Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 90 MGL bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta 60 MGL bauda.

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytas A. B. laikino sulaikymo laikas (dvi dienos) vertinant, kad sumokėjus 4 MGL baudos. Likusi nesumokėta baudos dalis – 56 MGL (2 800 Eur).

A. B. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams ir konfiskuotas automobilis „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, signalizacijos pulteliu ir registracijos liudijimu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę.

6. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, skirdamas bausmę A. B., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkių nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: vidutinio amžiaus, vedęs, dirbantis (b. l. 106), neteistas (b. l. 116), praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 108–115). Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad yra viena A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visumos šių aplinkybių pagrindu už padarytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas A. B. skyrė švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatydamas šiek tiek didesnį nei bausmės minimumas. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinta vienu trečdaliu. Taip pat į bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (b. l. 64–65, 66–67), vieną sulaikymo parą prilygindamas 2 MGL baudos, todėl likusi nesumokėta bauda yra lygi 56 MGL.

7. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendyje nėra numatytas terminas, per kurį nuteistasis turi sumokėti paskirtą baudą, daroma išvada, kad ji turi būti sumokėta per Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje numatytą terminą, t. y. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismų praktikoje pripažįsta, kad teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs aplinkybės, dėl kurių nuteistajam būtų sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių sunkią savo finansinę padėtį, negalėjimą paskirtos baudos sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, prašymas nustatyti ilgesnį terminą baudos sumokėjimui atmestinas, tačiau ši nutartis neužkerta kelio nuosprendžio vykdymo procese nuteistajam kreiptis į teismą dėl bausmės sumokėjimo termino pratęsimo.

8. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde suformulavo alternatyvų prašymą, atmetus prašymą dėl baudos mokėjimo termino pratęsimo, baudą pakeisti laikinu sulaikymu, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam paskirta švelniausia baudžiamajame įstatyme numatyta bausmės rūšis (bauda), o bet kuri su nuteistojo laisvės suvaržymu susijusi bausmė sunkintų nuteistojo padėtį, tačiau, nesant prokuroro, nukentėjusiojo apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas negali bloginti nuteistojo teisinės padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalis), todėl prašymas pakeisti baudą į laikiną sulaikymą atmestinas.

9. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones. Pažymėtina, kad BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Paprastai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018, 27 punktas). Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. B. padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-696/2017). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, A. B. praeityje net du kartus baustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (b. l. 142, 143–144), nors šios administracinės nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad A. B. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų (laikytis KET), taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Vien aplinkybė, kad nuteistojo darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Tokios praktikos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-252-677/2015, 2K-207-139/2016, 2K-362-697/2018. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį draudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienų iki penkerių metų. Šiuo konkrečiu atveju BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė taikyta ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi – teisė vairuoti transporto priemonę atimta vidutiniam terminui. Todėl, teismo vertinimu, nustatyta šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmė nėra per griežta, ji atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą tokio pobūdžio bylose. Į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes buvo atsižvelgta skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, nustatant jos terminą, todėl prašymas teisės vairuoti atėmimo terminą sutrumpinti iki straipsnio sankcijoje numatyto minimumo atmestinas.

10. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. B. paskirtą bausmę, baudžiamojo poveikio priemonę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas ir apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. apeliacinį skundą.