Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Aksel“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir NŽT) 2023 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 36SD-709-(14.36.104.) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT tęsti pradėtą žemės sklypo formavimo projekto rengimą; 3) įpareigoti NŽT kreiptis į atitinkamus subjektus dėl naujų projekto rengimo reikalavimų išdavimo.

2. Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinys). Pareiškėjas 2017 m. gegužės 5 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Plungės ir Rietavo skyrių, prašydamas išnuomoti 8,2694 ha ploto žemės sklypo dalį, o vėliau pateikė ir 2017 m. liepos 5 d. pasiūlymą organizuoti šio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. 2017 m. liepos 26 d. raštu Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius informavo, kad vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. pavedimą Nr. 1PAV-307-(1.8 E) priėmė 2017 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. 36FPĮ-123-(14.36.124.), kuriuo nusprendė rengti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – atidalinti žemės sklypus, reikalingus pastatams eksploatuoti (toliau – ir 2017 m. liepos 26 d. įsakymas).

2.2. Pareiškėjas 2017 m. spalio 17 d. kreipėsi į Valstybinės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrių su prašymu paaiškinti, kokio dydžio sklypas formuojamas. Pareiškėjui 2017 m. spalio 18 d. elektroniniu laišku buvo nurodyta, kad žemės pertvarkymo ir formavimo projektas yra rengiamas, o 2018 m. vasario 21 d. raštu Valstybinės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vadovė informavo pareiškėją, kad Statiniui eksploatuoti yra suformuotas 0,2172 ha ploto kelio servitutas. Šie duomenys patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos nurodymu pareiškėjo Statiniui buvo formuojamas žemės sklypas.

2.3. Pareiškėjas 2018 m. kovo 13 d. raštu Nr. 36SD-883-(14.34.104) (toliau – ir 2018 m. kovo 13 d. raštas) buvo informuotas, kad teisme esant iškeltai civilinei bylai, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas, ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas) yra sustabdomas.

2.4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Rietavo turgus“ ieškinį dėl įpareigojimo nukeldinti pareiškėjo ginčo Statinį ir priteisti 8 612,32 Eur skolos bei delspinigius. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi prie šios civilinės prijungta civilinė byla Nr. e2-2124-225/2018, kuri buvo iškelta pagal NŽT ieškinį dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo, deklaracijos ir statinio registracijos panaikinimo, kuriuo buvo prašoma panaikinti UAB „Aksel“ maitinimo paskirties pastato 2012 m. kovo 29 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir įpareigoti pareiškėją atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-28-904/2020 (toliau – ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimas) UAB „Rietavo turgus“ ieškinį pareiškėjui atmetė, Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį tenkino iš dalies, – panaikino 2012 m. kovo 29 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir įpareigojo pareiškėją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, pašalinant jame esantį Statinį. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020 (toliau – ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis) pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatavo, kad įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė. Teismas sprendė, kad šiuo atveju UAB „Aksel“ turi būti suteikta galimybė įteisinti statinį, nes nenustatyta, kad atlikti statybos darbai toje vietoje negalimi ir kad statyba nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, statinio įteisinimui suteikė šešių mėnesių terminą.

2.5. Pareiškėjas, siekdamas įteisinti ginčo Statinį, 2020 m. birželio 29 d. NŽT pateikė prašymą (toliau – ir 2020 m. birželio 29 d. prašymas) dėl 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto rengimo atnaujinimo. 2020 m. liepos 28 d. rašte Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) (toliau – ir 2020 m. liepos 28 d. sprendimas) pareiškėjui buvo nurodyta, kad tolimesni formavimo ir pertvarkymo veiksmai Projekto rengimo klausimai bus sprendžiami vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, o 2020 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-1938-(8.5.) (toliau – ir 2020 m. spalio 14 d. sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą. Minėtus sprendimus pareiškėjas ginčijo Regionų apygardos administraciniame teisme. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI3-4395-583/2021, 2021 m. birželio 1 d. sprendimu (toliau – ir Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimas) panaikino NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. sprendimą ir 2020 m. spalio 14 d. sprendimą kaip neteisėtus iš esmės, kadangi pripažino pareiškėjo teisę į žemės sklypą siekiant pagal paskirtį naudoti jam priklausančius pastatus. Teismas nurodė iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 29 d. prašymą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013 pagrindu teismas pažymėjo, kad situacija, kai ieškovei savavališkai pastatytą Statinį atsisakoma įteisinti dėl to, kad ji nėra įgijusi teisių į žemę, ant kurios stovi Statinys, o žemės sklypą atsisakoma formuoti, nes jame yra be statybos leidimo pastatytas Statinys, neleistina, nes neleistina, kad atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, kad, neįgyvendinus vienos teisės, negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji. Teismas pabrėžė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-453-822/2022 (toliau – ir LVAT 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis) paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą nepakeistą.

