Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „CityService“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-544-528/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „CityService“ ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas nepagrįstai sprendė, kad mokestis už stogo remonto darbus buvo apskaičiuotas neteisingai. Kadangi namo stogas buvo remontuotas tik virš trijų laiptinių, t. y. virš I, II ir IV laiptinių, todėl ir mokestisbuvo paskirstytas šių laiptinių bendraturčiams. Stogo remonto kaštai yra dideli, gyventojams dėl to tenka didelė finansinė našta, todėl, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, namo III laiptinės butų bendraturčiainebuvo apmokestinti už stogo remonto darbus, kurie buvo atlikti virš kitų namo laiptinių.Bylos nagrinėjimo metu apeliantės atstovė paaiškino, kad namo stogo danga virš III laiptinės buvo gerosbūklės, todėl nebuvo poreikio remontuoti šios stogo dalies. Šią stogo dalį III laiptinės butų bendraturčiai buvo remontavę ir už šį remontą kitų laiptinių butų bendraturčiainebuvo apmokestinti. Apeliacinės instancijosteismui pateikiamas namo III laiptinės įgaliotinės prašymas, kuriame informuojama dėl atliktų III laiptinės stogo remonto darbų iš namo III laiptinės butų bendraturčių lėšų, kuris pagrindžia, kad šios laiptinėsgyventojai stogą buvo susiremontavę savo lėšomis, todėl mokestisuž stogo remonto darbusbuvo paskirstytas pagrįstai, tokspaskirstymas atitinkaprotingumo kriterijus.Kiti namo bendraturčiai neprieštaravo ir nereiškė pretenzijų dėl tokio mokesčio už stogo remonto darbuspaskirstymo, todėl spręstina, kad namo bendraturčiai laiko, jog tokiu būdu paskirstytas mokestis atitiko protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus.Namo stogo remonto darbai buvo atlikti 2008 m. gruodį, o mokestis už šiuos darbus buvo paskirstytas per laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio iki 2010 m. sausio. Vykdant teismo sprendimą viso namo bendraturčiams reikėtų perskaičiuoti mokestį už stogo remonto darbus, kadangi teismas pasisakė, jog apeliantės įvykdytasmokesčių paskirstymas nėra teisingas. Teismo sprendime nurodytiemsperskaičiavimams už stogo remonto darbus yra suėjęs 3 metų sutrumpintas senaties terminas, todėl apeliantė neturi pareigos šio mokesčio perskirstyti ir skaičiuoti kitaip, nei yra paskaičiuota. Perskaičiuojant mokestį būtų pažeisti kitų namo bendraturčių, o būtent III laiptinėsbutų savininkų teisėsir teisėti interesai, kadangi jie jau yra apmokėję stogo remonto darbusiš savo lėšų. Formalus CK 4.82 straipsnio 3 daliesnuostatų taikymas bei reikalavimas viso namo bendraturčiams materialiai prisidėti prie stogo remonto darbų neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų, būtų socialiai neteisingas.

Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo apeliantėsAB „CityService“ ieškinys atsakovei R. B. dėl skolos priteisimopatenkintas iš dalies, yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisiopriorisinstantiae). Ribotos apeliacijos pranašumas tas, kad ginčo šalys yra verčiamos atidžiau rūpintis proceso eiga ir jau pirmojoje instancijoje pateikti visus turimus įrodymus. Ribotos apeliacijos procese taip pat siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti siekiant greitai ir išsamiai ištirti bylą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str., 347 str. 2 d.). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naują įrodymą – (duomenys neskelbtini) namo III laiptinės atstovės 2007 m. liepos 2 d. prašymą, kuriame nurodyta, kad 31-45 butų gyventojai namo stogą virš savo laiptinės savo lėšomis susitvarkė prieš 5 metus, todėl jie pretenzijų neturi, stogas yra tvarkingas. Apeliantė prašo priimti pateiktą naują įrodymą, tačiau jokių aplinkybių, dėl kurių šis įrodymas negalėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nenurodo. Pažymėtina, kad apeliantė yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimai nei kad įprastai, todėl spręstina, kad apeliantė, turinti pakankamai didelę patirtį bylinėjimosi procese, atstovaujama profesionalių teisininkų, turėjo pareigą ir galimybę šį įrodymą pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Objektyvių priežasčių, dėl kurių apeliantė anksčiau negalėjo pateikti šio rašytinio įrodymo, nėra nurodyta ir nenustatyta, todėl apeliantei netinkamai vykdant procesines pareigas, ji turi prisiimti ir galimas neigiamas tokių pareigų nevykdymo pasekmes, o konkrečiu atveju atsisakymą priimti naujus įrodymus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi ir proceso operatyvumą, atsisako priimti apeliantės pateiktą naują įrodymą.

