Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-17 nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo antstolio A. S. prašymas dėl teisių perėmimo vykdomojoje byloje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. prašymą suinteresuotiems asmenims UAB „4finance“, G. V. dėl teisių perėmimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-17 nutartimi patenkino antstolio A. S. prašymą dėl teisių perėmimo vykdomojoje byloje ir skolininkę S. V. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė jos teisių ir pareigų perėmėja G. V.. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog po skolininkės S. V. mirties dėl palikimo pagal įstatymą priėmimo į notarų biurą kreipėsi G. V.. Testamento registre įregistruotas palikimo priėmimo faktas, kuriame nurodyta, kad po palikėjos S. V. mirties, palikimą priėmė paveldėtoja G. V.. Teismas sprendė, jog yra teisinis pagrindas pakeisti skolininkę vykdymo procese, todėl pradinę skolininkę S. V. pakeitė jos teisių perėmėja G. V.. Apeliantė pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-17 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar buvo įvykdytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatos, t. y. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto;Suinteresuotas asmuo G. V. nėra priėmusi palikimo, nėra perėmusi ir palikėjos turtinių teisių bei pareigų, todėl nebuvo pagrindo pakeisti skolininkės S. V. vykdymo procese. Duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, antstolis A. S. nepateikė;Antstolis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 626 straipsniu, turėjo vykdomąją bylą sustabdyti, o atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas;G. V. atskirajame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis Nr. 3K-3-243/2011, 3K-3-533/2011 ir 3K-3-540/2011.Pareiškėjas antstolis A. S. pateikė atsiliepimą į G. V. atskirąjį skundą, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Testamentų registro duomenimis 2016-07-07 Klaipėdos miesto 8-asis notarų biuras įregistravo palikimo priėmimo faktą, kuriuo palikėjos S. V. palikimą priėmė G. V.;G. V. atskirajame skunde nurodytose kasacinio teismo bylose sprendžiamas ginčas ar mirus skolininkui ir paveldėtojui perėmus jo turtines teises ir pareigas, kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo procesiniu sprendimu ir vykdomi priverstine tvarka, turi laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarkos, ar vykdymo procesas turi būti tęsiamas pagal antstolio prašymą teismui pakeitus vykdymo procese skolininką jo teisių perėmėju;Antstolio manymu, nagrinėjamu atveju reikia vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-17 nutartimi, o ne apeliantės nurodytomis kasacinio teismo nutartimis, nes skiriasi nagrinėjamos bylos ir apeliantės nurodytų kasacinio teismo išnagrinėtų bylų faktinės aplinkybės.Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, atsiliepimą į atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-17 nutarties, kuria teismas skolininkę S. V. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė jos teisių ir pareigų perėmėja G. V., teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.Apeliantė vienu iš argumentų nurodo, jog ji nėra priėmusi palikimo, nėra perėmusi ir palikėjos turtinių teisių bei pareigų, todėl nebuvo pagrindo pakeisti skolininkės S. V. vykdymo procese. Apeliantės teigimu duomenų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, antstolis A. S. nepateikė.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu. CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. To paties straipsnio 6 dalis nustato, jog notaras per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos privalo pranešti testamentų registro tvarkytojui apie palikimo priėmimą. Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarė B. V. 2016-07-07 išdavė vykdomąjį pavedimą (b. l. 13). Vykdomajame pavedime nurodyta, jog įpėdinė G. V. 2016-07-07 notarei pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Kaip jau minėta, vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, apeliantė laikoma priėmusi palikimą. Šią aplinkybę taip pat patvirtina byloje esantis 2016-08-05 Testamentų registro išrašas (b. l. 4), jame nurodyta, jog palikimo priėmimo data – 2016-07-07. Vadovaudamasis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, jog ji nėra priėmusi palikimo. Pažymėtina, jog apeliantės pasirinktas palikimo priėmimo būdas, t. y. palikimo priėmimas pagal turto apyrašą, nepaneigia palikimo priėmimo fakto, jis tik apsprendžia, kokia apimtimi įpėdinis atsakys už palikėjo skolas. Pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar buvo įvykdytos CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatos, t. y. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.Antstolis A. S. su tokiu apeliantės argumentu nesutinka, nurodo, jog apeliantės nurodytų kasacinio teismo civilinių bylų bei nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra skirtingos. Antstolio teigimu, teismas turėtų vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011, kurioje nurodyta, jog konstatuojant įpėdinio informuotumą, svarbu ir tai, kad išieškotojo reikalavimo teisė buvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, bei pritaikytas ir išviešintas areštas. Šių faktinių aplinkybių kontekste kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kai skola priteista (taigi materialinis klausimas išspręstas), prasideda jos priverstinis vykdymas ir kreditoriaus reikalavimas įgyja procesinio įgyvendinimo formą, neracionalu ir neoperatyvu iš proceso stadijos grįžti į materialiąsias paveldėjimo procedūras tam, kad vėliau vėl sugrįžti į vykdymo procesą.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime yra pažymėjęs, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. Vadovaudamasis nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktika dėl rėmimosi teismų precedentais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju remsis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, dalimi, kurioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti paskirties, šio termino praleidimo padarinių ir kreditorių reikalavimų pareiškimo būdo, taip pat minėtoje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau šiuo klausimu suformuotą kasacinio teismo praktiką, 2014-04-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 nurodė, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien pažodinis (gramatinis) šių būdų aiškinimas ne visada atitiktų pirmiau įvardytą termino kreditorių reikalavimams pareikšti paskirtį, nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams, o šiems – galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją. Dėl šios priežasties išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimo pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog antstolis A. S. priverstiniu būdu skolą iš skolininkės S. V. išieško nuo 2015-03-24, 2015-03-24 priimtas Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S1-336298 (v. b. l. 2). 2015-04-21 Turto arešto aktu Nr. S1-341463 (v. b. l. 37) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis A. S. areštavo skolininkės S. V. turtą. Nekilnojamojo turto registre minėtas turto arešto aktas įregistruotas 2015-04-21.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bei atsižvelgdamas į tai, jog antstolis A. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015-04-21 yra areštavęs skolininkės S. V. turtą, turto arešto aktas yra išviešintas turto arešto aktų registre, atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar buvo įvykdytos CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatos, t. y. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.CPK 596 straipsnio 1 dalis nustato, jog pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadovaudamasis CPK 596 straipsnio 1 dalimi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skolininkui mirus antstolis taip pat gali teismui pateikti prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Apeliantė, vadovaudamasi CPK 626 straipsniu, skundo antstoliui dėl to, jog antstolis skolininkei mirus vykdomosios bylos nesustabdė, nepateikė. Šis reikalavimas taip pat nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinis teismas plačiau dėl šio apeliantės argumento nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-17 nutartį palikti nepakeistą.