2.6. Įsiteisėjus teismų sprendimams, NŽT 2023 m. kovo 14 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, (toliau – ir Taisyklės) 25¹, 26¹ punktuose įtvirtintomis nuostatomis, toliau negali būti tęsiamos žemės sklypo projekto rengimo procedūros, projekto reikalavimai nebegalioja ir negali būti išduodami nauji projekto rengimo reikalavimai, nes yra galiojantys teismų sprendimai, kuriuose konstatuota, kad ginčo Statinys yra pastatytas nelegaliai ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neturint statybą leidžiančio dokumento. Atsižvelgus į tai nurodyta, kad Bendrovės prašymas atnaujinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

2.7. NŽT atsisakymas atnaujinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą yra nepagrįstas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnio nuostatai. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 str.). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, nes įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tokią nuostatą patvirtina ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija aiškinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.

2.8. Žemės teisinius santykius dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei Taisyklės, kurių 21 ir 68 punktai numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūra yra tęstinio pobūdžio. Ji pradedama priimant sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, ir baigiama priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinamas šis projektas arba atsisakoma jį tvirtinti.

2.9. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartyje aiškiai konstatavo, kad net ir esant nustatytai aplinkybei, kad Statinys yra savavališka statyba, jam turi būti suteikta galimybė įteisinti statinį ir tik šios pareigos neįvykdžius dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių, Statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis.

2.10. Nagrinėjamu atveju yra priimtas NŽT 2017 m. liepos 26 d. įsakymas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) atidalijant žemės sklypą, reikalingą pastatams eksploatuoti, kuris yra galiojantis ir nepanaikintas. Iškilus teisminiams ginčams šio administracinio akto vykdymo procedūra yra laikinai sustabdyta, atsakovas nėra priėmęs akto, panaikinančio minėtą įsakymą, o 2018 m. kovo 13 d. raštas, kuriuo nuspręsta sustabdyti administracinę procedūrą, savaime nepanaikina šio įsakymo galiojimo. Vadovaujantis Taisyklių 26¹ punktu, sustabdžius administracinę procedūrą, sustabdoma ir terminų eiga, o išnykus aplinkybėms, kurios lėmė administracinės procedūros sustabdymą, terminas tęsiamas toliau. Termino pradžia skaičiuotina nuo 2017 m. liepos 26 d. įsakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą priėmimo ir tęsėsi iki 2018 m. kovo 13 d. rašto, kuriuo projekto rengimas buvo sustabdytas. Projekto rengimo procedūra tęsėsi 8 mėnesius. Šiuo atveju netaikytinas Taisyklių 26¹ punktas numatantis reikalavimų projektui galiojimo 3 metų terminą, kuris gali būti pratęstas 2 kartus po 2 metus. Bendrai Taisyklės numato bendrąjį 7 metų terminą, kuris šiuo metu nėra viršytas, o esant administracinės procedūros sustabdymui, Taisyklių nustatyto termino skaičiavimo eiga buvo sustojusi.

2.11. NŽT pozicija yra nenuosekli, nes prieštarauja administracinės procedūros sustabdymo pagrindams. Nors šiai dienai 2018 m. kovo 13 d. rašte nurodytas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sustabdymo pagrindas yra išnykęs (civilinė byla išnagrinėta), tačiau ginčijamame Sprendime atsakovas jau remiasi Taisyklių 26¹ punktu dėl numatyto projekto galiojimo termino ir priimtų teismų sprendimų. Teismai, išnagrinėję ginčus, pasisakė, kad atsakovas turi iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą. Teismai išaiškino ir tai, kad pareiškėjui turi būti suteikta galimybė įteisinti Statinį, kurio įteisinimas nėra galimas be po juo esančios žemės sklypo naudojimo teisės suteikimo, o ši teisė gali atsirasti ir būti įgyvendinta tik suformavus atitinkamo dydžio žemės sklypą, kurio formavimo procedūros tąsos siekia pareiškėjas.

2.12. Praėjus ilgam laiko tarpui nuo 2017 m. liepos 26 d. įsakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą iki sprendimo priėmimo galėjo įsigalioti patvirtinti nauji teisės aktai, darantys įtaką rengiamo projekto sprendiniams, įsigalioti nauji teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai ir jų sprendiniai turintys įtakos rengiamo projekto sprendiniams. Taisyklių 262 punktas numato, jog pateikti reikalavimai turi būti keičiami naujais, kai įsigalioja patvirtinti nauji teisės aktai, darantys įtaką rengiamo projekto sprendiniams. Tokiu būdu, atsakovas turėtų kreiptis į atitinkamas institucijas iš naujo ir gauti naujus reikalavimus, bet ne atsisakyti tęsti pradėtą administracinę procedūrą.

2.13. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, o asmenys turi teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą.