Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę subendrino apėmimo būdu su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir nustatė galutinę laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo S. V. priteista 195,56 Lt teismo išlaidų.

Dėl nuteistojo S. V. nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens bei nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį su jame esančiais 198,410 g rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 16,323 g psichotropinės medžiagos fenobarbitalio bei labai didelis kiekis – 97,717 g narkotinės medžiagos heroino, ir šį paketą su dideliu psichotropinės medžiagos fenobarbitalio kiekiu bei labai dideliu narkotinės medžiagos heroino kiekiu apvyniojęs juodos spalvos medžiagine lipnia juosta, paslėpė automobilio „T. S. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini) vardu, salono galinės sėdynės porankio viduje ir neteisėtai 2008 m. lapkričio 21 d. šias medžiagas gabeno iki (duomenys neskelbtini) ribų, kol 2008 m. lapkričio 21 d. 15.30 val. VSAT pareigūnai kelyje „Šiauliai–Ryga“ šį automobilį, vairuojamą S. V. , sulaikė, o vėliau apžiūros metu surado bei paėmė šį paketą su jame buvusiu dideliu psichotropinės medžiagos fenobarbitalio kiekiu bei labai dideliu narkotinės medžiagos heroino kiekiu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

S. V. apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, jog jis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, tačiau neginčija narkotinių medžiagų gabenimo ir įgijimo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad S. V. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens bei nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį su jame esančiais 198,410 g rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 16,323 g psichotropinės medžiagos fenobarbitalio bei labai didelis kiekis – 97,717 g narkotinės medžiagos heroino, ir šį paketą su dideliu psichotropinės medžiagos fenobarbitalio kiekiu bei labai dideliu narkotinės medžiagos heroino kiekiu apvyniojęs juodos spalvos medžiagine lipnia juosta, paslėpė automobilio „T. S. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini) vardu, salono galinės sėdynės porankio viduje ir neteisėtai 2008 m. lapkričio 21 d. šias medžiagas gabeno iki Joniškio rajono Plikiškių kaimo ribų, kol 2008 m. lapkričio 21 d. 15.30 val. VSAT pareigūnai kelyje „Šiauliai–Ryga“ šį automobilį, vairuojamą S. V. , sulaikė, o vėliau apžiūros metu surado bei paėmė šį paketą su jame buvusiu dideliu psichotropinės medžiagos fenobarbitalio kiekiu bei labai dideliu narkotinės medžiagos heroino kiekiu. Teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje S. V. narkotinių medžiagų įgijimą preziumavo iš šių medžiagų gabenimo, o pardavimą ir platinimą – labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir kelionės tikslu. Teisėjų kolegija su tokiais teismo motyvais negali sutikti, nes BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos alternatyvios nusikalstamos veikos nėra vienos tęstinės veikos epizodai, jos turi būti įrodinėjamos atskirai. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Taigi asmeniui, inkriminuojant bet kurią iš BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių veikų, privalo būti: 1) nustatytos tokių veikų padarymo aplinkybės; 2) jos pagrįstos bylos įrodymais, gautais įstatymų nustatyta tvarka ir išnagrinėtais bei patikrintais teismo posėdyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nėra įrodymų, kurie patvirtintų S. V. įgijimo, pardavimo ar kitokio platinimo aplinkybes, tačiau teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Šiaulių apygardos teismo išvadų, nuteisiant S. V. už didelį kiekį psichotropinių medžiagų gabenimą, pagrįstumo. Tai įrodyta specialistų išvadomis (1 t., b. l. 69-70, 77-79, 83-85, 94-95), įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, paties nuteistojo S. V. parodymais bei liudytojų L. M. , R. J. , R. M. parodymais, kitais įrodymais byloje – t. y. įrodymų visuma, nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo taisyklių. BK 260 straipsnyje numatyto didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimo vieta, laikas, būdas nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Teismo išvados, kad būtent nuteistasis S. V. padarė šią veiką, pagrįstos tinkama pirmiau nurodytų įrodymų visumos analize.

Pažymima, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų savarankiškai įrodinėjama, o ne preziumuojama iš kitų BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų nusikalstamų veikų. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę (tokia praktika dėl kiekvieno alternatyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio atskiro įrodinėjimo nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-218/2009, šios praktikos laikomasi iki šiol (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-159/2011, 2K-268/2009, 2K-488/2009, 2K-493/2009 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje kaltinant S. V. ir jį nuteisiant dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimai. Tokie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikytini esminiais, todėl yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pašalinti nuosprendžio dalį dėl S. V. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

Apeliacinės instancijos teismas iš nuosprendžio pašalinęs aukščiau paminėtas aplinkybes peržiūri ir bausmės skyrimą. S. V. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis) neišnykus teistumui, narkotinės medžiagos buvo surastos ir nepateko į apyvartą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į nuteistojo asmenybę: dirbo pagal verslo liudijimą, teistas, byloje nėra duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka, 2008 m. lapkričio 22 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo akte Nr. 102 nustatyta, kad S. V. vartojo psichotropines medžiagas (2 t., b. l. 7), turi vidurinį išsilavinimą, mokėsi Šiaulių profesinio rengimo centre, vedęs, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinus visas bausmei skirti svarbias aplinkybes teismas konstatuoja, kad S. V. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė – 10 (dešimt) metų – yra ne per griežta, todėl nėra pagrindo ją švelninti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti iš Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžio nustatomosios dalies teiginį, kad S. V. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens bei nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį su jame esančiais 198,410 g rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 16,323 g psichotropinės medžiagos fenobarbitalio bei labai didelis kiekis – 97,717 g narkotinės medžiagos heroino.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.