Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1295-595/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-06
Bylos Nr.: eI3-1295-595/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03824-2020-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas: D. R.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija

Kategorijos

21.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai

Administracinė byla Nr. eI3-1295-595/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03824-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.10; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m.gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui D. R., jo atsovei advokatei I. A.,atsakovo atstovui advokatui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas D. R. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1. Panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau- ir URM, ir Ministerija) 2020-11-06 sprendimą; 2. Įpareigoti užsienio reikalų ministrą numatyti į 2018-09-18 rezervą įtrauktų asmenų, turinčių galiojančius laimėto konkurso balus ir dėl to įgytas teises, šių konkurso rezultatų galiojimo nuostatas į Konkurso Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkos aprašo nuostatas; 3. Kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl užsienio reikalų ministro 2020-08-13 įsakymo Nr.V-217 „Dėl Konkurso į Lietuvos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ teisėtumo ištyrimo; 4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad pareiškėjas nuo 2016 m. iki 2018 m. dirbo Ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamente pakaitiniu diplomatu. 2018-09-18 laimėjęs diplomatinės tarnybos konkursą pareiškėjas buvo įtrauktas į Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos sudarytą diplomatų rezervą (toliau – ir Rezervas).

Skunde pažymi, kad pagal Konkurso į Lietuvos diplomatinę tarnybą nuostatų, pavirtintų užsienio reikalų ministro 2018-05-07 įsakymu Nr. V-120 59 ir 60 punktus, diplomatų rezervas galioja iki kito rezervo sudarymo, tačiau ne ilgiau nei 3 metus nuo rezervo sudarymo dienos; sudarius kitą rezervą anksčiau nei 3 metai nuo anksčiau sudaryto rezervo sudarymo dienos jame įrašyti asmenys, su kuriais nebuvo sudaryta sutartis parengiamajam laikotarpiui, informuojami elektroniniu paštu apie naujo rezervo sudarymą ir turi teisę per 10 darbo dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos pareikšti pageidavimą toliau būti įtrauktiems į naują rezervą.

Pareiškėjas nurodo, kad skundo padavimo dienai jis yra įrauktas į diplomatų rezervą ir ši jo teisė galioja iki 2021-09-18.

Galiojant Rezervui, 2020-08-13 užsienio reikalų ministras priėmė įsakymą Nr.V-217, kuriuo patvirtino naują Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkos aprašą ir pripažino netekusiu galios 2003-05-28 įsakymą Nr.V-92 su visais pakeitimais ir papildymais, įskaitant 2018-05-07 įsakymą Nr.V-120, tačiau Rezervas, sudarytas 2018-09-18, nebuvo panaikintas.

Ministerija 2020-09-17 paskelbė naują konkursą į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą, į kurį pretendentų dokumentai buvo priimami iki 2020-10-18. Pareiškėjas į šio naujo konkurso pretendentus nebuvo įtrauktas, todėl į Sąrašą įtrauktas nebuvo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2020-09-28 bei 2020-10-05 elektroniniais laiškais Ministerijai prašė taikyti jo įgytas teises ir pripažinti galiojančius laimėto konkurso rezultatus bei įtraukti jį į naujo konkurso į diplomatinę tarnybą laimėtojų sąrašą, tačiau jis gavo Ministerijos 2020-10-07 sprendimą Nr.(4.44E)3-4485, kuriame nurodoma, kad užsienio reikalų ministro 2018-05-07 įsakymas Nr.V-120 neteko galios, t.y. šiuo individualiu administraciniu aktu pareiškėjo prašymas dėl jo įtraukimo į naujojo konkurso į diplomatinę tarnybą laimėtojų sąrašą nebuvo patenkintas.

2020-10-23 pareiškėjas iš naujo kreipėsi į Ministeriją su prašymu, kad jį, kaip įtrauktą į Rezervą, įtrauktų į 2020 metų konkurso atrinktų kandidatų sąrašą, tačiau Ministerija priėmė 2020- 11-06 sprendimą, kuriame nurodė, kad netenkinamas pareiškėjo prašymas ir nurodomos tokio prašymo netenkinimo priežastys - „nes tokių galimybių nenumato galiojantys teisės aktai“. Pareiškėjo vertinimu, jo atžvilgiu buvo priimtas individualus administracinis aktas, kuris yra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas mano, kad jo teisėti lūkesčiai ir interesai vienodomis sąlygomis stoti į valstybės diplomatinę tarnybą buvo pažeisti, todėl jo prašomas ištirti individualus teisės aktas - užsienio reikalų ministro 2020-08-13 įsakymas Nr.V-217 „Dėl Konkurso į Lietuvos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ negali būti pripažįstamas teisėtu ir būti paliktas galioti.

