Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu vaizdo konferencijos priemonėmis išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (DOK-47446), prašydama priteisti iš atsakovės J. K. 1 389,32 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2009 m. kovo 3 d. buvo sudaryta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 3139, kuria ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovei geriamąjį vandenį, o atsakovė įsipareigojo už patiektą vandenį atsiskaityti. Ieškovė atsakovei paslaugas teikė iki 2025 metų vasario 28 d. imtinai. Atsakovė liko skolinga 1 389,32 Eur sumą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d. Per laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2025 vasario 28 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 1 083,66 Eur už paslaugas ir 3,34 Eur delspinigių, iš viso 1 087,00 Eur, skola sudaro 1 389,32 Eur.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15629-1168/2025 ieškovės reikalavimai patenkinti.

4. Atsakovė J. K. pateikė prieštaravimus (DOK-64092), kuriuose nurodė, kad pareiškimas yra nepagrįstas. Nurodė, kad skolos dydis yra mažesnis, nes buvo atliktas mokėjimas už paslaugas. Akcentavo, kad ieškovė visiškai neinformavo atsakovės dėl skolos dydžio ir dėl kreipimosi į teisines institucijas. Teigė negavusi jokio perspėjimo dėl skolos sumokėjimo, išrašytas nuo 2025 m. sausio 1 d. sąskaitas gavo tik su teismo dokumentais. Atsakovei nėra žinoma kur ir kokiu būdu jos sąskaitos buvo ir yra siunčiamos. Prašė įpareigoti ieškovę patikslinti skolos dydį bei leisti skolą sumokėti dalimis per 15 mėnesių, nes šeimoje augina du mažamečius vaikus ir neturi galimybės sumokėti visą ar didesnę dalį skolos iš karto. Nurodė, kad raštiškai kreipėsi į ieškovę dėl taikos sutarties sudarymo.

5. Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus (DOK-71229) nurodė, kad nesutinka su atsakovės išdėstyta pozicija. Nurodė, kad atsakovės sutuoktinis 2025 m. balandžio 24 d. ieškovei atsiuntė elektroninį laišką siūlydamas netęsti teismų procesinių veiksmų ir rasti taikų sprendimą, tinkamą abiem šalims. Laiške nurodė, kad šeimoje augina 2 mažamečius vaikus, sumokėti visą ar bent didesnę dalį skolos neturi galimybės, sumokėjo 130,00 Eur, o likusią 1 259,32 Eur skolos sumą prašė išdėstyti 15 mėnesių. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad laiške pripažino visą skolos sumą, o atliktu mokėjimu dalinai įvykdė preliminarų teismo sprendimą, sumažino savo įsiskolinimo ieškovei dydį. Ieškovė mano, kad ieškovė atsiliepimą į ieškinį pateikė siekdama atitolinti teismo sprendimo įsiteisėjimo terminą, t. y., veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsakovės išdėstytus argumentus vertino kaip deklaratyvius ir nepaneigiančius ieškinyje nurodytos skolos buvimo fakto ir atsakovės pareigos šią skolą sumokėti. Sutiko, kad ieškovei atlikus 130,00 Eur mokėjimą, jos skolos likutis yra 1 259,32 Eur.

6. Ieškovė nesutiko su atsakovės prašymu išdėstyti skolos mokėjimą 15 mėnesių. Ieškovės manymu, toks teismo sprendimo išdėstymas suteiks nepagrįsto pranašumo skolininkei, nebus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, taip pat bus pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Atlikusi paiešką internete nustatė, kad atsakovė J. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, o jos sutuoktinis R. K. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Ieškovė nedisponuoja informacija apie atsakovės ir jos sutuoktinio gaunamas pajamas, santaupas, turimą turtą (išskyrus gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)), tačiau pažymi, kad skola ieškovei nebūtų susidariusi, jeigu atsakovė būtų kas mėnesį deklaravusi vandens skaitiklio rodmenis ir laiku mokėjusi ieškovei už faktiškai suteiktas paslaugas. Todėl dėl neatsakingo atsakovės elgesio susidariusios skolos mokėjimo išdėstymas nebūtų teisingas kitų (sąžiningų) vartotojų ir ieškovės atžvilgiu.

