- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2S-611-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33171-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- E. U.
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- E. O.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo E. U. ieškinį atsakovui V. V., trečiajam asmeniui E. O. dėl neteisėtai gautų lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. U. pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo V. V. 20 000,00 Eur neteisėtai gautą sumą, 6617,43 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi taikė atsakovo V. V. turtui 26 617,43 Eur sumos laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždrausdamas šiuo turtu disponuoti, o turto esant nepakankamai arba jo nesant – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su valstybės biudžetu ir ieškovu.
3. Atsakovas pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 24 300,00 Eur galimų jo nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimui. Nurodė, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis galimai patirs tokius nuostolius: 7 600,00 Eur už žemės atidalijimo projektų rengimą, 1 500,00 Eur už komunalines paslaugas bei energetinių resursų sunaudojimą, 7 200,00 Eur dukros mokslo ir apgyvendinimo išlaidos, 5 000,00 Eur už nepagrįstai pareikštą ieškinį bei 3 000,00 Eur galimų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, jog ieškinys pareikštas nepagrįstai, o atsakovas nėra tinkamas atsakovas byloje. Ieškovas baudžiamojoje byloje nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi galimai 60 000,00 pinigai buvo skirti iš STT Kriminalinei žvalgybai skirtų biudžeto asignavimų kovai su korupcija. Pinigai buvo konfiskuoti, todėl ieškovas turėtų įrodyti pinigų turėjimo faktą. Atsakovo teigimu, ieškovas yra išpardavęs visą savo turėtą turtą, todėl galimai neturėdamas pajamų iš prekybos su Kinija, negalės užtikrinti nuostolių atlyginimo.
Atsiliepimas
4. Ieškovas atsiliepime su prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, jog atsakovui už teisines paslaugas, kurių jis nesuteikė, perduoti pinigai buvo priklausantys ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o teismų sprendimai patvirtina, jog ieškovas faktiškai perdavė atsakovui pinigus, nustatytos konkrečios perduotos pinigų sumos, todėl atsakovo keliamos abejonės yra absoliučiai nepagrįstos. Atsakovo keliamų abejonių turinys galimai galėtų vertinamas sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, tačiau ne sprendžiant galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Atsakovo nurodomi galimų nuostolių paskaičiavimai nesusiję priežastiniu ryšiu su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kadangi gyvenamojo būsto komunalinių paslaugų, dukros mokymosi ir kitas būtinas kasdienes išlaidas atsakovas patirs nepriklausomai nuo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Taip pat atsakovas nepagrindė galimų 7 600 Eur nuostolių, susijusių su žemės sklypų atidalijimo projektų rengimu (ar ketinimu rengti) dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovas tokius projektus rengia (ketina rengti) savo valia ir interesais, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymas, kuriuo pradedamas rengti atsakovo nurodytų žemės sklypų atidalijimo projektas, priimtas 2020-09-16, kai tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi. Nurodė, kad atsakovas taip pat nedetalizavo nurodomos galimos 5000 Eur nuostolių dėl nepagrįsto ieškinio sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsakovo prašymo užtikrinti galimų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimą netenkino.
6. Teismas sprendė, jog įvertinęs ginčo dalyką, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, mastą, jų poveikį atsakovui, atsakovo nurodytą galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, nėra teisinio pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą.
7. Pažymėjo, jog atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas nepatirtų dukros bei būsto išlaikymo išlaidų. Sprendė, kad atsakovas tai pat nenurodė žemės atidalijimo projekto rengimo sąsajumo su jo turtui pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nepateikė duomenų apie padengtas (ar ketinamas padengti) išlaidas išimtinai atsakovo asmeninėmis lėšomis.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis jam buvo apribotos nuosavybės teisės į visą jo turimą turtą ir pinigines lėšas.
Atsiliepimas
9. Atsakovo nurodytus patirtinus nuostolius dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (5000 Eur) ir galimas atsakovo bylinėjimosi išlaidas (3000 Eur) vertino kaip deklaratyvaus pobūdžio sumas. Nurodė, kad nurodytos galimos nuostolių sumos nedetalizuotos, nepateikti skaičiavimai, o atsakovas bylą iki šiol veda be atstovo ir nepateikė jokių duomenų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas sprendė, kad atsakovo nurodoma 24 300,00 Eur nuostolių suma nesusijusi priežastiniu ryšiu su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pažymėjo, kad vien faktas apie ieškovo turtinę padėtį, nepateikiant jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nėra pakankamas atsakovo nurodytiems galimiems nuostoliams sieti su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismo teigimu, atsakovas nepateikė ir duomenų, jog ieškovas negalės atlyginti atsakovo patirtų nuostolių, apsiribodamas tik nurodoma aplinkybe apie ieškovo išparduotą turtą ir galimą pajamų iš verslo negavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Apeliantas (atsakovas) V. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį ir įpareigoti ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą galimiems atsakovo nuostoliams atlyginti nurodytą sumą. Atskirajame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. teismų praktikoje nurodoma, jog ieškovas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą gali būti įpareigojamas tuo atveju, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.). Atsakovas, prašantis galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat turi pateikti duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą.
11.2. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nevertintos ieškovo finansinės galimybės ir kitos aplinkybės, dėl kurių ateityje gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas atsakovo nuostolių atlyginimas. Ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto, jo gaunamos pajamos iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra abejotinos. Civiline byla siekiama surinkti tik kuo daugiau rašytinių įrodymų iš atsakovo.
