąlygomis. Pažymėtina, kad nesant rašytinio abiejų šalių susitarimo dėl konkrečių atsiskaitymo terminų, šalys prisiima riziką, jog kilus konfliktui, susitarimų sudarymo faktas nebus įrodytas teisme (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-450-1120/2021 51 punktą). Byloje nesant pagrįstų duomenų apie šalių susitarimą dėl minėtų sąskaitų faktūrų apmokėjimo termino, nėra pagrindo spręsti apie tokio termino praleidimą, taigi nėra pagrindo priteisti palūkanas (CK 6.261 straipsnis).

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia reikalavimo priteisti palūkanas, paskaičiuotų pagal ieškovės į bylą pateiktą palūkanų skaičiavimo metodikos lentelę, kurioje palūkanos pagal sąskaitą faktūrą Nr. QS1900041 paskaičiuotos nuo 2019 m. sausio 30 d., palūkanos pagal sąskaitą faktūrą Nr. QS1900763 paskaičiuotos nuo 2019 m. balandžio 17 d., palūkanos pagal sąskaitą faktūrą Nr. QS2001186 paskaičiuotos nuo 2020 m. gegužės 12 d. Taigi ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

18. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė nepateikė į bylą duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.

19. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.), bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic oil“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Indrė Savkinienė