Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimas veikas, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio l dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 259 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas:

- pagal BK 199² straipsnio l dalį - 100 MGL dydžio (5 000 eurų) bauda;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (veika, padaryta 2020 m. birželio viduryje), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, - 150 MGL dydžio (7 500 eurų) bauda;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (veika, padaryta 2020 m. birželio pabaigoje), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 150 MGL dydžio (7 500 eurų) bauda;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 15 MGL dydžio (750 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį skirtos bausmės ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį skirta bausmė subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 150 MGL dydžio (7 500 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis prie paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėta pagal BK 199² straipsnio l dalį skirta bausmė ir paskirta subendrinta 252 MGL dydžio (12 600 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 168 MGL dydžio (8 400 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaitytas T. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, iš viso 4 MGL, ir paskirta galutinė bausmė - 164 MGL dydžio (8 200 eurų) bauda.

T. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent: 2020 m. birželio 30 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2007 m. liepos 19 d. LR ūkio ministro įsakymo Nr. 4-312, 2010 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 4-31 ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443, 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 4-759 redakcija) 2 punkto, 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad: „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartis ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <... >, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto, 3.1. ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad : „Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis – nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 10 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, tai yra turėdamas teisę gabenti tik po 10 pakelių cigarečių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 729 ir 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1265 redakcija) patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8 punkto 8.1. ir 8.1.1. papunkčiai), 2001 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 (2018 m. birželio 28 d. įstatymo pakeitimo redakcija Nr. XIII-1327, 2019 m. liepos 9 d. įstatymo pakeitimo redakcija Nr. XIII-2279) 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, numatančius, kad: „Akcizais yra apmokestinamos šios prekės, kaip jos apibrėžtos šios įstatymo 3 straipsnyje : <… > apdorotas tabakas <...>“, ir 3 straipsnio 11 dalies reikalavimus, numatančius, kad: „Cigaretės – šie produktai: paruošti rūkyti tabako ritinėliai, nepriskirtini prie cigarų ar cigarilių pagal šio straipsnio 10 dalies nuostatas <...>“, neteisėtai įgijo iš ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatyto asmens cigaretes be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių vertė viršija 150 MGL dydžio sumą, t. y. 2 500 pakelių cigarečių „MINSK CAPITAL“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1-o pakelio vertė 3.49 Eur, bendros 8 725 Eur vertės su mokesčiais ir jas neteisėtai gabeno tą pačią dieną automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. birželio 30 d. apie 20:30 val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 46, jo, t. y. T. S. vairuojamą automobilį ,,VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnai ir jame surado ir paėmė neteisėtai įgytas ir gabenamas cigaretes – 2 500 vnt. pakelių cigarečių „MINSK CAPITAL“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, t. y. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje.;

1.2. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: 2020 m. birželio viduryje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) ribose, ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo – nupirko už 1 000 eurų iš M. L. didelį, ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 61,819 g (nuo 14,9 % iki 31,59 %) psichotropinės medžiagos ,,MDMA“, kurias neteisėtai laikė nuomojamame garaže Nr. 606, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. birželio 30 d., kai nuo 22:50 val. iki 23:55 val. atliktos kratos metu dalį – 61,819 g (nuo 14,9 % iki 31,59 %) psichotropinės medžiagos ,,MDMA“ surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnai, t. y. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje;

1.3. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: 2020 m. birželio pabaigoje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) prie autobusų stotelės, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo – nupirko už 600 eurų iš M. L. didelį, ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 43,434 g (26,2 %) psichotropinės medžiagos ,MDMA“, kurią neteisėtai laikė nuomojamame garaže Nr. 606, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. birželio 30 d., kai nuo 22:50 val. iki 23:55 val. atliktos kratos metu dalį – 43,434 g (26,2 %), psichotropinės medžiagos ,,MDMA“ surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnai, t. y. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje;

1.4. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent: 2020 m. birželio 30 d., nuomojamame garaže Nr. 606, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė nedidelį kiekį – 0,196 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija – 3,0 %), kurias tą pačią dieną nuo 22:50 val. iki 23:55 val. atliktos kratos metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnai, t. y. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 199² straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarė išvadą, jog T. S. kaltė dėl pareikštų kaltinimų visiškai įrodyta, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmes, teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, stadiją, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę ir sprendė, kad už apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą skirtinos sankcijoje numatytos bausmės – baudos minimumas, o už sunkius nusikaltimus yra visi pagrindai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti straipsnio sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį – baudą.

3. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras, nesutikdamas su nuosprendžio dalimi, kuria T. S. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, paskirtos baudos, skundžia jį ir prašo nuosprendį pakeisti ir už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmes ir uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ir psichotropines medžiagas bei uždrausti bendrauti su M. L., T. R.. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas antrą pagal švelnumą bausmės rūšį (baudą), paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, kuri neatitinka teisingumo bei proporcingumo principų. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir šias veikas padariusį asmenį (anksčiau teistas bauda, kurią sumokėjęs, baustas administracine tvarka – nuobauda galiojanti, baudą sumokėjęs, dirbantis, jauno amžiaus), ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausmė (bauda) savo tikslų nepasiekė, padarė keturias naujas nusikalstamas veikas (nusikaltimai pasunkėjo), todėl turėjo būti paskirta laisvės apribojimo bausmė.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti nurodytais motyvais, o nuteistojo gynėjas prašė skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. spalio 14 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. Apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo kaltė ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirtomis bausmėmis pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2 veikos). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliaciniame skunde prokuroras iš esmės neprieštarauja, kad už sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) nuteistajam būtų pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos (švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas). Tačiau prokuroras prašo paskirti savo pobūdžiu griežtesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, o ne baudą. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, prokuroro apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam T. S. paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

10. Kaip teisingai pažymėta tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek ir prokuroro apeliaciniame skunde, BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-222/2018). Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-210-222/2018). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

11. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 2 dalyje, pritaikė nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, įvertinęs šias reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą (sunkus nusikaltimas), nustatytas nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi, kad padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis, kad davė parodymus dėl kitų įtariamųjų padarytų galimai nusikalstamų veikų, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat ir į T. S. charakterizuojančius duomenis – šiuo metu dirba brolio įmonėje vadybininku, jo darbas yra susijęs su nuolatiniu judėjimu po visą šalį, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kad yra jauno amžiaus, ketina sukurti šeimą, mokosi. Į tai, kad buvo baustas administracine tvarka, nors administracinė nuobauda nusikalstamų veikų padarymo metu buvo galiojanti, tačiau bauda sumokėta, anksčiau buvo teistas vieną kartą baudžiamuoju įsakymu, jam skirta bauda, kuri taip pat yra sumokėta; į tai, kad baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir tai, kad šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos daugiau kaip prieš metus (apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo metu praėję daugiau nei pusantrų metų) ir, kad nuo to laiko T. S. nėra turėjęs jokių neigiamų santykių su teisėsauga, be to, dėl padarytų nusikalstamų veikų jis jau sulaukė neigiamų padarinių (užsitęsusio proceso metu nežinomybė dėl ateities, prarastas darbas (karininko pareigos)). Pirmosios instancijos teismo manymu yra akivaizdu, kad T. S. jau praradęs pavojingumą ir yra pagrindas konstatuoti išimtines aplinkybes, dėl kurių BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir dėl ko už šias nusikalstamas veikas skiriamos švelnesnės bausmės BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu – baudos.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria tiek pirmosios instancijos teismo, tiek prokuroro nuomonei dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir konstatuoja, kad teismas šioje byloje pagrįstai nustatė išimtines aplinkybes, rodančias, kad BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam T. S. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokios išimtinės aplinkybės siejamos tiek su nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek su šią veiką padariusio nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių nustatymu.

13. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir už jo padarymą baudžiamasis įstatymas (BK 260 straipsnio 2 dalies sankcija) numato tik vienintelės rūšies ir griežtą bausmę – laisvės atėmimą nuo 8 iki 10 metų.

14. Kaip jau minėta, prokuroras nei apeliaciniame skunde, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, neprieštaravo, kad T. S. skiriant bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, būtų pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, tačiau nesutiko su parinkta bausmės rūšimi – bauda, todėl prašė šioje dalyje nuosprendį pakeisti ir už minėtas nusikalstamas veikas paskirti laisvės apribojimo bausmes. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su vienu iš bausmės tikslų, t. y. su kaltininko nubaudimu, todėl suteikė T. S. galimybę likti laisvėje, tęsti mokslus bei darbinę veiką, pakeisti savo gyvenimo būdą, draugus ir tuo pačiu apgalvoti kylančius padarinius dėl nuskalstamų veikų padarymo ne tik jam, bet ir jo šeimai bei visuomenei. Ir nors nuosprendyje nėra detalizuota, kodėl parenkama švelnesnė bausmės rūšis nei prokuroro prašyta laisvės apribojimo bausmė, apeliacinės instancijos teismo manymu, parinkta ir skirta bausmės rūšis – bauda, šiuo atveju yra pakankama, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas. Taip pat pažymėtina, kad toks bausmės rūšies parinkimas neprieštarauja teismų praktikai, kurioje už labai sunkių nusikalstamų veikų padarymą (BK 260 straipsnio 3 dalies), t. y. sunkesnių nei šioje byloje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas yra skiriama ir griežtesnė – laisvės apribojimo bausmė (pvz. 2018 m. liepos 19 d. Apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-616/2018, 2017 m. balandžio 10 d. Apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-94-518/2017).

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytos ir šiame procesiniame sprendime aptartos aplinkybės yra pakankamos išvadai, kad BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos griežtos bausmės paskyrimas nuteistajam T. S. aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas šiuo atveju tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagrįstai T. S. skyrė švelnesnę negu sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė ir rūšimi, ir dydžiu nėra aiškiai per švelni, ji yra tinkama ir teisinga, todėl keisti ją prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio apeliacinį skundą.