- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- AN2-276-923/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00620-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Pažeidėjas
- R. Č.
- Advokatai
- Vilius Masiulis
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Valdyba) ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Č. (toliau – ir apeliantas) atstovo advokato Viliaus Masiulio (toliau – ir atstovas) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas R. Č. atstovo skundas ir pakeistas Valdybos 2024 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) dalyje dėl administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės, paskirtų už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, ir dalyje dėl paskirtos galutinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, R. Č. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą paskirta 300 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.
Taip pat pakeista galutinė Valdybos 2024 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. Č. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – R. Č. paskirta galutinė 300 eurų dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. Č. 2024 m. balandžio 24 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2024 m. kovo 14 d. 20:00 val. Kauno rajono savivaldybėje esančiame magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (d. pusė), vairuodamas transporto priemonę esant nustatytam greičiui 70 km/val., viršijo leistiną greitį 13 km/val., t. y. važiavo 83 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą) ir vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų jos susigrąžinti, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14, 127 punktus, padarė ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.
2. Valdyba 2024 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą R. Č. paskyrė 21 Eur dydžio baudą, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – 375 Eur dydžio baudą bei specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, R. Č. paskirta galutinė nuobauda – 375 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.
3. Nesutikdami su priimtu Valdybos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Č. atstovas advokatas Vilius Masiulis šį nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskyrė naują administracinę nuobaudą – 300 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams. Tokia pati nuobauda liko ir ją subendrinus su Valdybos nutarimu paskirta nuobauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas spręsdamas klausimą dėl R. Č. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, įvertino tai, kad R. Č. vairavo transporto priemonę neįvykdęs įstatyme numatytų reikalavimų susigrąžinti prarastą teisę vairuoti transporto priemones ne dėl tyčinių, sąmoningų veiksmų, o dėl klaidingo įsitikinimo, kad šią teisę turi. Be to, apylinkės teismas vertino administracinio poveikio priemonės vykdymo metu pasikeitusią įstatymo leidėjo valią švelninti atsakomybę už ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, kai tai padaro motociklų vairuotojai, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju R. Č. paskirta tiek piniginė bauda, tiek ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, R. Č. padarytą administracinis nusižengimą, už kurį jam atimta teisė vairuoti, teismas vertino kaip mažesnio pavojingumo.
5. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui Valdyba, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų suformuota praktika, tinkamai neįvertino ir neįsigilino į administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir palikti galioti Valdybos 2024 m. birželio 4 d. Nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
5.1. Valdybos manymu, apylinkės teismo nutartyje išdėstytos aplinkybės nėra tokios išskirtinės, remiantis kuriomis būtų pagrindas paskirtą 9 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinti iki 4 mėnesių. Skunde atkreipia dėmesį, kad už ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 300 iki 450 Eur bei privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki metų. Todėl akivaizdu, kad apylinkės teismas nepagrįstai R. Č. sutrumpino administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 4 mėnesių.
5.2. Skunde Valdyba atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje įtvirtinta prezumpcija, jog kiekvienas asmuo, išlaikęs teorinių žinių patikrinimą ir įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, žino ir moka KET bei kitus aktualius teisės aktus, juose įtvirtintus reikalavimus ir draudimus, tame tarpe ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, ir Lietuvos Respublikos saugos eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė gražinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Kartu tai reiškia, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino. Valdybos teigimu, priešingas aiškinimas sudarytų nepagristas prielaidas tik pagal asmens deklaruojamą subjektyvų teisės aktų suvokimą ar nesuvokimą netaikyti administracinio poveikio priemonės iš esmės kiekvienam panašioje situacijoje atsidūrusiam transporto priemonės vairuotojui ir taip keltų sumaištį teisinėje sistemoje bei neatitiktų teisingumo principo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Valdybos manymu, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog R. Č. administracinį nusižengimą padarė ne dėl tyčinių, sąmoningų veiksmų, o dėl klaidingo įsitikinimo, kad teisę vairuoti transporto priemones turi.