7. 2025 m. gegužės 19 d. ieškovė įteikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo (DOK-76810), kuriame nurodė, kad nekeisdama ieškinio dalyko ir pagrindo atsisako 130,00 dydžio pradinio reikalavimo dalies ir prašo priteisti iš atsakovės 1 259,32 Eur sumą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

8. Ieškovės atstovas 2025 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje žodiniu pareiškimu atsisakė dar nuo 190,00 Eur ieškinio reikalavimo dalies. Nurodė, kad ieškovė po rašytinio pareiškimo dėl ieškovės atsisakymo nuo 130,00 Eur reikalavimų dalies atliko 130,00 ir 30,00 Eur skolos mokėjimus. Iš viso po preliminaraus sprendimo priėmimo ieškovė yra sumokėjusi 290,00 Eur, todėl šia dalimi reikalimą mažina. Kitoje dalyje reikalavimus palaikė ieškinyje išdėstytų aplinkybių pagrindu. Taip pat ieškovės atstovas paaiškino, kad nemato galimybės sudaryti su atsakove taikos sutartį, nes ieškove istoriškai nesielgė sąžiningai, įskolinimas susidarė ne pirmą kartą. Teigė, kad skolos išdėstymas nebūtų sąžiningas kitų vartotojų bei pačios ieškovės atžvilgiu, be to, ieškovė nepateikė duomenų apie turtinę padėtį. Iš viešų duomenų matyti, kad abu su sutuoktiniu yra bendrovių vadovai.

9. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad skola susidarė, nes negavo iš atsakovės sąskaitų apmokėjimui. Sąskaitas pradėjo gauti tik nuo gegužės mėnesio. Teigė, kad nesielgia piktybiškai, moka pagal galimybes. Nurodė, kad atsakovei rašė laišką, siūlant sudaryti taikos sutartį, tačiau atsakymo negavo. Akcentavo, kad neturėjo prisijungimo prie savitarnos svetainės, todėl nedeklaruodavo skaitiklių rodmenų, ne kartą skambino ieškovės atstovams ir prašė prisijungimą suteikti, tačiau jį gavo tik gegužės 8 d. Skolos dydžio nurodė neginčijanti, tačiau prašė įsiskolinimo sumokėjimą išdėstyti 6 mėnesiams. Nurodė, kad nors su sutuoktiniu yra įmonių direktoriai, tačiau negauna milijonų, turi du vaikus. Paaiškino, kad gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, turi buhalterinį išsilavinimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

10. 2025 m. gegužės 19 d. pareiškimu (DOK-76810) ieškovė atsisakė reikalavimo dalyje dėl 130,00 Eur priteisimo, o 2025 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje žodiniu pareiškimu atsisakė dar nuo 190,00 Eur ieškinio reikalavimo dalies. Atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalies ieškovė grindė aplinkybe, kad po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo atsakovė keliais bankiniais mokėjimais sumokėjo dalį skolos – 290,00 Eur. Todėl palaikė ieškinio reikalavimą dalyje dėl 1099,32 Eur priteisimo.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 13 straipsnyje įtvirtintas proceso šalių dispozityvumo principas, kuris yra būdingas privatinei teisei. Ieškinio ar jo reikalavimų dalies ieškovo atsisakymas yra dispozityvumo principo civiliame procese įgyvendinimo išraiška, nes teisminis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis šalių ar vienos iš jų iniciatyva. Šis principas leidžia šalims, neperžengiant įstatyme nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio variantą bylos nagrinėjimo procese. Vienas iš dispozityvumo principo turinio elementų yra šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi; ieškovas turi teisę atsiimti ieškinį ar jo atsisakyti, o atsakovas – pripažinti ieškinį (CPK 42, 139, 140 straipsniai). Šiuo atveju ieškovės ieškinio dalies dėl 290,00 Eur skolos priteisimo atsisakymas priimamas ir šioje dalyje byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl ginčo esmės

12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. kovo 3 d. šalys sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 3139, kuria ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas objekte adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsakovė naudojosi ieškovės teikiamomis šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugomis, tačiau už paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d. sumokėjo 1 087,00 Eur įmokų ir liko skolinga 1 389,32 Eur. Kaip minėta, po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo atsakovė sumokėjo dalį įsiskolinimo 290,00 Eur.

