- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-27
- Bylos Nr.
- 1-115-455/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Stasevičius
- Nukentėjusysis
- M. Š.
- Kaltinamasis
- R. P.
- Advokatai
- Kęstutis Rakauskas
nukentėjusiajam M. Š.
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv., (duomenys neskelbtini), Lietuva, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas darbo biržoje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. pažeidė viešąją tvarką.
Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: R. P. 2015 m. lapkričio 28 d., apie 13.30 val., Utenoje, Vaižganto g., prie pastato pažymėto Nr. 17, prekybos centro „Rašė“ automobilių stovėjimo aikštelėje, viešoje vietoje, matant aplinkiniams asmenims, įžūliais veiksmais, t. y. tyčia keliu spyrė vieną smūgį į veidą M. Š., ko pasekoje dėl dešinės akies viršutinio voko kraujosruvos, dešinio antakio muštinės žaizdos nukentėjusiajam M. Š. nežymiai sutrikdė sveikatą, tokiu būdu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad datos tiksliai nepamena, gali būti, kad 2015-11-28 prie „Rašės“ parduotuvės, apie 13:30 val., kilusio su kitais vaikinais konflikto metu, jis pamatęs, kad nukentėjusysis išlipa iš jo draugų atžvilgiu priešiškai nusiteikusių vaikinų automobilio galinės pusės keleivio vietos, priėjęs jam smogė keliu į galvos sritį ir vėliau iš įvykio vietos su draugais išvažiavo.
Nukentėjusysis M. Š. parodė, kad 2015-11-28, prie „Rašės“ PC automobilių stovėjimo aikštelėje buvo kilęs konfliktas tarp vaikinų, kurie buvo kartu su juo, ir kitame automobilyje buvusių vaikinų. Jis lipo iš automobilio, o pribėgęs kaltinamasis jam keliu smogė į galvos sritį. Pradėjo bėgti kraujas. Šį įvykį matė daug žmonių. Buvo praskeltas dešinės pusės antakis.
Liudytojas Ž. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d.) parodė, kad 2015-11-28, apie 12.30 val., su draugais, jo automobiliu AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko prie maisto prekių parduotuvės, esančios Molėtų g. 72, Utenoje. Sėdėjo automobilyje, kartu su juo buvo E. J., M. Š., S. (E. J. patėvis). Prie jo automobilio privažiavo ir sustojo automobilis „Mercedes Benz“, valst. nr. neįsidėmėjo. Jis automobilyje „Mercedes Benz“ sėdėjusių asmenų nepažinojo. Iš automobilio išlipo jam nepažįstamas vyriškis apie 28-35 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio, vilkėjo sportinę aprangą. Vyriškis priėjo prie jo automobilio ir su ranka trenkė per šoninį galinio vaizdo veidrodėlį. Bandė konfliktuoti su juo ir su juo buvusiais asmenimis. Vėliau įsėdo į savo automobilį ir išvyko. Tą pačią dieną apie 13.30 val. kartu su M. Š., E. J. ir jo patėviu S. buvo prie prekybos centro „Rašė“, esančio Vaižganto g. 17, Utenoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, sėdėjo automobilyje. Jų automobilis stovėjo kairėje automobilių stovėjimo aikštelės pusėje, žiūrint nuo įvažiavimo. Prie jų automobilio iš dešinės pusės privažiavo anksčiau minėtas automobilis „Mercedes Benz“. Minėtame automobilyje sėdėję asmenys kažką šaukė į jų pusę, bandė sukelti konfliktą. Iš automobilio „Mercedes Benz“ išlipo 4 asmenys, priėjo prie jo automobilio. Tuomet iš jo automobilio išlipo E. J. ir jo patėvis. Jis per galinį vaizdo veidrodėlį matė kaip iš automobilio norėjo išlipti ir M. Š., tačiau prie jo pribėgo vienas iš keturių jaunuolių ir kojos keliu spyrė vieną smūgį M. Š. į veido sritį, prakirto antakį. Jaunuolis buvo apie 19-20 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, nepažįstamas. Jie po konflikto iškvietė policijos pareigūnus. Minėti asmenys su automobiliu „Mercedes Benz“ pasišalino. Atvykę policijos pareigūnai M. Š. nuvežė į Utenos ligoninės priėmimo skyrių (b.l. 34).