Šalies argumentai
5.3. Valdyba skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nutartyje nepasisakydamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo R. Č. paskyrė mažesnę negu aukščiau komentuojamo straipsnio sankcijoje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, jį sutrumpindamas nuo 9 mėnesių iki 4 mėnesių. Valdybos manymu, apylinkės teismas šiuo atveju nesivadovavo aktualia teismų praktika, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tvirtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų teisėtas pagrindas taikyti būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika „administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda (administracinio poveikio priemonė), kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta“. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68- 507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019, 2AT-28-303/2020).
6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Č. ir jo atstovas Kauno apygardos teismui pateikė skundą nurodydami, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas neteisingai aiškino įstatymo, švelninančio ar panaikinančio atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinančio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, grįžtamąją galią, todėl prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valdybos nutarimą dalyje dėl R. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo 9 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Skunde nurodoma, kad nepasibaigus R. Č. paskirtos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonę – 3 mėnesių atėmimo terminui, kuris turėjo baigtis 2022 m. birželio 25 d., nuo 2022 m. gegužės 5 d. įsigaliojo ANK 416 straipsnio 7 dalies pakeitimas, švelninantis R. Č. teisinę padėtį, t. y. numatantis, kad asmeniui, nubaustam pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, už tai, kad viršijo leistiną greitį vairuodamas motociklą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nebetaikomas. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad jo atžvilgiu šie įstatymo pakeitimai netaikomi, nes Lietuvos Kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) 2022 m. kovo 22 d. administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu (toliau – ir Protokolas) jis neginčijo, jokių prašymų, įskaitant ir prašymo pritaikyti atsakomybę švelninantį įstatymą, nepateikė, dėl ko turėjo būti vykdomas minėtas nutarimas ir pasibaigus numatytam terminui jis privalėjo įstatyme nustatyta tvarka susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau to nepadarė. Dėl to buvo nepagrįstai konstatuota, jog R. Č. vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės ir tuo pagrindu jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nors nėra šio nusižengimo sudėties.
Šalies argumentai
6.2. Apeliantų teigimu, apylinkės teismo nutartyje nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes paneigia ANK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą įstatymo, švelninančio ar panaikinančio atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinančio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, grįžtamąją galią. Pažymi, kad įstatymas jokių papildomų įstatymo švelninančio asmens atsakomybę ar kitaip lengvinančio asmens teisinę padėtį grįžtamosios galios sąlygų (pvz. asmens kreipimosi į Instituciją ar teismą), kad įstatymas įgytų grįžtamąją galią nenumato. Dėl ko, apeliantų manymu, yra akivaizdu, jog esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, asmuo turi teisėtus lūkesčius, jog įstatymų leidėjui priėmus asmens teisinę padėtį lengvinantį įstatymą, šio nuostatos jam bus taikomos, o šiuo atveju – paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas, įsigaliojus asmens teisinę padėtį lengvinančiam įstatymui, nebeteks (nebeturės) teisinės galios, nes toks įstatymas turi grįžtamąją galią. Apelianto ir jo atstovo teigimu, priešingas aiškinimas pažeistų Konstitucinio Teismo išaiškinimus apie konstitucinių principų – teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo užtikrinimą bei LAT praktiką apie įstatymo atgalinio veikimo teisinę galią.
6.3. Apeliantų teigimu, vadovaujantis apylinkės teismo logika, R. Č. atžvilgiu ANK 416 straipsnio 7 dalies pakeitimas, švelninantis jo teisinę padėtį, įgytų grįžtamąją galią tik tokiu atveju, jeigu jis būtų kreipęsis į Instituciją, priėmusią Protokolą, prašydamas jį pakeisti. Apeliantų manymu, toks ANK 3 straipsnio 2 dalies taikymo aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja jos esmei ir turiniui, nes, kaip minėta, ANK 3 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta jokių papildomų sąlygų, kad toks įstatymas įgytų grįžtamąją galią. Skunde pažymima, kad ANK 416 straipsnio 7 dalies pakeitimu buvo apskritai panaikintas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo taikymas, o ne sutrumpintas sankcijoje numatytas jo taikymo terminas, todėl kreiptis su prašymu į Protokolą surašiusią Instituciją, kad ji įvertinusi faktines bylos aplinkybes, pakeistų taikytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo 3 mėnesių terminą, nebuvo poreikio.