Atsiliepimas
12. Ieškovas E. U. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Remiasi tokiais pagrindiniais nesutikimo su atskiruoju skundu argumentais:
12.1. atsakovo detalizuotos sumos nelaikytinos galimais nuostoliais, kadangi priežastiniu ryšiu absoliučiai nesusiję su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsakovo nurodomos su kasdieniniu gyvenimu susijusios išlaidos (komunalinės paslaugos, dukters mokslo ir pragyvenimo bei kt.) patiriamos nepriklausomai nuo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
12.2. Atsakovas taip pat nedetalizuoja ir nurodomos 5000 Eur sumos dėl galimai nepagrįsto ieškinio, nėra aišku, dėl kokių priežasčių atsakovas patirs nuostolius dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atidalindamas (ketindamas atidalinti) žemės sklypus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
14. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti galimų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
16. CPK 146 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, į ieškovo galimybių padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą.
17. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatomos abi sąlygos: 1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; 2) tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba negalimumas netaikius jų užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-382-370/2020). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas nurodytas sąlygas turi pagrįsti bei įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2018; 2020 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-606-790/2020).
18. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo iš esmės grindė tuo, kad dėl nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – patirs 24 300,00 Eur nuostolius, kuriuos sudaro konkrečios nurodomos sumos: dėl žemės atidalijimo projekto rengimo - 7600,00 Eur, būsto komunalinių paslaugų mokesčių - 1500,00 Eur, dukros išlaikymo - 7200,00 Eur, ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis - 5000,00 Eur bei galimų bylinėjimosi išlaidų -3000,00 Eur.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nepagrindė galimų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada suponuoja kitos šalies, kurios atžvilgiu jos yra taikytos, teisių suvaržymą, be to, toks ir yra vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, siekiant užtikrinti busimo teismo sprendimo įvykdymą. Be to, nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, jis taikomas tik tuomet, kai pagal bylos medžiagą yra prognozuojamos objektyvios prielaidos, kad tokie nuostoliai tikrai gali atsirasti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-803/2011; 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1485/2011 ir kt.). Taigi, visų pirma, šiuo atveju vien tai, kad byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant atsakovo turtą, nereiškia, jog atsakovas dėl tokių priemonių taikymo savaime patiria (patyrė) nuostolius.
20. Antra, pirmosios instancijos teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nustatytas areštuotino turto eiliškumas, o atsakovas nepagrindė ir nepateikė įrodymų, jog buvo apribotos nuosavybės teisės į visą atsakovo turimą turtą ir pinigines lėšas. Kita vertus, atsakovas turi teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tuo atveju, jeigu konkrečiam turtui taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis neproporcingai suvaržomos atsakovo teisės ar interesai.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas, siekdamas, kad teismas įpareigotų ieškovą užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, turėjo objektyviais duomenimis pagrįsti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – taikyto turto arešto – atsakovas patirs (ar jau patiria) realius nuostolius ir praradimus. Taigi vien tik atitinkamų sumų nurodymas ir jų iš vardijimas, nesant objektyvių jas pagrindžiančių sumų, nesudaro pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą. Tačiau tiek pateiktame pirmosios instancijos teismui prašyme, tiek atskirajame skunde ginčydamas priimtą nutartį apeliantas nepagrindė nei detalizuotų sumų, nei tokių sumų sąsajumo su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog tiek būsto, tiek dukros išlaikymo bei kitas kasdienes išlaidas apeliantas patiria (ir turėtų patirti) nepriklausomai nuo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantas taip pat nepateikė jokių duomenų, jog dėl taikyto turto arešto negali skirti atitinkamų reikiamų sumų minėtoms išlaidoms (CPK 178 straipsnis). Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, jog neaišku, kokie nuostoliai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiriami ar kokie veiksniai juos lemia atsakovui atidalijant (ketinant atidalinti) žemės sklypus. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo argumentams, jog atsakovas tik deklaratyviai nurodė 5 000,00 Eur sumą galimų nuostolių dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei 3000,00 Eur sumą dėl galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų, jų nedetalizuodamas. Pažymėtina, kad tokių sumų nepagrindė ir teikdamas atskirąjį skundą, o apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir sumų įvardijimu (CPK 185 straipsnis).
22. Iš atskirojo skundo matyti, jog apeliantas, grįsdamas galimus nuostolius, remiasi ir ieškovo finansinėmis galimybės ir kitos aplinkybės, dėl kurių ateityje gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas atsakovo nuostolių atlyginimas. Viena vertus, apeliantas nepagrindė tokių argumentų rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, jog vien tik ieškovo turtinė padėtis nėra pakankama atsakovo nurodytų galimų nuostolių sieti su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kadangi, kaip jau buvo nurodyta ankstesniuose argumentuose, apeliantas ir apeliacinės instancijos teisme nepagrindė realiai tikėtino nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo.
23.Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė pirmosios nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo sąlygos – realiai tikėtinų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo. Apeliantui neįrodžius, o apeliacinės instancijos teismui nenustačius, kad egzistuoja pirmoji nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo sąlyga, t. y. realiai tikėtinų nuostolių atsiradimas, antrosios galimų nuostolių užtikrinimo sąlygos – nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba negalimumo – vertinimas nebetenka prasmės.
24. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
25. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimą, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, todėl atsakovo atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti atsakovo V. V. atskirojo skundo.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.