Iš 2015-11-30 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – Vaižganto g. 17, Utena, šalia PC „Rašė“ esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Vizualiai apžiūrėjus aikštelę jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b.l. 7).
Iš 2015-12-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto išvados Nr. G 84/15(08) matyti, kad M. Š. konstatuoti sužalojimai: dešinės akies viršutinio voko kraujosruva; dešinio antakio muštinė žaizda. Minėti sužalojimai padaryta bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, prieš 3-4 dienas iki jo teismo medicininio apžiūrėjimo 2015-12-01 dieną 12.45 val., galimai medicininėje dokumentacijoje ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2015-11-28). Kadangi konstatuota viena anatominė sritis, sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. M. Š. padaryti sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (b.l. 16).
Iš 2016-02-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad M. Š. buvo parodytos 6 sunumeruotos asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. Nuotrauka Nr. 4 yra R. P., gim. (duomenys neskelbtini), kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. M. Š. atpažino asmenį, kuris yra pažymėtas nuotraukoje Nr. 4. Tai yra tas pats asmuo, kuris 2015-11-28 Utenoje, Vaižganto g., automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato pažymėto Nr. 17, kojos keliu spyrė vieną smūgį į galvos sritį ir prakirto antakį. Šį asmenį atpažįsta iš veido formos, plaukų, ausų, nosies, lūpų formos (b.l. 17-19).
Iš 2016-05-25 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. Š. nurodė, jog buvo sužalotas Vaižganto g. 17, Utena, prie prekybos centro „Rašė“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kai lipo iš automobilio dešinės pusės galinės sėdynės už priekinės keleivio sėdynės. Buvo sužalotas keliu suduodant smūgį į galvos sritį (b.l. 25-26).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas
Nukentėjusysis nurodė, kad jis buvo sužalotas automobilių stovėjimo aikštelėje, kai lipo iš automobilio. Iš pateiktų atpažinimui fotonuotraukų atpažino, kad smūgį jam sudavė kaltinamasis. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas jo nurodytomis aplinkybėmis. Kaltinamasis pripažino, kad jis būtent sužalojo nukentėjusįjį. Tokiu būdu, byloje esantys įrodymai tarpusavyje esmingai sutampa, sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nuskalstamą veiką.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta - yra viešoji vieta. Viešoji vieta - tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai gadinamas ir žalojamas svetimas turtas ir aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Kaip matyti iš kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymų, automobilių stovėjimo aikštelėje šalia prekybos centro, t.y. vietoje į kurią gali netrukdomai patekti kiti žmonės, kaltinamasis be jokios priežasties sudavė smūgį keliu nukentėjusiajam, t.y. panaudojo fizinį smurtą. Tokie jo veiksmai vertinti kaip įžūlūs. Tai vyko pašalinių asmenų, liudytojo Ž. B., nedalyvavusio konflikte, akivaizdoje, buvo iškviesta policija. Tokiu būdu dėl kaltinamojo įžūlių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamasis suprato, kad viešoje vietoje naudodamas fizinį smurtą sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką Toks kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad pripažino padaręs nuskalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos (BK 59 str. 1 d. 2,3 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2015-07-30 (b. l. 73); į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (b. l. 66); teigiamai charakterizuojamas (b.l. 68, 84), yra dirbantis (b. l. 76).
Kaltinamasis pareiškė, kad jis nori, jog būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. P. pareiškė, kad ji yra kaltinamojo mama ir mano, kad ji turės teigiamą poveikį, prašė paskirti kaltinamajam laidavimą be užstato, sutiko būti laiduotoja ir prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą.
Kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos, baustas administracine tvarka paskutinį kartą 2015-07-30, teigiamai charakterizuojamas, dirba, kas leidžia pagrįstai manyti, jog jis kritiškai įvertino savo elgesį, padarė tinkamas išvadas ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja R. P. yra teigiamai charakterizuojama, dirbanti (b. l. 86), LITEKO sistemos duomenimis neteista ir nebausta administracine tvarka, todėl teismo nuomone yra verta pasitikėjimo ir gali būti laiduotoju. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (BK 40 str.).
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Nukentėjusysis M. Š. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b.l. 112).
Nukentėjusysis ieškinį palaikė ir paaiškino, kad jis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų turėjo išlaidas dėl vaistų pirkimo, vykimo pas gydytojus procedūroms atlikti.
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis gydėsi patirtų sužalojimų pasekmes gydymosi įstaigoje ir dėl to turėjo išlaidų. Nukentėjusiojo nurodytos transporto išlaidos nėra akivaizdžiai per didelės, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Todėl nukentėjusiojo nurodyta turtinė žala padaryta nusikalstama veika priteistina iš kaltinamojo (CK 6.263 str. ).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo išlaidų
Iš 2015-12-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto išvados Nr. G 84/15(08) matyti, kad M. Š. konstatuota sužalojimai: dešinės akies viršutinio voko kraujosruva; dešinio antakio muštinė žaizda (b.l. 16).
Nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis įrodo, kad jis patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, įprasto aktyvaus gyvenimo būdo pasikeitimą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje. Tiesioginis šios veikos objektas yra viešoji tvarka. Be tiesioginio objekto šiuo konkrečiu atveju yra ir fakultatyvinis – žmogaus garbė ir orumas. Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiajam be viešosios tvarkos pažeidė ir nukentėjusiojo garbę ir orumą. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė, įskaitant ir baudžiamąją teisę. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8, 10 straipsnyje. Be baudžiamosios teisės, asmens garbę ir orumą gina ir civilinė teisė. Kaltinamasis tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrukdymą, sukėlė fizinį skausmą, bei kitų asmenų akivaizdoje jį pažemino. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas (CK 6.250 str. 1 d.).
Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamasis tyčiniais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, jį pažeminio kitų asmenų akivaizdoje. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra itin gera, jis dirba, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius yra tokie, kurie neleidžia daryti išvadą, kad netolimoje ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nukentėjusiajam nėra jokio pagrindo nuogąstauti, taip pat įvertintintina tai, kad nukentėjusiajam atliekamos procedūros dėl rando šalinimo, kurios dar bus atliekamos ir po nuosprendžio priėmimo.
Formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį, kai asmenys buvo nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 579 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014,2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008). Kaip jau minėta nukentėjusiajam yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dar atliekamos dėl kaltinamojo veiksmų atsiradusio nedidelio rando šalinimo procedūros. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 600 Eur neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo (CK 6.276 str. 2 d.).
Nukentėjusiajam buvo suteikta teisinė pagalba, buvo ruošiamas civilinis ieškinys, taip pat patikslintas civilinis ieškinys, teikiami dokumentai. Todėl iš kaltinamojo priteistinos 80 Eur nukentėjusiojo turėtos išlaidos (b.l.104) advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsnio 4 dalimi
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.) ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.
Perduoti R. P. pagal laidavimą be užstato laiduotojai R. P., nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Nukentėjusiojo M. Š. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinti ir priteisti iš R. P. du šimtus šešiasdešimt devynis eurus 51 euro centą (269,51) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui M. Š. naudai.
Nukentėjusiojo M. Š. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš R. P. šešis šimtus eurų (600) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui M. Š. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. P. aštuoniasdešimt (80) eurų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo M. Š. naudai.
Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.