Pareiškėjo vertinimu, jo prašymas dėl jo turimų 2018 metais laimėto konkurso į diplomatinę tarnybą balų užskaitymo, jį įtraukiant į Sąrašą, kuris formuojamas pagal naują užsienio reikalų ministro 2020-08-13 įsakymą Nr.V-217, galiojant 2018-09-18 sudarytam Rezervui, buvo išspręstas priimant pareiškėjo atžvilgiu individualų administracinį aktą, t.y. URM 2020-11-06 sprendimą, todėl šis sprendimas teismo turi būti panaikintas.

Pažymi, kad 2020-08-13 užsienio reikalų ministro įsakyme Nr.V-217 nėra numatyta, kad pagal 2003- 05-28 įsakymą Nr.V-92 sudarytas ir galiojantis Rezervas yra panaikinamas, tai užsienio reikalų ministras, nenumatydamas, kokios yra 2018 metų Rezerve esančių asmenų laimėto konkurso į diplomatinę tarnybą galiojimo ir taikymo nuostatos, iš esmės paliko teisinę spragą ir toks teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, nesuprantamas, netikslus, neaiškus ir dviprasmiškas; tokiu būdu, galimai galiojant dviem atrankos procedūroms ir jų rezultate sudarytam Rezervui ir Sąrašui, sukurta nenuosekli ir dviprasmiškai teisinė situacija, t.y. teisinė spraga dėl Rezerve esančių pretendentų gautų balų galiojimo atrenkant juos iš Sąrašo.

Pareiškėjo nuomone, negali būti paneigiamos jo įgytos teisės jam dalyvaujant konkurse į diplomatinę tarnybą pagal užsienio reikalų ministro 2003-05-28 įsakymą Nr. 92, atitinkamai paskutinį jo pakeitimą 2018-05-17 įsakymu Nr.V-120, taip pat pareiškėjo gauti jį egzaminuojant balai, kurie suteikia jam teisę dalyvauti kitame atrankos į diplomatinę tarnybą etape, todėl užsienio reikalų ministro 2020-08-13 įsakyme Nr. V-217, kuris patvirtino naują Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkos aprašą, privalėjo būti įtrauktos nuostatos, kurios užtikrintų asmenų, įtrauktų į Rezervą, įgytų teisių įgyvendinimą, ir tokiu būdu užtikrinantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje garantuojamą teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.

Pareiškėjo vertinimu, užsienio reikalų ministrui, nusprendus 2020-08-13 įsakymu priimti naują atrankos į diplomatinę tarnybą tvarkos Aprašą, galiojant 2018-09-18 Rezervui, į kurį įtrauktas ir pareiškėjas, ministras privalėjo naujojoje tvarkoje numatyti nuo 2018-09-18 į Rezervą įtrauktų asmenų, kurių teisės galioja iki 2021-09-18, tokių rezultatų taikymo nuostatas, ir inkorporuoti jas į naujai parinktą atrankos į valstybės diplomatinę tarnybą tvarką.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykį, nuslepia ir/ar ignoruoja reikšmingas ginčui spręsti aplinkybes, iškraipo faktines ginčo aplinkybes.

Atsiliepime nurodoma, kad užsienio reikalų ministrui suteikta pakankamai plati diskrecijos teisė sprendžiant dėl diplomatinės tarnybos formavimo, joje dirbančių diplomatų skyrimo į konkrečias pareigas. Užsienio reikalų ministras realizavo savo diskrecijos teisę formuoti diplomatinį korpusą, kai 2018-05-07 įsakymu Nr.V-120 patvirtino Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatus bei 2020-08-13 įsakymu Nr.V-217 patvirtino Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkos aprašą. Ministras, formuodamas LR diplomatinės tarnybos korpusą 2018 metais, nusprendė organizuoti konkursą į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą atrenkant 40 asmenų Rezervą pagal 2018-05-07 įsakymu Nr.V-120 patvirtintus Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatus, o formuodamas diplomatinės tarnybos korpusą 2020 metais nusprendė organizuoti konkursą į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą tiesiogiai atrenkant 25 asmenis užimti diplomato pareigybę - atašė pagal 2020-08-13 įsakymu Nr.V-217 patvirtintą Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkos aprašą.

Nurodo, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl jo turėtų lūkesčių dėl jo privalomojo įtraukimo į 2020 m. diplomatinio konkurso atrinktų kandidatų sąrašą nesudaro pagrindo teigti, kad Užsienio reikalų ministras, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę spręsti dėl diplomatinės tarnybos formavimo, priėmimo į diplomatinę tarnybą, joje dirbančių diplomatų skyrimo į konkrečias pareigas ir priimdamas 2018-05-07 įsakymą Nr.V-120 dėl Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatų patvirtinimo bei 2020-08-13 įsakymą Nr.V-217 dėl Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo, pažeidė taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktų reikalavimus.

Atsakovo vertinimu pareiškėjas neteisingai aiškina užsienio reikalų ministro patvirtintų dviejų teisės aktų - 2018-05-07 įsakymu Nr.V-120 patvirtintų Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatų bei 2020-08-13 įsakymu Nr.V-217 patvirtino Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkos aprašo, paskirtį bei turinį.

Pažymi, kad asmeniui po specialios URM Komisijos atrankos (konkurso) sprendimo patekus į Diplomatų rezervą, tokio asmens turimas buvimo Rezerve statusas ne tik nesuteikė teisės automatiškai tapti pretendentu užimti diplomato pareigybę, bet ir nesuteikė besąlygiškos teisės sudalyvauti kitos URM Atrankos komisijos vykdomoje atrankoje (konkurse) į konkrečią diplomato pareigybę. Tik URM Atrankos komisijai atrankos (konkurso) būdu pripažinus, jog iš Rezervo pakviestas asmuo turi tinkamus gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, toks asmuo įgydavo teisę užimti konkrečią diplomato pareigybę, sudarant terminuotą diplomato tarnybos sutartį parengiamajam laikotarpiui (iki 6 mėnesių).

Nurodo, kad Ministerijoje buvo pastebėta, jog 2018 metų rugsėjo mėnesį sudarytas diplomatinės tarnybos 40 asmenų rezervas efektyviai veikė tik tokiu atveju, kuomet siūlomos diplomato pareigos atitikdavo rezerve esančio kandidato norus. Kai kurie rezerve esantys kandidatai Ministerijai nurodydavo savo pageidavimus jiems pasiūlyti tik konkrečias diplomato pareigas, tik konkrečiuose padaliniuose ir tik nuo konkrečios datos, o pasiūlius kitas pareigas ir/ar kitu terminu rezerve esantys asmenys tolesnėje atrankoje nedalyvaudavo. Tokiu būdu įdarbinimas į laisvas nuolatines diplomatų darbo vietas Ministerijoje buvo įšaldytas, o kai kurių padalinių veikla buvo sutrikdyta. Ministerija 2019 - 2020 metais rezerve esantiems asmenims taip pat siųsdavo pranešimus apie organizuojamas atrankas į pakaitinio diplomato vietas, bet absoliuti dauguma rezerve esančių asmenų tokiose atrankose dalyvauti atsisakydavo, todėl atrankas tekdavo skelbti iš naujo. Siekiant išvengti Ministerijos veiklą paralyžiuojančios situacijos pasikartojimo, URM ministras, būdamas atsakingu už diplomatinio korpuso tinkamą ir savalaikį suformavimą, nusprendė pakeisti nuo 2018 metu galiojusią parinkimo į diplomatinę tarnybą tvarką. Tuo tikslu 2020-08-13 užsienio reikalų ministras įsakymu Nr.V-217 patvirtino Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą tvarkos aprašą, šis teisės aktas buvo paskelbtas Teisės aktų registre bei URM intemetiniame puslapyje, tad tapo prieinamas visiems besidominantiems ir suinteresuotiems asmenims. Pažymi, kad URM 2020 metais paskelbė atranką (konkursą) tik į 25 atsiradusias laisvas diplomato pareigybes, tuo tarpu Ministerijoje 2018 metais buvo skelbta atranka (konkursas) pretendentų užimti 40 vietų Rezerve, nors tiek atsiradusių laisvų diplomato vietų Ministerijoje nebuvo.

Pažymi, kad Užsienio reikalų ministro patvirtinta naujoji 2020 metų atranka į diplomatinę tarnybą esmingai skyriasi nuo 2018 metų atrankos į diplomatinę tarnybą tvarkos.

Atsakovo vertinimu 2020-11-06 URM Kanclerės pareiškėjui adresuotas raštas „Dėl Jūsų prašymo“, kuriuo, atsakydama į pareiškėjo 2020-10-23 prašymą „Dėl perkėlimo iš 2018 m. Užsienio reikalų ministerijos diplomatinio rezervo į 2020 m. diplomatinio konkurso atrinktų kandidatų sąrašą“, Kanclerė informavo pareiškėją, kad „šiuo metu galiojantys teisės aktai tokios galimybės nenumato“, neturi būti vertinamas kaip individualus administracinis aktas ir negali būti bylos nagrinėjimo dalyku.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ministerijos kanclerio 2020-11-10 rašto, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl jo perkėlimo iš 2018 m. Užsienio reikalų ministerijos diplomatinio rezervo į 2020 m. diplomatinio konkurso atrinktų kandidatų sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo įpareigoti Užsienio reikalų ministrą numatyti į 2018-09-18 rezervą įtrauktų asmenų, turinčių galiojančius laimėto konkurso balus ir dėl to įgytas teises, šių konkurso rezultatų galiojimo nuostatas perkelti į Konkurso Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkos aprašo nuostatas.

Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės ginčo sprendimui.

2018-09-18 Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą komisijos posėdžio protokolu Nr. 4 buvo patvirtinti konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą rezultatai ir sudarytas 40 asmenų, surinkusių didžiausią, bet ne mažesnį nei vertinimo sistemoje numatytą balų skaičių, rezervo sąrašas, kuris galios iki kito rezervo sąrašo sudarymo, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Į Diplomatinės tarnybos rezervo sąrašą 13 numeriu buvo įtrauktas pareiškėjas.

2020-08-31 Ministerijos Personalo valdymo ir delegavimo departamento direktorius raštu Nr. (4.30E)4-2055 informavo ministrą, kad po 2018 metų konkurso suformuotas 40 asmenų dydžio diplomatinės tarnybos rezervas, kuriame šiuo metu yra 10 asmenų, kuriems pastaruoju metu buvo pateikti 5 pasiūlymai užimti laisvas pakaitinio diplomato pareigas Ministerijoje, tačiau pareigomis domėjosi tik vienas asmuo. Rašte nurodyta, kad šiuo metu Ministerijoje yra neužimtos 25 diplomatų pareigybės. Ministrui buvo pateiktas siūlymas 2020 metais surengti konkursą į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą.

Ministerija 2020-09-17 paskelbė konkursą į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą pagal 2020-08-13 Užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. V-217 patvirtintą Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo aprašą. Skelbimas buvo patalpintas Ministerijos internetiniame puslapyje. Jame nurodytas pretendentų dokumentų pateikimo terminas (iki 2020-10-18), konkurso etapai, papildoma informacija pretendentams.

Pareiškėjas 2020-09-28 ir 2020-10-05 elektroniniais laiškais kreipėsi į atsakovę, prašydamas įrašyti jį į 2020 m. diplomatinio konkurso atrinktų kandidatų sąrašą, remiantis nuo 2018-05-07 galiojusiais Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatais, pagal kuriuos, kaip 2018 m. konkurso laimėtojas, buvo įtrauktas į diplomatinį rezervą. Atsakovė, atsakydama į nurodytus pareiškėjo elektroninius laiškus, 2020-10-07 raštu „Dėl Jūsų prašymo“ Nr. (4.11E)3-4485 pareiškėją informavo, kad pareiškėjas per pastaruosius metus nuolat buvo kviečiamas dalyvauti atrankose į pakaitinio diplomato pareigas, nurodė, kuriose atrankose pareiškėjui buvo siūloma dalyvauti. Rašte pažymėta, kad diplomato tarnybos sutartys buvo siūlomos likusiems rezerve asmenims, tačiau prašymų, įskaitant pareiškėjo, dalyvauti nurodytose atrankose nebuvo sulaukta arba siūlomų pareigų atsisakyta. Rašte nurodyta, kad, siekiant užtikrinti sklandų Lietuvos diplomatinės tarnybos darbą, 2020-08-13 užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. V-217 buvo patvirtintas Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo aprašas, o Užsienio reikalų ministro 2003-05-28 įsakymas Nr. 92 „Dėl Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatų patvirtinimo“ su visais pakeitimais neteko galios.

