- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-764-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00591-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Ieškovas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos atstovų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įgaliotos Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinius skundus, ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinių skundų, dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jam iš Lietuvos Respubliką atstovaujančių Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos solidariai 7 785,29 Eur turtinei žalai, 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo dienos iki žalos atlyginimo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. jis dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus jaunesniuoju specialistu. 2016 m. rugsėjo 22 d. buvo sulaikytas. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R. B. 2018 m. gegužės 9 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 str. 1 d., 212 str. 2 p., nutrauktas ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįsti ieškovo kaltę dėl pareikštų įtarimų. VSAT (duomenys neskelbtini) vado 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. TE-231 „Dėl V. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ieškovas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 str. 1 d. 11 p. (kai panaikinama pareigybė ir nesutinka eiti pasiūlytų pareigų), atleidimo datą perkeliant į 2017 m. rugpjūčio 28 d. Ieškovas nurodo, kad turtinė ir neturtinė žala jam padaryta neteisėtai pradėjus jo atžvilgiu baudžiamąjį persekiojimą, nepagrįstai užtrukus ikiteisminiam tyrimui, nepagrįstai ir neproporcingai bei per ilgai taikius procesines prievartos priemones - laikiną sulaikymą, nušalinimą nuo pareigų, kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Turtinė žala padaryta tuo, kad nušalinus nuo pareigų nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. birželio 26 d. jam nebuvo mokamas darbo užmokestis. Teikiant pradinį ieškinį buvo nurodyta, kad negautas darbo užmokestis sudaro 6 551,64 Eur (be mokesčių: 727,96 Eur x 9, su mokesčiais: 933,79 Eur x 9 = 8404,11 Eur), suma apskaičiuota vadovaujantis VSAT (duomenys neskelbtini) 2018-06-06/21 pažyma Nr. 14VaR-2366 apie vidutinį darbo užmokestį. Bylos procese, vykdydama teismo nutartį, VSAT pateikė teismui pažymą, kad V. Š. neišmokėta darbo užmokesčio suma laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. birželio 26 d. yra 7 785,29 Eur. Tai sudaro pagrindą padidinti ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos nuo 6 551,64 Eur iki 7 785,29 Eur. Ieškinyje ieškovas V. Š. nurodė, kad iš 2018 m. gegužės 9 d. nutarimo jo atžvilgiu nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas galimai buvo pradėtas remiantis kažkokia slaptų veiksmų medžiaga, kuri nebuvo informatyvi ir nepatvirtino ieškovo kaltės dėl pareikštų įtarimų. Ikiteisminio tyrimo institucijos neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo įtarti jį padarius inkriminuojamus nusikaltimus (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, kontrabanda, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi), pradėti baudžiamąjį persekiojimą ir imtis procesinių prievartos priemonių - sulaikyti, nušalinti nuo pareigų, taikyti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Ieškovas nurodo, kad savo elgesiu neįtakojo ikiteisminio tyrimo trukmės, iš karto bendradarbiavo, davė parodymus, atsakė į visus užduotus klausimus, sutiko duoti DNR mėginius, kurie buvo paimti iš karto jį sulaikius ir vėliau dar kartą. Neturtinė žala ieškovui buvo padaryta tuo, kad nepagrįstai jo atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą ir taikius procesines prievartos priemones, buvo sutrikdyta ieškovo sveikata (tai įrodo pažyma apie nedarbingumą), ieškovo reputacija buvo nepataisomai sugadinta, suardytas jo įprastinis gyvenimas, pasikeitė vadovybės, buvusių bendradarbių požiūris į ieškovą. Atsiradus neigiamam požiūriui iš darbo kolektyvo, buvo apribotos bendravimo galimybės, nes (duomenys neskelbtini) tokia žinia greitai paplito, buvę pažįstami asmenys vengė bendrauti, be to, kardomąja priemone ieškovas buvo įpareigotas nebendrauti su buvusiais bendradarbiais. Buvo pažemintas ieškovo autoritetas nepilnamečių vaikų - sūnaus (duomenys neskelbtini), ir dukros (duomenys neskelbtini). Dėl to suprastėjo santykiai šeimoje. Visa tai sukėlė ieškovui didelius nepatogumus, sąlygojo jo neigiamų dvasinių išgyvenimų kilimą, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nepagrįstai uždelsus baudžiamąjį procesą, ilgą laiką būdamas įtariamuoju, ieškovas išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai veikė ieškovo emocinę būklę, įprastą savijautą, neabejotinai pakenkė reputacijai tiek bendradarbių, tiek kitų ieškovą pažįstančių žmonių akyse. Tokio pobūdžio išgyvenimai ir nepatogumai vertintini kaip ieškovo patirta neturtinė žala. Tokia ieškovo padėtis truko nepateisinamai ilgai dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuoto ikiteisminio tyrimo.