6.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad aplinkybės, jog R. Č. 2024 m. gegužės 16 d. el. laiške Institucijos atstovei rašė: „Nes tiesa sakant sumokėjau baudą, o kad atimtos teisės po paskirto termino automatiškai neatsistato tai nežinojau. Taip ne savo noru ir pravažinėjau 2 m be teisės vairuoti“, o 2024 m. gegužės 23 d. visgi susigrąžino specialiąją teisę vairuoti transporto priemones įstatymo nustatyta tvarka, kuriomis rėmėsi apylinkės teismas, šiuo atveju apkritai neturi teisinės reikšmės vertinant ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu galioja ir jam taikytinas jo teisinę padėtį lengvinantis įstatymas. Skunde R. Č. paaiškina, kad 2024 m. gegužės 23 d. visgi susigrąžino specialiąją teisę vairuoti transporto priemones įstatymo nustatyta tvarka ne todėl, kad sutiko, kad jo atžvilgiu nėra taikomas nuo 2022 m. gegužės 5 d. įsigaliojęs jo teisinę padėtį lengvinantis įstatymas, o tik todėl, jog 2024 m. pavasarį Valdyba R. Č. pradėjo siųsti administracinio nusižengimo protokolus už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki 2024 m. kovo 14 d. inkriminuojant jam nuolatinį veikų, kvalifikuojamų pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, padarymą. Taigi, Valdyba tik daugiau kaip po pusantrų metų po pirmojo nusižengimo, kvalifikuojamo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, užfiksavimo apskirtai informavo R. Č. apie tokio nusižengimo padarymą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Į R. Č. paaiškinimus, kad jis nelaikytinas asmeniu, neturinčiu teisės vairuoti, pareigūnai nereagavo, toliau jam siuntė administracinio nusižengimo protokolus, todėl jis buvo priverstas 2024 m. gegužės 23 d. susigrąžinti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones įstatymo nustatyta tvarka, kad baigtųsi administracinių nusižengimų protokolų rašymas, nors buvo įsitikinęs, jog jam susigrąžinti teisės vairuoti nereikia, nes jo atžvilgiu taikytinas nuo 2022 m. gegužės 5 d. įsigaliojęs jo teisinę padėtį lengvinantis įstatymas. Apeliantų manymu, tokia nesavalaikė Valdybos reakcija į galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą, kai pirmas neva padarytas pažeidimas fiksuotas dar 2022 m. gruodžio 9 d., suponuoja išvadą, jog jie iki 2024 m. pavasario apskritai nelaikė, jog R. Č. vairuoja transporto priemonę neturėdamas tam teisės, o tik 2024 m. pavasarį dėl nežinomų priežasčių pakeitė savo poziciją.
Žemesnės instancijos teismas
7. 2024 m. rugsėjo 20 d. Kauno apygardos teisme gautas Valdybos atsiliepimas į R. Č. ir jo atstovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo R. Č. ir jo atstovo apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepimas
7.1. Atsiliepime Valdyba nurodo, jog R. Č. 2021 m. liepos 28 d. 20.14 val. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, dėl kurio jam 2022 m. kovo 22 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir kuriuo buvo pasiūlyta jam sumokėti baudą lygią pusei minimalios baudos t. y. 60 Eur ir sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. R. Č. paskirtą baudą sumokėjo 2022 m. kovo 25 d. ir jam nuo 2022 m. kovo 26 d. iki 2022 m. birželio 25 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Valdyba atkreipia dėmesį, kad po surašyto administracinio nurodymo R. Č. į Valdybą nesikreipė, dėl šio administracinio nusižengimo nepateikė jokių paaiškinimų ir prašymų. Taip pat pažymi, kad R. Č. išsiųstame ir įteiktame administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu nurodyta ir išaiškinta teisės vairuoti transporto priemones sugrąžinimo tvarka, tačiau R. Č. teisę vairuoti transporto priemones susigrąžino tik 2024 m. gegužės 23 d.