Dėl butų ir kitų patalpų savininkų pareigos apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 44,11 kv. m bendro ploto butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 13–14, t. I). Daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, administravimas 2006 m. gegužės 5 d. Kauno miesto Dainavos seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartimi Nr. 53-10-7 bei 2012 m. gegužės 5 d. susitarimu Nr. 53-10-50 (b.l. 17–22, 27, t. I) pavestas ieškovei. Ji kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovės priteisimo nurodydama, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. yra susidariusi 1 669,06 Lt skola (b.l. 16, t. I). Atsakovė, būdama daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkė, savo pareigos apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, neneigė, tačiau teigė, jog apeliantė yra neteisingai paskaičiavusi mokėtiną sumą (902,50 Lt) už atliktus namo stogo remonto darbus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2008 m. rugsėjo 15 d. apžiūros aktu Nr. Kr. 4-5 (b.l. 81–82, t. I) buvo konstatuota būtinybė atlikti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo remontą iš naujo įrengiant viršutinį prilydomos dangos sluoksnį, sutvarkant alsuoklius ir vėdinimo kaminus. Nustatyta, kad buvo atliktas stogo dengimas ir skardinimas virš I, II ir IV laiptinių už 41 513,73 Lt sumą bei stogo skardinimo darbai virš III laiptinės už 4 098,33 Lt sumą (b.l. 83-90, t. I). Apeliantė mokesčius už atliktus stogo remonto darbus paskaičiavo atitinkamai I, II ir IV laiptinėse esančių butų savininkams už stogo dengimo ir skardinimo darbus ir 41 513,73 Lt sumą padalino proporcingai jų turimų butų plotams, o 4 098,33 Lt išlaidas už stogo skardinimą paskirstė tik III namo laiptinėje esančių butų savininkams proporcingai jų turimų butų plotui (b.l. 119–121, t. I). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar apeliantė pagrįstai išlaidas už stogo remonto darbus paskaičiavo atskirai I, II ir IV bei III laiptinių butų savininkams proporcingai jų turimų butų plotui atsižvelgiant į tai, kokie stogo darbai buvo atlikti virš konkrečios laiptinės.

Ginčo teisinių santykių egzistavimo metu galiojusio CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta butų bei kitų patalpų savininkų pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, o tai pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 5 d.).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų kartu ir teisė, ir pareiga. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas CPK nuostatas dėl įrodinėjimo pareigos civiliniame procese, apeliantė, prašydama priteisti iš atsakovės išlaidas už stogo remonto darbus, ne tik turėjo pagrįsti tokių išlaidų buvimą, bet ir įrodyti, jog išlaidos už atliktus stogo remonto darbus yra paskaičiuotos tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė, pagrindusi išlaidas daugiabučio gyvenamojo namo stogo remontui, nepagrindė šių išlaidų paskaičiavimo teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantėnetinkamai paskaičiavo už stogo remonto darbus mokėtinas išlaidas, nes nagrinėjamu atveju neįrodė būtinybės nukrypti nuo CK įtvirtintos išlaidų paskaičiavimo bendraturčiams tvarkos.Kaip jau buvo nurodyta, butų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, o buto savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Apeliantė, apskaičiuodama prašomų priteisti iš atsakovės išlaidų už stogo remonto darbus dalį, šių nuostatų nesilaikė, kadangi namo stogo remonto išlaidas paskirstė proporcingai ne visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams, o priklausomai nuo atliktų darbų 41 513,73 Lt sumą paskirstė namo I, II ir IV laiptinėse esančių butų savininkams, o 4 098,33 Lt sumą – III laiptinės butų savininkams. Apeliantė tokį savo sprendimą grindė aplinkybe, jog stogo remonto darbai nebuvo atlikti virš namo III laiptinės, todėl šioje laiptinėje esančių butų savininkams neturi atsirasti pareiga atlyginti už virš kitų laiptinių atliktus stogo remonto darbus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje teisėje galioja principas, jog leidžiama viskas, kas nėra uždrausta. CK taip pat nėra įtvirtintas draudimas nustatyti kitokią butų ir kitų patalpų savininkų išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti apskaičiavimo tvarką, tačiau nagrinėjamu atveju joks sprendimas dėl kitokios, nei kad numatyta įstatyme išlaidų apskaičiavimo tvarkos teismui nebuvo pateiktas. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai būtų priėmę sprendimą, jog stogo remonto išlaidos bus skaičiuojamos namo bendraturčiams kitokia, nei kad CK nustatyta tvarka, t. y. tokia tvarka, kaip kad šias išlaidas bendraturčiams paskaičiavo apeliantė. Nesant individualaus sprendimo dėl išlaidų už namo stogoremontą apskaičiavimo tvarkos, nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog sutikimą su tokiu išlaidų apskaičiavimu pagrindžia kitų namo bendraturčių neprieštaravimas ir pretenzijų nereiškimas. CK yra konkrečiai nurodyta, kokiu būdu yra priimami sprendimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi juo ir disponavimo, todėl apeliantės nurodytos aplinkybės nepagrindžia bendraturčių sprendimo dėl kitokios nei kad numatyta CK išlaidų bendraturčiams paskaičiavimo tvarkos nustatymo. Apeliacinio teismo manymu, nesant priimto konkretaus bendraturčių sprendimo dėl išlaidų už stogo remonto darbus nagrinėjamu atveju apskaičiavimo, apeliantė nepagrįstai nesilaikė CK įtvirtintos išlaidų bendraturčiams apskaičiavimo proporcingai jų turimai daliai tvarkos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantė kitus mokesčius bei išlaidas apskaičiuoja laikydamasi CK nustatytos tvarkos, todėl nesant įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių sprendimą dėl nukrypimo nuo šios tvarkos, ieškovė nepagrįstai savo iniciatyva prašomas priteisti iš atsakovės išlaidas už stogo remonto darbus paskaičiavo nesilaikydama teisės aktų reikalavimų.