2020-10-23 raštu pareiškėjas kreipėsi į atsakovę su prašymu „Dėl perkėlimo iš 2018 m. Užsienio reikalų ministerijos diplomatinio rezervo į 2020 m. diplomatinio konkurso atrinktų kandidatų sąrašą“. Rašte pareiškėjas nurodė, kad nuo pat 2018 metų, kuomet pateko į diplomatinį rezervą, domėjosi savo būsimomis pareigomis ir laukė, kuomet pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 24 straipsnį jam bus pasiūlyta diplomato tarnybos sutartis parengiamajam laikotarpiui, tačiau URM šios pareigos nevykdė ir su pareiškėju susisiekta nebuvo. 2020-06-30 Ministerija patikino, kad rezervinis sąrašas galioja iki 2021-09-18, tad dar buvo užtikrintas dėl būsimų pasiūlymų iš ministerijos, tačiau 2020 metų rugsėjo pabaigoje sužinojo, kad URM paskelbė naują konkursą į diplomatinę tarnybą, nors apie tai asmeniškai nebuvo informuotas, o Užsienio reikalų ministras priėmė 2020-08-13 įsakymą Nr.V-217 „Dėl konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kas galimai tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo teises. Atsižvelgiant į tai pareiškėjas prašė perkelti jį iš 2018 m. Užsienio reikalų ministerijos diplomatinio rezervo į 2020 m. diplomatinio konkurso atrinktų kandidatų sąrašą atitinkamai pakoreguojant Užsienio reikalų ministro 2020-08-13 įsakymą Nr.V-213 „Dėl konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, remiantis Užsienio reikalų ministro 2003-05-28 įsakymo Nr.92 (2018-05-07 įsakymo Nr.V-120 redakcija) „Dėl konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatų patvirtinimo“ IX skyriaus 60 straipsnio kilusiais teisėtais lūkesčiais kandidatuoti į nuolatines pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje iki 2021-09-18 ar ilgiau, jei naujas diplomatinis konkursas būtų surengtas anksčiau ar pasiūlyti kitokį būdą, kuris užtikrintų pareiškėjo teisėtų lūkesčių įgyvendinimą.

2020-11-10 URM kanclerė raštu „Dėl Jūsų prašymo“, atsakydama į pareiškėjo 2020-10-23 prašymą „Dėl perkėlimo iš 2018 m. Užsienio reikalų ministerijos diplomatinio rezervo į 2020 m. diplomatinio konkurso atrinktų kandidatų sąrašą“, informavo, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai tokios galimybės nenumato.

Ginčo teisinių santykių sprendimui yra reikšmingos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau - ir Diplomatinės tarnybos įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-25 nutarimu Nr. 1155 patvirtintų Užsienio reikalų ministerijos nuostatų nuostatos.

Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis numato, kad viešojo administravimo įstaigos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgiant į viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

Pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 2 straipsnį Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos teisinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas, Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai. Diplomatinės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis apibrėžia, kad Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba yra valstybės tarnybos dalis, kuria per diplomatinės tarnybos institucijas įgyvendinama ir vykdoma Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nustatyta užsienio politika, kuriai vadovauja užsienio reikalų ministras pagal šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 23 straipsnis nustato, kad asmenys, išskyrus diplomatinius atstovus ir asmenis, nurodytus šio įstatymo 28 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, į diplomatinę tarnybą priimami konkurso būdu. Konkurso organizavimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras.

Pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, su asmeniu, atitinkančiu šio įstatymo 23 straipsnyje 2 dalyje nurodytus reikalavimus, jeigu nėra šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, ir laimėjusiu konkursą, parengiamajam laikotarpiui sudaroma šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyta terminuota diplomato tarnybos sutartis; per parengiamąjį laikotarpį įvertinama, ar asmuo tinka diplomatinei tarnybai; parengiamojo laikotarpio trukmė - 6 mėnesiai, šį terminą užsienio reikalų ministras gali sutrumpinti iki 3 mėnesių. Likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki parengiamojo laikotarpio pabaigos, užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į Atestacinės komisijos rekomendacijas, šio įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia su asmeniu sudaryti diplomato tarnybos sutartį arba raštu praneša, kad su juo sudaryti diplomato tarnybos sutartį atsisakoma; pasibaigus parengiamajam laikotarpiui ir su asmeniu sudarius diplomato tarnybos sutartį arba atsisakius su juo sudaryti diplomato tarnybos sutartį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta terminuota diplomato tarnybos sutartis pasibaigia (24 straipsnio 2 ir 3 dalys). Asmuo tampa diplomatu ir pradeda laikiną darbą diplomatinėje tarnyboje, kai gauna diplomatinį rangą šio įstatymo 60 straipsnyje ir 61 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (25 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 2 dalį atašė diplomatinis rangas yra žemiausias. Asmeniui, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis parengiamajam laikotarpiui, suteikiamas žemiausias diplomatinis rangas (61 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-25 nutarimu Nr.1155 patvirtintus Užsienio reikalų ministerijos nuostatus valstybės užsienio politiką formuoja, jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja užsienio reikalų ministras. Užsienio reikalų ministrui pavesta tvirtinti Ministerijos administracijos struktūrą.