13. Tarp šalių nekilo ginčo nei dėl susidariusios atsakovės skolos dydžio 1 389,32 Eur, nei po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo atsakovės sumokėtos skolos dalies – 1 389,32 Eur. Todėl nagrinėjimu atveju spręstinas klausimas dėl 1099,32 Eur skolos už ieškovės suteiktas paslaugas priteisimo.

14. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

15. Ieškovė teikė atsakovei paslaugas, atsakovė jomis naudojosi, tačiau savo prievolės neįvykdė – už teikiamas paslaugas ieškovei nesumokėjo, teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad vandens suvartojimo duomenų nedeklaravo. Atsakovės argumentai, kad ji nedeklaravo suvartojamo vandens kiekio, nes neturėjo prisijungimo prie savitarnos svetainės, nepaneigia atsakovės pareigos sumokėti už suteiktas ieškovės paslaugas, ir atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovė neginčijo skolos dydžio, o po 2025 m. kovo 31 d. preliminaraus sprendimo priėmimo sumokėjo dalį skolos 290,00 Eur, todėl ieškovė reikalavimo dalies dėl šios sumokėtos skolos dydžio atsisakė. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 1099,32 Eur skolą. Atsakovė yra praleidusi šios sumos apmokėjimo terminą, todėl ieškovės pažeistos teisės gintinos teismine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. preliminarus sprendimas keičiamas ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 1 099,32 Eur skola (CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalys). Iš atsakovės ieškovei taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

16. Ieškovė pateiktuose prieštaravimuose dėl ieškovės reikalavimų (DOK-64092) prašė išdėstyti skolos ieškovei sumokėjimą dalimis per 15 mėnesių, o teismo posėdžio metu prašomą sprendimo įvykdymo išdėstymo terminą sutrumpino iki 6 mėnesių. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad šeimoje augina du mažamečius vaikus ir neturi galimybės sumokėti visą ar didesnę dalį skolos iš karto. Ieškovė šiam atsakovės prašymui prieštaravo, motyvuodama, kad atsakovė nepateikė duomenų apie sunkią turinę padėtį, ir sprendimo vykdymo išdėstymas būtų nesąžiningas kitų vartotojų bei pačios ieškovės atžvilgiu.

17. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniame procese turi būti imamasi priemonių tam, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, taip pat turi būti siekiama, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per kuo įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tačiau tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Pažymėtina, kad sprendimo įvykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrų neigiamų padarinių (dažniausiai finansinių) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.

18. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, privalu išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

19. Nustatyta, kad atsakovė nei kartu su prieštaravimais, nei vėliau (iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje) nepateikė jokių įrodymų savo prašyme nurodytoms aplinkybėms dėl sunkios turtinės padėties pagrįsti (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas gali spręsti dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, todėl teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Ieškovė teismo posėdyje teigė, kad su sutuoktiniu augina du mažamečius vaikus, gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, abu su sutuoktiniu yra įmonių vadovai, tačiau gauna nedideles pajamas, tačiau duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė.

20. Įvertinęs išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovei neįrodžius savo prašyme nurodytų aplinkybių (sunkios turtinės padėties), atsakovės prašymo tenkinimas neatitiktų teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo/atidėjimo instituto tikslų – užtikrinti tinkamą įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Preliminariuoju sprendimu ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 24,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

22. Dalies ieškinio reikalavimų ieškovė atsisakė dėl aplinkybių priklausančių nuo atsakovės, pastarajai po preliminaraus sprendimo sumokėjus dalį skolos, todėl sumažinus priteistinos iš atsakovės skolos sumą, ieškovei patirtos bylinėjimosi išlaidos nemažintinos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai byla nutraukiama dėl to, jog ieškovas atsisako pareikšto reikalavimo, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 30 punktas).

23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4,32 Eur, ir neviršija minimalaus 8,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis), todėl šių išlaidų paskirstymo ir priteisimo kliausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti ieškovės Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“, į. k. 153720195,

dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą ir nutraukti bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti 290,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) skolą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-22767-1168/2025.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“, į. k. 153720195, iš atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 099,32 Eur (tūkstantį devyniasdešimt devynis eurus 32 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 099,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24,00 Eur (dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.