Apeliantė nukrypimą nuo įstatyme numatytos išlaidų bendraturčiams apskaičiavimo tvarkos grindė tuo, jog namo stogas virš III laiptinės buvo suremontuotas šioje laiptinėje esančių butų savininkų asmeninėmis lėšomis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog geresnė stogo būklė virš III namo laiptinės yra būtent dėl tos laiptinės savininkų individualiai įdėtų lėšų į stogo remontą. Pripažintina, kad apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog daugiabučio namo stogas virš namo III laiptinėsbuvo suremontuotas šioje laiptinėje esančių butų savininkų lėšomis ar darbu, tačiau net ir tuo atveju, jei tokios aplinkybės bylojebūtų nustatytos, pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šioje laiptinėje esančių butų savininkai stogo remonto darbus atliko turėdami kitų namo bendraturčių sutikimą. Tais atvejais, kai bendro turto vertė padidinama neturint kitų bendraturčių sutikimo ir pagerinimo negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalis padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės turimoms dalims (CK 4.77 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms negalima pripažinti pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog išlaidų už stogo remonto darbuspaskirstymas visiems namo bendraturčiams, įskaitant ir butų, esančių namo III laiptinėje, savininkus, pažeistų protingumo ir sąžiningumo principus, būtų socialiai neteisingas. Pažymėtina, kad bendraturtis, be kitų bendraturčių sutikimo imdamasis tam tikrų veiksmų, veikia savo rizika, todėl jis tuo pačiu turi prisiimti ir galimus neigiamus tokios veiklos padarinius.

Apeliacinio skundo argumentas, jog vykdant teismo sprendimą reikėtų perskaičiuoti išlaidas už stogo remonto darbusvisiems namo bendraturčiams, laikytinas neturinčiu reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi skundžiamu sprendimu yra išspręstas ginčas tik tarp apeliantės ir atsakovės, o ne tarp kitų namo bendraturčių ir apeliantės, be to, skundžiamą sprendimą dėl skolos priteisimo turi vykdyti atsakovė, o ne apeliantė. Pažymėtina, kad apeliantė, nesant bendraturčių sprendimo dėl konkrečios išlaidų už stogo remonto darbus paskaičiavimo tvarkos, išlaidas nukrypdama nuo CK nuostatų paskaičiavo savo iniciatyva, todėl taip pat turėtų prisiimti galimas dėl tokio sprendimo atsirasiančias neigiamas pasekmes.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, pagrįstai sprendė, kad apeliantė netinkamai apskaičiavo iš atsakovės prašomas priteisti išlaidas už stogo remonto darbus, todėl pagrįstai apeliantės ieškinį tenkino tik iš dalies. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, apelianteijos turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidosiš atsakovėsnepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.