7.2. Atsiliepime Valdyba taip pat pakartoja ir savo skundo argumentus apie teismų praktikoje įtvirtintą prezumpciją, jog visi vairuotojai išmano KET ir kitus teisės aktus, tame tarpe ir tuos, kuriuose įtvirtinta teisės vairuoti susigrąžinimo tvarka. Pažymi, kad transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti visas jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus, o nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, Valdyba sutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytais argumentais, kad R. Č. sutikus su jam paskirta administracine nuobauda, jis kartu sutiko ir su jam skirta administracinio poveikio priemone, jos neskundė, dėl ko ji galiojo, o įsigaliojus teisinę padėtį švelninančiam įstatymui, R. Č. į Instituciją, surašiusią Protokolą, nesikreipė, todėl šis įstatymas jo atžvilgiu pritaikytas nebuvo, o suėjus nurodytam specialiosios teisės atėmimo terminui, jis turėjo šią teisę susigrąžinti teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė. Valdyba mano, kad R. Č. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį teisėtai ir pagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
8. 2024 m. rugsėjo 24 d. Kauno apygardos teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Č. ir jo atstovo advokato Viliaus Masiulio atsiliepimas į Valdybos apeliacinį skundą, kuriuo prašo Valdybos skundo netenkinti, o jų teiktą skundą patenkinti, kadangi apylinkės teismas neteisingai aiškino įstatymo, švelninančio ar panaikinančio atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinančio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, grįžtamąją galią.
Atsiliepimas
8.1. Atsiliepime R. Č. ir jo atstovas teigia, jog Valdybos apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika nėra aktuali šioje byloje, nes byloje nagrinėjamos faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo Valdybos apeliaciniame skunde cituojamų bylų faktinių aplinkybių. Nurodomose bylose buvo nustatyta, jog asmuo, praradęs teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, prieš vairuodamas transporto priemonę, neįsitikino, kad šią teisę tinkamai susigrąžino. O šioje byloje faktinė situacija yra kitokia.
8.2. Atsiliepime teigiama, kad Valdyba ignoruoja, jog nepasibaigus R. Č. paskirtos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminui, įsigaliojo ANK 416 straipsnio 7 dalies pakeitimas, pagal kurį motociklų vairuotojams, padariusiems ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nebetaikomas specialiosios teisės atėmimas. Taigi, R. Č. paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymas neteko galios tą pačią dieną, kada įsigaliojo nauja ANK 416 straipsnio 7 dalies redakcija, o ne kada pasibaigęs jos terminas – 2022 m. birželio 25 d. Dėl šios priežasties R. Č. nuo 2022 m. gegužės 5 d. nelaikytinas asmeniu, kuriam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, o tuo pačiu ir asmeniu, neturinčiu teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui jis neįvykdė sąlygų ją susigrąžinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Č. ir jo atstovo advokato Viliaus Masiulio apeliaciniai skundai atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Valdyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį dėl netinkamai pritaikyto ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir palikti galioti Valdybos įgalioto pareigūno 2024 m. birželio 4 d. priimtą nutarimą, o administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Č. ir jo atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir vadovaujantis ANK 3 straipsnio 2 dalies pagrindu, priimti naują sprendimą – panaikinti Valdybos 2024 m. birželio 4 d. Nutarimą dalyje dėl R. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo 9 mėnesiams.
10. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog R. Č. 2022 m. kovo 22 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą (vairuodamas motociklą viršijo nustatytą leistiną greitį 35 km/h), kuriuo buvo siūloma paskirtą 60 eurų dydžio baudą sumokėti iki 2022 m. balandžio 22 d., taip sutinkant kartu ir su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 3 mėnesių laikotarpiui (ROIK: (duomenys neskelbtini)). R. Č. 2022 m. kovo 25 d. sumokėjo jam paskirtą baudą, nei protokolu paskirtos baudos dydžio, nei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino neginčijo. Specialiosios teisės atėmimo terminas pradėtas skaičiuoti sekančią dieną po administracinio nurodymo įvykdymo. Teisės aktuose įtvirtinta tvarka, R. Č. teisę vairuoti susigrąžino 2024 m. gegužės 23 d. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. gegužės 5 d. įsigaliojo nauja ANK 416 straipsnio 7 dalies redakcija, kurioje nebenumatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiems motociklų vairuotojams. Valdybos 2024 m. birželio 24 d. Nutarimu, be kita ko, R. Č. nubaustas ir pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (transporto priemonės vairavimas neturint teisės jos vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones) už ką paskirta 375 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 9 mėnesių laikotarpiui. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad R. Č. teisės vairuoti transporto priemones administracinio nusižengimo padarymo metu (2024 m. kovo 14 d.) neturėjo, tačiau įvertinęs visas aplinkybes sprendė, kad yra pagrindas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sušvelninti už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą paskirtą nuobaudą ir paskyrė 300 Eur dydžio baudą ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 4 mėnesių laikotarpiui.
Dėl Valdybos skundo
11. Valdyba savo apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelnino pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį skirtą nuobaudą bei sutrumpino skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
12. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismo teisėja, spręsdama ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą R. Č., įvertino, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę, neįvykdęs įstatyme numatytų reikalavimų susigrąžinti prarastą teisę vairuoti transporto priemones, ne dėl tyčinių, sąmoningų veiksmų, o dėl klaidingo įsitikinimo, kad šią teisę turi, be to, įvertinus administracinio poveikio priemonės vykdymo metu pasikeitusią įstatymo leidėjo valią švelninti atsakomybę už ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, kai tai padaro motociklų vairuotojai, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Aukštesnysis teismas sutinka su Valdybos apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, kad R. Č. teisės aktų nežinojimas neatleidžia jo nuo atsakomybės ir negali būti vertintinas kaip pagrindas, švelninti jo teisinę atsakomybę. Vis tik, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo R. Č. atžvilgiu pritaikytu ANK 34 straipsnio 6 dalimi kitu pagrindu – vertinant administracinio poveikio priemonės vykdymo metu pasikeitusią įstatymo leidėjo valią. Kaip minėta, R. Č. Protokolas už ANK 416 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusižengimą surašytas 2022 m. kovo 22 d. ir po mėnesio, 2022 m. balandžio 26 d. įstatymu Nr. XIV-1054, buvo priimtas asmens teisinę atsakomybę švelnintis įstatymas, numatantis, kad už ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, kai tai padaro motociklų vairuotojai, nebeskiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Taigi R. Č. padarytas administracinis nusižengimas, dėl kurio jis prarado teisę vairuoti, vėliau įstatymo leidėjo buvo pripažintas mažiau pavojingu, už kurį motociklininkams teisė vairuoti neatimama.
13. Aukštesniojo teismo manymu, R. Č. padaryta veika, įtvirtinta ANK 424 straipsnio 3 dalyje, įvertinus aplinkybes, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savalaikiai nesusigrąžino specialiosios teisės, kurios prarasti pagal nuo 2022 m. gegužės 5 d. įsigaliojusį įstatymą jis negalėtų, tad ir susigrąžinti jos nebereikėtų, rodo šio veikos mažesnį pavojingumą, toks administracinis nusižengimas laikytinas labiau formalaus pobūdžio, dėl ko vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, pagrįstai pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.
Dėl R. Č. ir jo atstovo skundo
14. R. Č. ir jo atstovo skundas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis dėl ANK 416 straipsnio 7 dalies pakeitimais, įsigaliojusiais 2022 m. gegužės 5 d. Apeliantai tvirtina, kad R. Č. nelaikytinas asmeniui, neturinčiu teisės vairuoti transporto priemones, kadangi įsigaliojus minėtai teisės normai, nuo 2022 m. gegužės 5 d. nelaikytina, kad R. Č. šią teisę prarado, todėl administracinė teisena pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį turi būti nutraukta.
