Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Bylos Nr.e 2A-1260-656/2019 Teisminio proceso Nr.2-68-3-13404-2018-2

2019 m. spalio 15 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdamas atsakovo UAB „Verkių būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį solidariems atsakovams R. J., J. J., uždarajai akcinei bendrovei „Verkių būstas“ dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, užsienio juridinis asmuo Seesam Insurance AS, atstovaujamas filialo Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininko bendrija ((duomenys neskelbtini) DNSB arba Bendrija),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo esmė

11. Pagal CK 4.82 str.1 d. ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 str. 15 d. 2 p. nurodytą teisinį reglamentavimą kanalizacijos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo butų savininkams. CK 4.83 str.3 d. nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 str. 1 d.). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. (duomenys neskelbtini) g. 11,13,15,17 namuose įkurta (duomenys neskelbtini) DNSB.

12. Atsakovas UAB „Verkių būstas“ sutartiniu pagrindu pagal sudarytą su (duomenys neskelbtini) DNSB 2013-04-23 sutartį Nr. 13/30 atlieka namo, kuriame buvo užlietas butas, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas.

13. CK 4.242 str. 1 d. numato, kad administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Administratorius neatsako už turto normalų nusidėvėjimą, taip pat už turto vertės sumažėjimą ar turto žuvimą dėl nenugalimos jėgos. Šio str. 2 d. nurodyta, kad administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti.

14. Ieškovo apdraustas butas buvo užlietas dėl trūkusio kanalizacijos stovo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai.Pagal CK 4.85 str. 8d. namo bendrojo naudojimo valdytojas ( butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. UAB „Verkių būstas“ kaip administratoriaus veiklą reglamentuoja Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 (toliau nuostatai). aišku, jog dalies funkcijų, tokių, kaip kanalizacijos stovo dalių, ypač esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiuose patalpose ir akivaizdžiai nematomų, keitimas, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos defektus, kadangi , pagal CK 4.83 str. 3d. butų ir kitų patalpų savininkai (naudotoja) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

15. Iš byloje esančio 2013-01-10 UAB “Yglė“ surašyto akto matyti, kad 2013-01-08 UAB „Yglė“ darbuotojui dalyvaujant buto Nr. 6 savininkams buvo nustatytas vandens lašėjimas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) į butą Nr. 6 ir buvo patarta atidengti apžiūrai (remontui) buto (duomenys neskelbtini) WC nuotako vamzdyną ties sandūra su stovu. Šis raštas buvo išsiųstas buto (duomenys neskelbtini) savininkui ir (duomenys neskelbtini) DNSB. Tačiau (duomenys neskelbtini) DNSB neorganizavo susirinkimo, kurio metu butų nutarta atlikti namo kanalizacijos stovų remonto darbus ar juos pakeisti naujais. Byloje nėra jokių duomenų, kad bendrija būtų priėmusi kokius nors nutarimus dėl kanalizacijos stovų, fekalinės kanalizacijos vamzdynų pakeitimo ar jų remonto privačiuose butuose.

16. Disponuodami informacija, susijusia su kanalizacijos stovo defektais, butų savininkai atsakovai R. J. ir J. J. nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, nors pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.76 straipsnį, 4.83 straipsnio 3 dalį tokią pareigą turėjo. Dėl to argumentas, kad atsakovas UAB „Verkių būstas“, nepriklausomai nuo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų valios, privalėjo imtis aktyvių veiksmų vamzdyno defektų/plyšių šalinimui privačiuose butuose, teisiškai nepagrįstas. Byloje nėra ginčo, kad bute (duomenys neskelbtini) iš viso nebuvo įrengtas priėjimas prie kanalizacijos stovo, jis buvo apdengtas apdaila- keramikinėmis plytelėmis.

17. Vandens skverbimasis į minėtą butą vyko per kanalizacijos stovą trečiame aukšte bute (duomenys neskelbtini). Bute (duomenys neskelbtini) tualeto patalpose atidengus keramines plyteles rastas kanalizacijos stovo mechaninis pažeidimas, pro kurio plyšį ir pratekėjo vanduo bei fekalijos į žemesnius butus. Tai patvirtina, jog atlikti kanalizacijos stovo ar jo dalių, kaip ir kitos inžinierinės įrangos, einančios per gyventojams asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, techninę priežiūrą be savininkų valios atsakovui UAB „Verkių būstas“ neįmanoma. Atsakovas UAB „Verkių būstas“ susidariusioje situacijoje atliko visus jam privalomus atlikti veiksmus ir neteisėtai neveikė.

18. Įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Ieškovo reikalavimas ir teismo sprendimas iš esmės grindžiami argumentu, kad atsakovas UAB „Verkių būstas“ turėdamas įstatymais jam nustatytą pareigą prižiūrėti visą pastato, adresu (duomenys neskelbtini), inžinierinę įrangą, neišskiriant vamzdžių, kurių apžiūrėjimas įprastais metodais nėra galimas, šios pareigos nevykdė (neteisėtas neveikimas), todėl yra atsakingas už mechaniškai pažeisto bendrojo naudojimo vamzdžio atsiradusią žalą.

23. Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, t.y., iš byloje esančio 2013-01-10 UAB „Yglė“ surašyto akto matyti, kad 2013-01-08 UAB „Yglė“ darbuotojui dalyvaujant buto Nr. 6 savininkams buvo nustatytas vandens lašėjimas iš buto (duomenys neskelbtini) į butą Nr. 6 ir buvo patarta atidengti apžiūrai (remontui) buto (duomenys neskelbtini) WC nuotako vamzdyną ties sandūra su stovu. Šis raštas buvo išsiųstas buto (duomenys neskelbtini) savininkui ir (duomenys neskelbtini) DNSB. Tačiau (duomenys neskelbtini) DNSB neorganizavo susirinkimo, kurio metu butų nutarta atlikti namo kanalizacijos stovų remonto darbus ar juos pakeisti naujais. Byloje nėra jokių duomenų, kad bendrija būtų priėmusi kokius nors nutarimus dėl kanalizacijos stovų, fekalinės kanalizacijos vamzdynų pakeitimo ar jų remonto privačiuose butuose.

24. Nėra duomenų, kad buto (duomenys neskelbtini) savininkai atsakovai R. J. ir J. J. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) DNSB ar į UAB „Verkių būstas“ ir prašė atidengti jų bute esantį po apdaila kanalizacijos stovą ir jį patikrinti ar suremontuoti, nors apie jo gedimą kaip matosi iš nurodyto akto žinojo ir bet kokiu atveju , kaip bendrų inžinerinių tinklų bendraturčiai, privalėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini) DNSB, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl stovo jų bute remonto ar pakeitimo, tačiau to nepadarė. Tad disponuodami informacija, susijusia su kanalizacijos stovo defektais, butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, nors pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.76 straipsnį, 4.83 straipsnio 3 dalį tokią pareigą turėjo. Dėl to argumentas, kad atsakovas UAB „Verkių būstas“, nepriklausomai nuo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų valios, privalėjo imtis aktyvių veiksmų vamzdyno defektų/plyšių šalinimui privačiuose butuose, teisiškai nepagrįstas.

25. 2013 m. balandžio 23 d. tarp atsakovo UAB „Verkių būstas“ ir (duomenys neskelbtini) -osios gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau vadinama ir Bendrija) sudaryta Pastato priežiūros ir bendrosios nuosavybės administravimo paslaugų ir finansinių paslaugų sutartį Nr. 13/30, atsakovas vadovaujasi Bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (sutarties 3.1 punktas); organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, avarijų lokalizavimą (sutarties 3.5 punktas); atsakovas atlieka namo fekalinės kanalizacijos priežiūrą pagal nuolatinių stebėjimų, neeilinių, kasmetinių apžiūrų rezultatus, apžiūrint 1 kartą per mėnesį (sutarties priedo Nr. 2 „Darbų detalizavimas ir periodiškumas“ III.IV. Fekalinės kanalizacijos priežiūra).

26. 2015-10-19 UAB „Verkių būstas“ gavo pranešimą apie užliejamą (duomenys neskelbtini) butą. UAB „Verkių būstas“ atstovai nuvykę į objektą vizualiai negalėjo nustatyti pratekėjimo priežasties. Atsižvelgiant į tai, buvo atlikti tyrinėjimai su vaizdo kamera „REMS CamSys Set 30H“. Tyrimo metu nustatyta, kad vandens skverbimasis į minėtą butą vyksta per kanalizacijos stovą trečiame aukšte (duomenys neskelbtini) bute, nes tualeto patalpose atidengus keramines plyteles rastas kanalizacijos stovo mechaninis pažeidimas, pro kurio plyšį ir pratekėjo vanduo bei fekalijos į žemesnius butus. Nustačius užpylimo priežastį tą pačią dieną UAB „Verkių būstas“ pakeitė pažeisto stovo dalį ir išlaidas padalino visiems namo gyventojams.

27. Taigi, nėra įrodymų, patvirtinančių, jog namo administratorius būtų gavęs pranešimų dėl vandens bei fekalijų pratekėjimo iki įvykio, todėl neturėjo pagrindo abejoti kanalizacijos stovo tvarkingumu, o ieškovo argumentai apie tai, kad atsakovas UAB „Verkių būstas“ be pranešimo apie įvykį turėjo pareigą nustatyti bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo ar jo dalių nusidėvėjimo faktą, kai jis šiuo atveju galėjo būti nustatytas, tik sugadinant namo gyventojui nuosavybės teise priklausančio buto sienos apdailą bei išgriaunant dalį sienos ir atidengti jų bute esantį kanalizacijos vamzdį, pašalinti esančią bute apdailą, prieštarauja protingumo principui bei nuostatams.

28. Byloje kilo ginčas dėl bendrosios nuosavybės administratoriaus atsakomybės už bendrosios nuosavybės teise valdomų kanalizacijos vamzdynų būklęapimties vertinimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Kaip minėta, draudžiamojo įvykio metu privalomieji reikalavimai buvo nustatyti statybos techniniame reglamente (STR) 1.12.05:2010, pagal kurio priedo 16 punkto nuostatas namo nuotekų šalinimo sistemos pralaidumo ir sandarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas priskiriama daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams (nuo 2011-11-23 iki 2016-04-04 galiojusi redakcija Žin., 2011, Nr. 2-66 (2011-01-06)).

