- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-30
- Bylos Nr.
- 2YT-15044-918/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10499-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Pareiškėjas
- L. P.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., M. S., K. K., A. K., S. K., G. K., R. K.
Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. K., M. S., K. K., A. K., S. K., G. K., R. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė G. G. palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą. Patikslintame pareiškime pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sesuo G. G., kurios vardu yra registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). G. G. sutuoktinis A. G. yra miręs. Vaikų mirusioji neturėjo. Pareiškėjos ir jos sesers tėvas P. K. yra miręs (duomenys neskelbtini), motina A. K. mirusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat nurodė, kad jos tėvai Petras ir A. K. turėjo 4 vaikus: V., A., L. ir G. Pareiškėja pažymėjo, kad brolis V. K. atsisakė jam priklausančios palikimo dalies po sesers G. G. mirties. Brolis A. K. yra miręs (duomenys neskelbtini). A. K. turėjo 6 vaikus: R., M., K., A., S. ir G. Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. kovo 7 d. Lietuvos Valstybės istorijos archyvas pateikė duomenis, kad Kauno metropolijos kurijos archyviniame fonde, Josvainių RKb gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta P. ir A. (iki santuokos L.) K. duktė vardu E. (taip dokumente), gimusi (duomenys neskelbtini) Pabiržyje. Kadangi gautame dokumente skyrėsi sesers vardas ir gimimo data, pareiškėja kreipėsi į Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyrių dėl G. K. (G.) gimimo, santuokos ir mirties įrašų ištaisymo. Dėl to, kad pareiškėja neturėjo visų reikalingų giminystės faktą įrodančių dokumentų, ji praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja nurodė, kad visą tą laikotarpį po sesers mirties valdė ir tvarkė jos likusį turtą, o būtent įgaliojo G. K. tvarkyti visus reikalus, susijusius su palikimo priėmimu, mokėjo visus su buto išlaikymu susijusius mokesčius, paėmė sesers asmeninius bei atminčiai skirtus daiktus, bendravo su kaimynais, prašydama juos informuoti, jei kiltų kokių įtarimų dėl buto, reguliariai, kol leido sveikata vykdavo apmokėti arba perduodavo pinigus mokesčių apmokėjjimui, t.y. rūpinosi turtu kaip savu.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys S. K., G. K., K. K., A. K., V. K., M. S. ir R. K. atsiliepimuose nurodė, kad pareiškėjos prašymą palaiko, prašo jį tenkinti (b. l. 58, 62, 66, 78, 104, 109).
Apie teismo posėdį pareiškėja ir suinteresuoti asmenys informuoti CPK 123 str. 1 d. išsiunčiant jiems 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį (b. l. 135-145).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi pagal LAT praktiką, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir CK 5.51 str. 1 d., kurioje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Tai, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Taip pat pagal LAT praktiką, kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (LAT 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006;2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-86/2007; 2009-07- 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
Iš pareiškėjos pateikto mirties liudijimo Nr. 842622 nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė G. G. (b. l. 9). Po G. G. mirties liko jos butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). G. G. nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su A. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11). Duomenų apie vaikus ir vaikaičius nėra. G. G. buvo pareiškėjos sesuo, tai patvirtina pareiškėjos gimimo liudijimas (b. l. 27), G. G. gimimo įrašas (b. l. 17), archyvo pažyma (b. l. 16), mirties liudijimas (b. l. 19). G. G. tėvas P. K. yra miręs (duomenys neskelbtini), motina A. K. mirusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-23). Suinteresuotas asmuo V. K., G. G. brolis, 2015 m. spalio 6 d. pareiškimu atsisakė palikimo dalies, kuri jam priklauso po G. G. mirties (b. l. 26). G. G. brolis A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). A. K. turėjo 6 vaikus: R., M., K., A., S. ir G., visi šie asmenys į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis, pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, jog su pareiškėjos prašymu sutinka, prašo jį tenkinti (b. l. 58, 62, 66, 78, 104, 109). Iš 2015 m. spalio 15 d. įgaliojimo matyti, kad pareiškėja valdė ir tvarkė jos sesers likusį turtą, o būtent įgaliojo G. K. tvarkyti visus reikalus, susijusius su palikimo priėmimu (b. l. 6), tai patvirtino ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytos aplinkybės (b. l. 58, 62, 66, 78, 104, 109).
Iš pareiškėjos pareiškime bei suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytų aplinkybių bei byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po G. G. mirties pareiškėja naudojosi jos likusiu nekilnojamuoju turtu – butu, kurį prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėja yra palikėjos G. G. įpėdinė CK 5.1 str., 5.2 str., 5.13 str. prasme, po jos mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai palikimą valdyti (CK 5.51 str., 5.50 str.). Byloje nesant kitokių įrodymų ir suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškimas tenkintinas ir nustatytina, kad po G. G. mirties jos palikimą priėmė L. P., pradedama palikimą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties likusį palikimą priėmė pareiškėja L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.