Taigi, vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu užsienio reikalų ministro koompetencijai yra priskirta diplomatinio korpuso formavimas bei jo diskrecijai priskirta nustatyti atrakos į diplomatinę tarnybą tvarką.

Užsienio reikalų ministras 2003-05-28 įsakymu Nr. 92 patvirtino Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatus (toliau- ir Nuostatai). 2018-05-07 užsienio reikalų ministro įsakymu Nr.V-120 patvirtinta nauja Nuostatų redakcija. Nuostatai nustatė konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo ir vykdymo tvarką. Pagal Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatų 3 punktą konkurso organizavimas apima: 1) konkurso paskelbimą, 2) konkurso komisijos sudarymą, 3) dokumentų priėmimą ir pretendentų į diplomatinės tarnybos rezervą sąrašo sudarymą, 4) konkurso vykdymą, 5) rezervo sudarymą, 6) atranką iš rezervo. Pagal nuostatų 7 punktą, sprendimą skelbti konkursą priima užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į Personalo departamento rašytinę rekomendaciją, kurioje nurodomos poreikio skelbti konkursą priežastys, siūlomas rezervo dydis ir konkurso vykdymo laikas.

Nuostatų 49 punktas nustatė, kad baigiamajame konkurso komisijos posėdžio protokole patvirtinami konkurso rezultatai ir rezervas, sudaromas iš pretendentų, surinkusių didžiausią, bet ne mažesnį nei vertinimo sistemoje nustatytą balų skaičių. Ministerijoje atsiradus laisvai diplomato pareigybei, tinkamiausiam asmeniui iš rezervo į konkrečią pareigybę ministerijoje atrinkti ministras sudaro atrankos komisiją (toliau – Atrankos komisija) (Nuostatų 51 punktas). Atrankos komisija, įvertinusi rezerve įrašytų asmenų konkursui pateiktus dokumentus ir konkurso medžiagą, atrenka ne daugiau kaip 5 asmenis, atitinkančius pareigybės aprašyme nurodytus specialiuosius reikalavimus, kuriuos Personalo departamentas jų gyvenimo aprašymuose nurodytais elektroninio pašto adresais informuoja apie laisvą pareigybę ir kviečia dalyvauti atrankoje (pokalbyje). Jei asmuo dalyvauti atrankoje (pokalbyje) atsisako ar negali, jo kandidatūra nesvarstoma (nuostatų 53 punktas). Atranką laimėjusiam asmeniui siūloma sudaryti terminuotą darbo sutartį dėl darbo ministerijoje Diplomatinės tarnybos įstatymo 19 straipsnyje nurodytam parengiamajam laikotarpiui (toliau – sutartis parengiamajam laikotarpiui). Jei atranką laimėjęs asmuo tokią sutartį sudaryti atsisako, atitinkamas pasiūlymas teikiamas kitam daugiausiai Atrankos komisijos balų surinkusiam asmeniui (Nuostatų 55 punktas). Rezervo galiojimo laikotarpiu asmeniui pareigos ministerijoje pagal sutartį parengiamajam laikotarpiui siūlomos ne daugiau kaip du kartus. Jei asmuo dukart atsisako siūlomų pareigų, jis išbraukiamas iš rezervo (Nuostatų 56 punktas). Nuostatų 59 punkte nustatyta, kad rezervas galioja iki kito rezervo sudarymo, tačiau ne ilgiau nei 3 metus nuo rezervo sudarymo dienos. 60 punktas nustatė, kad sudarius kitą rezervą anksčiau nei 3 metai nuo anksčiau sudaryto rezervo sudarymo dienos, jame įrašyti asmenys, su kuriais nebuvo sudaryta sutartis parengiamajam laikotarpiui, informuojami elektroniniu paštu apie naujo rezervo sudarymą ir turi teisę per 10 darbo dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos pareikšti pageidavimą toliau būti įtrauktiems į naują rezervą. Asmenys, pareiškę tokį pageidavimą, įrašomi į naują rezervą, tačiau ne daugiau kaip vieną kartą.

2020-08-13 užsienio reikalų ministras įsakymu Nr.V-217 patvirtino Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą tvarkos aprašą (toliau- ir Aprašas) bei pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2003 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 92 „Dėl Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais. Aprašu buvo nustatyta nauja konkurso i Lietuvos Respublikos diniomatinę tarnybą organizavimo ir vykdymo tvarka. Aprašo 3 punktas nustatė, kad konkurso organizavimas apima: 1) konkurso paskelbimą, 2) konkurso komisijos sudarymą, 3) dokumentų priėmimą ir konkurso dalyvių sąrašo patvirtinimą, 4) konkurso vykdymą, 5) atrinktų kandidatų sąrašo sudarymą, 6) priėmimą į pareigas.