15. ANK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Aukštesnysis teismas sutinka, kad nuo 2022 m. gegužės 5 d. įsigaliojęs ANK 416 straipsnio 7 dalies pakeitimas neabejotinai turi grįžtamąją galią ir gali būti taikytinas administracinį nusižengimą padariusiems asmenims – motociklo vairuotojams, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir ši poveikio priemonė dar tuo metu buvo vykdoma. Tačiau likusioje dalyje apeliantų skundo argumentai nepagrįsti.
16. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjui priėmus įstatymą, švelninantį ar panaikinantį atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, jis nėra pritaikomas automatiškai visiems iki tokio įstatymo įsigaliojimo nubaustiems asmenims. Nors apeliaciniame skunde su tuo nesutinkama, tačiau įstatymas grįžtamąją galią turi ir konkrečiam asmeniui pritaikomas tik šiam asmeniui kreipiantis į instituciją, kurios priimto procesinio sprendimo pagrindu jis buvo nubaustas ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, kad ANK 416 straipsnio 7 dalies redakcija, įsigaliojusi 2022 m. gegužės 5 d. R. Č. nebuvo pritaikyta, kadangi jis dėl to nesikreipė į instituciją, surašiusią jam 2022 m. kovo 22 d. administracinio nusižengimo protokolą ir paskyrusi nuobaudą su administracinio poveikio priemone.
17. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad joks teisės aktas nenustato papildomų sąlygų, kad palankesnis įstatymas turėtų grįžtamąją galią. Šiuo atveju aukštesnysis teismas pažymi, kad tokia pati analogija taikoma ir baudžiamosiose bylose taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nors šiuo atveju taip pat nėra numatytos sąlygos tokio įstatymo taikymui, tačiau priėmus nuteistojo padėtį lengvinantį/švelninantį įstatymą, ar veikos nusikalstamumą panaikinantį įstatymą, bausmę atliekantys nuteistieji juk nėra automatiškai paleidžiami iš laisvės atėmimo vietų įstaigų. Tokiu atveju, bausmę atliekantys asmenys ar teistumą turintys asmenys kreipiasi į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti pasikeitusį ir jų teisinę padėtį lengvinantį, švelninantį teisės aktą, ir tik teismas, įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybes, sprendžia pateikto prašymo pagrįstumą ir priima sprendimą dėl tokio teisės akto taikymo ar netaikymo tam konkrečiam prašymą pateikusiam nuteistajam.
18. Taigi, darytina išvada, kad įsigaliojus naujai ANK 416 straipsnio 7 dalies redakcijai ir R. Č. nesikreipus į Instituciją dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimo, jo teisinę padėtį švelninantis įstatymas nebuvo pritaikytas, dėl ko paskirta administracinio poveikio priemonė galiojo ir turėjo būti vykdoma. Kaip žinia, specialioji teisė R. Č. buvo laikoma atimta nuo 2024 m. kovo 26 d. ir turėjo būti vykdoma iki 2024 m. birželio 25 d., po ko, pasibaigus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, R. Č. privalėjo nustatyta tvarka susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau to nepadarė.
19. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į SEAKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą) pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) prašymą grąžinti teisę vairuoti ir šiuos dokumentus: galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą ir pažymą, kad pabaigęs papildomą vairuotojų mokymą (kai teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us)). Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Kaip patvirtino ir apeliantai, R. Č. šių veiksmų neatliko iki 2024 m. gegužės 23 d., todėl pagrįstai tiek Valdyba, tiek pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iki šios datos R. Č. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones ir šiuo pagrindu pagrįstai buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, tačiau kaip minėta, įvertinus nagrinėjamu atveju susiklosčiusias aplinkybes dėl šio nusižengimo formalaus pobūdžio, pagrįstai buvo sprendžiamas ir klausimas dėl švelnesnės nei įstatymo sankcijoje, numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo.
20. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas neturėjo vertinti R. Č. 2024 m. gegužės 16 d. el. laiške Institucijos atstovei parašyto teksto, kad „Nes tiesa sakant sumokėjau baudą, o kad atimtos teisės po paskirto termino automatiškai neatsistato tai nežinojau. Taip ne savo noru ir pravažinėjau 2 m be teisės vairuoti“, kadangi įsigaliojus jo teisinę padėtį švelninančiam įstatymui jis nelaikytinas asmeniu, kuriam buvo atimta specialioji teisė. Kaip jau minėta anksčiau, vis tik nesikreipus į Instituciją dėl 2022 m. gegužės 5 d. įsigaliojusios ANK 416 straipsnio 7 dalies redakcijos pritaikymo, R. Č. taikytina Protokolo surašymo metu galiojusi teisės norma ir to pagrindu, neįvykdžius įstatymo reikalavimų dėl teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo, R. Č. pagrįstai buvo laikomas asmeniu, neturinčiu teisės vairuoti. Aukštesniojo teismo manymu, apylinkės teismas pagrįstai vertino ir minėto elektroninio laiško turinį, kuriame R. Č. pripažino tikėjęs, jog pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, ši teisė automatiškai neatsistato. Tuo pagrindu tiek apylinkės teismas, tiek Valdyba savo skunde pagrįstai cituoja teismų praktiką, kurioje įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Preziumuojama, kad asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti. Transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti visas jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Taigi ir šiuo atveju, R. Č., būdamas rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip vairuotojui, anksčiau netekusiam teisės vairuoti dėl padaryto administracinio nusižengimo, nustatytas atitinkamas ne tik ANK 686 straipsnio 4 dalyje, SEAKĮ pareigas, bet ir specialiame teisės akte – Apraše – nustatytą teisės vairuoti sugrąžinimo tvarką, o kartu ir taikomą atsakomybę, juolab įvertinus aplinkybes, kad ir Protokole, kuriuo buvo paskirta administracinio poveikio priemonė, be kita ko buvo nurodyta, jog specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones – grąžinama nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo manymu, laiško turinys pagrįstai buvo vertinamas ir tuo aspektu, kad R. Č. iš tiesų apie pasikeitusį teisinį reguliavimą (ANK 416 straipsnio 7 dalies pakeitimus) nežinojo, ir tik pasikreipus į advokatą, buvo pasirinkta tokia teisinės gynybos strategija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
21. Be kita ko, apeliaciniame skunde kritikuojamas ir Valdybos požiūris į susidariusią situaciją, kadangi ji tik šį pavasarį pradėjo R. Č. siųsti administracinio nusižengimo protokolus už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki 2024 m. kovo 14 d. inkriminuojant jam nuolatinį veikų, kvalifikuojamų pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, padarymą, kas suponuoja išvadą, jog jie iki 2024 m. pavasario apskritai nelaikė, jog R. Č. vairuoja transporto priemonę neturėdamas tam teisės, o tik 2024 m. pavasarį dėl nežinomų priežasčių pakeitė savo poziciją. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. ANK 39 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Šis terminas įstatyme įtvirtintas atsižvelgiant į tai, kad administraciniai nusižengimai ne visais atvejais yra užfiksuojami tiesiogiai, tačiau yra fiksuojami ir atitinkamų stacionarių ar kilnojamųjų prietaisų pagalba, kurių užfiksuotų duomenų perkėlimas į Institucijos duomenų bazes bei šių duomenų fizinis įvertinimas užtrunka ilgesnį laiko tarpą. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad Institucija savalaikiai pateikė asmeniui informaciją apie jo įvykdytus administracinius nusižengimus ir jų pagrindu pradėtus tyrimus, administracinės nuobaudos paskirtos taip pat per nurodytą laikotarpį, o ilgesnis administracinių nusižengimų fakto nustatymo tyrimas užtruko ne dėl to, kad Institucija vertino R. Č. kaip asmenį, turintį teisę vairuoti transporto priemones, o dėl kitų aukščiau nurodytų objektyvių aplinkybių visumos.
22. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai pritaikė tinkamas teisės normas, todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliaciniai skundai netenkinami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį nepakeistą ir apeliantų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Č. ir jo atstovo advokato Viliaus Masiulio apeliacinių skundų netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.