29. Tikslinant šalių santykių teisinę kvalifikacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas patirtus nuostolius įrodinėja vadovaudamasis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto – statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė.

30. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą.

31. Pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Vadinasi, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisinio statuso turėjimas savaime nereiškia bendrojo naudojimo objektų valdytojo statuso CK 6.266 straipsnio prasme turėjimo. Kaip matyti, apeliantui 2013 m. balandžio 23 d. sutartimi pavestos vykdyti namo techninės priežiūros funkcijos. 2014 m. balandžio 10 d., 2015 m. balandžio 17 d. atsakovas yra atlikęs Bendrijos statinio pagrindinių konstrukcijų ir inžinierinės įrangos apžiūrą su tikslu nustatyti atitikimą privalomiems reikalavimams, rekomenduoti remonto darbus, įvertinti eksploatacinės techninės priežiūros (stebėjimų) kokybę ir juos pateikusi Bendrijos pirmininkei.

33. Byloje nustatyta, jog buitinė kanalizacija užsikimšo dėl paslėptų jos konstrukcijų trūkumų, t.y. labiausiai tikėtina pažeidimo, per kurį skverbėsi nuotekos, atsiradimo priežastis yra plastikinio kanalizacijos stovo vamzdžio pradeginimas statybos darbų atlikimo metu, kuris jau buvo iki atsakovui UAB “Verkių būstas” perimant kanalizacijos nuotekų tinklų priežiūrą. Kaip minėta, atsakovas UAB “Verkių būstas” nėra statinio valdytojas. Dėl šios priežasties, priešingai nei teigia ieškovas, nėra pagrindo kilti atsakovo UAB “Verkių būstas” atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį.

34. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami reikalavimai, nustatyti aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-1067 redakcija, galiojusi ieškovės turto užliejimo momentu) patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau – Reglamentas).

35. Reglamento 7 punktas nustato, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais) (7.1 punktas); esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu (7.2 punktas); gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (7.3 punktas); gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7.4 punktas).

36. Reglamento 8 punkte išskirti tokie privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: esamos gyvenamojo namo, jo dalių būklės nustatymas ir jos atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimas (8.1 punktas); privalomųjų darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas (8.2 punktas); privalomųjų darbų įvykdymas (8.3 punktas). Reglamento priede „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ yra įtvirtintas pavyzdinis (nebaigtinis) darbų, kurie yra būtini daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, sąrašas, į kurį, be kitų darbų, patenka namo nuotekų šalinimo sistemos pralaidumo ir sandarumo palaikymo, smulkių defektų šalinimo darbai (16 punktas).

37. Reglamento 23 punkte, nustatyta, kad gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja jo naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją. Vadinasi, pati Bendrija gali užsiimti šios priežiūros vykdymu arba pavesti tokios priežiūros vykdymą trečiajam asmeniui – profesionaliam techniniam prižiūrėtojui. Tokiam asmeniui pagal sutartį gali būti pavestos vykdyti tiek visos, tiek atskiros funkcijos, su kuriomis yra siejamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros įgyvendinimas (tiek, kiek yra objektyviai galimas atitinkamų funkcijų atskyrimas), be to, asmuo gali būti įpareigotas vykdyti tiek visų, tiek atskirų namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą. Toks aiškinimas neprieštarauja CK, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo, Reglamento ir kitų teisės aktų nuostatoms, kurios reglamentuoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros įgyvendinimą. Prižiūrėtojui sutartimi pavestos vykdyti techninės priežiūros apimtis pirmiausia priklauso nuo paties susitarimo su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija turinio (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys). Kaip minėta, apeliantui nebuvo perduotas bendrojo naudojimo objektų valdymas, o būtent – siekiant išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimus, buvo perduota tik eilinė nuolatinė gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimo ir vertinimo techninė priežiūra.

38. Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę. Atsakovas UAB „Verkių būstas“ susidariusioje situacijoje atliko visus jam privalomus atlikti veiksmus ir neteisėtai neveikė, todėl nėra pagrindo kilti ir sutartinei civilinei atsakomybei.

39. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, netinkamai juo įvertino (CPK 185 straipsnis), nepagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias statinių savininko (valdytojo) atsakomybę (CK 6.266 straipsnis) ir sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris iš dalies naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį atsakovo UAB „Verkių būstas“ atžvilgiu atmesti (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

40. Apeliantas sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Priimant naują sprendimą, šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos (CPK 93 ir 96 straipsniai), todėl iš ieškovo priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apelianto UAB „Verkių ūkis“ apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys buvo patenkintas atsakovo UAB „Verkių ūkis“ atžvilgiu, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą ieškinį atsakovo UAB „Verkių ūkis“ atžvilgiu atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui UAB „Verkių ūkis“ iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 31 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.