Aprašo 7 punktas nustato, kad sprendimą skelbti konkursą priima ministras, atsižvelgdamas į Personalo vadybos ir delegavimo departamento rašytinę rekomendaciją, kurioje nurodomas pareigybių, į kurias organizuojamas konkursas skaičius.

Aprašo 49 punktas nustato, kad baigiamajame Komisijos posėdžio protokole patvirtinami konkurso rezultatai ir iš konkurso dalyvių, surinkusių didžiausią, bet ne mažesnį nei vertinimo sistemoje nustatytą balų skaičių, sudaromas sąrašas. Į Sąrašą įrašoma tiek konkurso dalyvių, kiek nurodyta Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytame ministro sprendime arba, jeigu konkurso dalyvių, surinkusių vertinimo sistemoje nustatytą balų skaičių yra mažiau, nei Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytame ministro sprendime, – visi surinkę ne mažesnį kaip vertinimo sistemoje nustatytą balų skaičių. Jeigu keli konkurso dalyviai surenka vienodą balų skaičių, kaip ir mažiausiai balų surinkęs į numatytą sąrašą patenkantis konkurso dalyvis, į sąrašą įrašomas daugiau balų pokalbio metu gavęs konkurso dalyvis.

Aprašo 51 punkte nustatyta, kad sudariusi Sąrašą, Komisija įvertina į Sąrašą įrašytų asmenų atitiktį pareigybių aprašymuose nurodytiems specialiesiems reikalavimams. Į diplomato pareigybę iš į Sąrašą įrašytų konkurso dalyvių priimamas asmuo, atitinkantis pareigybės aprašyme nurodytus reikalavimus. Jeigu keli konkurso dalyviai atitinka pareigybės aprašyme nurodytus reikalavimus, priimamas daugiau balų konkurso metu surinkęs konkurso dalyvis. Jeigu keli konkurso dalyviai konkurso metu yra surinkę vienodą balų skaičių, priimamas aukštesnį įvertinimą pokalbio metu gavęs konkurso dalyvis. 52 punktas nustato, kad priimamam asmeniui siūloma sudaryti terminuotą darbo sutartį dėl darbo Ministerijoje Diplomatinės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytam parengiamajam laikotarpiui. Sutartį parengiamajam laikotarpiui sudaryti siūloma tik vieną kartą.

Teismas, išanalizavęs nustatytą teisinį reglamentavimą, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad 2018 metais suformuotas Užsienio reikalų ministerijos diplomatinis rezervas, į kurį atitinkamai buvo įtrauktas ir pareiškėjas, nebuvo panaikintas ir galioja iki 2021-09-18. Užsienio reikalų ministrui iš esmės pakeitus atrankos į diplomatinę tarnybą tvarką bei panaikinus teisės aktą, kurio pagrindu rezervas buvo suformuotas, jis automatiškai neteko galios. Nuostatų analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad rezervas tik galėjo, bet neprivalėjo, galioti 3 metus ir tik tokiu atveju, jeinaujas rezervas būtų buvęs formuojamas nepraėjus trijų metų terminui į jį galėjo būti perkeliami rezerve buvę asmenys. Tačiau, kaip nustatyta iš Aprašo, ministras iš esmės pakeitė konkurso organizavimo tvarką ir joje nenumatė rezervo formavimo. Priešingai negu nuostatuose nustatyta dvipakopė atrankos sistema į diplomatinę tarnybą, Apraše nustatyta, kad su konkursą laimėjusiais asmenimis iš karto yra sudaroma diplomatinės tarnybos sutartis. Ministrui nusprendus, kad Nuostatais nustatyta tvarka apsunkina tinkamą diplomatinės tarnybos formavimą, jis, pasinaudodamas įstatymu suteikta diskrecijos teise, pakeitė diplomatinio korpuso formavimo tvarką, nustatytadmas, kad rezervas iš viso neformuojamas, o konkursas vykdomas, siekiant atrinkti asmenis į konkrečias laisvas diplomatinės tarnybos vietas iš karto su konkursą laimėjusiais asmenimis sudarant terminuotą darbo sutartį. Konstatuotina, kad užsienio reikalų ministras realizavo savo diskrecijos teisę formuoti diplomatinį korpusą, kai 2018-05-07 įsakymu Nr.V-120 patvirtino Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatus bei 2020-08-13 įsakymu Nr.V-217 patvirtino Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkos aprašą. Ministras, formuodamas diplomatinės tarnybos korpusą 2018 metais, nusprendė organizuoti konkursą į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą atrenkant 40 asmenų Rezervą pagal 2018-05-07 įsakymu Nr.V-120 patvirtintus Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatus, o formuodamas diplomatinės tarnybos korpusą 2020 metais nusprendė organizuoti konkursą į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą tiesiogiai atrenkant 25 asmenis užimti diplomato pareigybę - atašė pagal 2020-08-13 įsakymu Nr.V-120 patvirtintą Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkos aprašą.

Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai.Teisėti lūkesčiai gali būti grindžiami tik realiai egzistuojančiomis situacijomis ar tokiomis, kurios yra apibrėžtos konkrečiomis garantijomis. 2018 metais asmenys, norėdami pradėti dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 23 bei 24 straipsnių reikalavimus, privalėjo pagal Nuostatus praeiti dviejų pakopų atranką: 1) patekti į rezervą, sudaromą iš pretendentų, surinkusių didžiausią nustatytą balų skaičių konkurse, 2) būti pakviestam iš rezervo ir praeiti specialios URM Atrankos komisijos specialią atranką (konkursą) į konkrečią diplomato pareigybę. Taigi, konstatuotina, kad asmeniui po specialios URM Komisijos atrankos (konkurso) sprendimo patekus į diplomatų rezervą, tokio asmens turimas buvimo Rezerve statusas ne tik nesuteikė teisės automatiškai tapti pretendentu užimti diplomato pareigybę, bet ir nesuteikė besąlygiškos teisės sudalyvauti kitos URM Atrankos komisijos vykdomoje atrankoje (konkurse) į konkrečią diplomato pareigybę. Tik URM Atrankos komisijai atrankos (konkurso) būdu pripažinus, jog iš Rezervo pakviestas asmuo turi tinkamus gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, toks asmuo tik tada įgydavo teisę užimti konkrečią diplomato pareigybę, sudarant terminuotą diplomato tarnybos sutartį parengiamajam laikotarpiui (iki 6 mėnesių).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti 2020-11-06 ministerijos kanclerės raštą, kuris laikytinas tik informacinio pobūdžio pranešimu, bei įpareigoti ir užsienio reikalų ministrą numatyti į 2018-09-18 rezervą įtrauktų asmenų, turinčių galiojančius laimėto konkurso balus ir dėl to įgytas teises, šių konkurso rezultatus perkelti į Konkurso Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkos aprašo nuostatas, kadangi išimtinai užsienio reikalų ministro dickrecijai yra priskirta nustatyti atrankos į diplomatinį korpusą tvarką bei formuoti diplomatinį korpusą. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Dėl prašymo kreiptis dėl norminio administracinio akto dalies atitikimo aukštesnės galios teisės aktui.

Pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu dėl Užsienio reikalų ministro 2020-08-13 įsakymo Nr.V-217 „Dėl Konkurso į Lietuvos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ teisėtumo ištyrimo.

Pareiškėjos vertinimu Užsienio reikalų ministro 2020-08-13 įsakymas Nr. V-217, kuris patvirtino naują Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkos aprašą, kuriame nėra užtikrintos asmenų, įtrauktų į Rezervą, įgytos teisės, ir pripažįstantis netekusiu galios 2003-05-28 įsakymą Nr. 92, pažeidžia Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą pagarbos asmens teisėms ir laisvėms teisėkūros principą, šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą teisėkūros aiškumo principą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje garantuojamą teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.

Pažymėtina, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018).

Norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių, anot pareiškėjo, turėtų būti ištirtas Užsienio reikalų ministro 2020-08-13 įsakymo Nr.V-217 „Dėl Konkurso į Lietuvos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ teisėtumas, šio nagrinėjamo ginčo aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo išdėstyti teiginiai teismui nesudaro pagrindo abejoti nurodyto akto teisėtumu, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Skundo netenkinus, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės atstovas pateikė prašymą atlyginti 807,07 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vertinant šį prašymą pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-64-520/2015; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019; ir kt.). Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Pažymėtina, kad Ministerija turi Teisės departamentą, kurio specialistai be abejo turėtų galimybes atstovauti teisme ginant Ministerijos interesus. Atsakovas ginčo atveju nepaaiškino, kodėl nagrinėjamoje byloje buvo būtinas advokato atstovavimas. Todėl teismas atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs išnagrinėtos administracinės bylos pobūdį ir apimtį, konstatuoja, jog atsakovo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą priteisti šias išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. R. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Egidija PuzinskaitėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė