Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. B., jo atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui,.

išvadą teikiančios institucijos Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ilonai Lingytei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei I. K., tretiesiems asmenims antstolių A. Selezniovo ir S. S. kontora, antstolės Redos Vizgaudienės kontora, antstolės Viktorijos Vėliuvienės kontora, antstolio G. K. kontora, antstolio Giedriaus Jonausko kontora, antstolės Linos Pužienės kontora, antstolio Zeno Zenkevičiaus kontora, išvada teikiančiai institucijai Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas visiškai palaikė ieškovo reikalavimą bei prašo tenkinti ieškinį. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

Išvadą teikianti institucija Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Institucija) teismui pateikė išvadą, kurioje pritarė ieškovo reikalavimui dėl išlaikymo dydžio vaikams, t. y., kad iš atsakovės būtų priteista po 100 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat pritaria ieškovo siūlomam maksimalaus vaikų bendravimo su mama nustatymui. Įvertinus tėvo gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgus į vaikų interesus, abiejų tėvų pareigą prižiūrėti, auklėti bei išlaikyti vaikus, daro išvadą, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu šiuo metu geriausiai atitinka vaikų interesus.

Atsakovei I. K. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių dokumentų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2007-05-02 įregistravo santuoką Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 288) (b. l. 9). Šalims gimė sūnūs L. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra V. K., gim. (duomenys neskelbtini)(b.l. 11-14). Dukra V. K. lanko Palangos lopšelį-darželį „Pasaka“ (b. l. 15), sūnūs L. K., G. K., M. K. mokosi Palangos „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje (b. l. 16-18). Šalys su Palangos miesto savivaldybe yra sudarę socialinio būsto nuomos sutartį (b. l. 23-24). Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nėra įgiję (b.l. 19-22). Antstolių žinioje yra vykdoma 12 vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš atsakovės I. K. (b.l. 31). Ieškovas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2017 m. birželio mėn. per mėnesį gavo vidutiniškai 198,00 Eur dydžio atlyginimą (b. l. 27-28). Sodros duomenimis I. K. nedirba (b. l. 44). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu ieškovui R. B. suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant pareiškėją 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 32).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovas nurodė, kad kartu su atsakove negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2012 m. Atsakovė yra išvykusi gyventi į Angliją, su ieškovu ryšių praktiškai nepalaiko, grįžusi į Lietuvą apsistoja pas savo motiną. Nors mano, kad šeima iširo dėl atsakovės kaltės, tačiau prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

Įstatyme nustatytas vienas iš santuokos nutraukimo būdų – abiejų sutuoktinių sutikimu (CK 3.51-3.54 str.), tačiau visais atvejais santuoka nutraukiama teismo sprendimu, t. y. vien sutuoktinių valios išreiškimo nepakanka. Sudarydami santuoką abu sutuoktiniai turi tam tikrus teisėtus lūkesčius, todėl vienašališkai atsisakyti vykdyti santuokines pareigas, įstatymo nustatyta tvarka nenutraukus santuokos, nė vienas jų neturi teisės.

CK 3.63 str., nustatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu, teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, prieštaravimų dėl ieškovo pareikšto ieškinio nepareiškė, į teismo posėdį neatvyko, todėl darytina išvada, kad atsakovė neprieštarauja tam, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad jis ir atsakovė kartu negyvena ir neveda bendro ūkio gana ilgą laiką (nuo 2012 m.), tarpusavyje beveik nebendrauja, ryšius palaiko tik kompiuterinių programų pagalba. Susitaikyti galimybės nemato, yra įsitikinęs, kad santuoka faktiškai iširusi.

Vadovaujantis CK 3.53 str. 1 d., teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (CPK 384 str. 6 d.). Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų ir Institucijos išvados (b. l. 51), ieškovas ir atsakovė jau ilgą laiką gyvena skyrium ir nesiekė santuokos išsaugoti, o tai patvirtina abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, nes jie nevykdė abipusės prievolės būti pakantiems ir lojaliems vienas kitam. Laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ( CK 3.51-3.54 str.).

CK 3.69 str. 1 d. nurodo, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

Ieškovas po santuokos nutraukimo prašė šalims palikti iki santuokos turėtas pavardes. Prieštaravimų dėl šio reikalavimo nepateikta, sudarant santuoką, šalys pasiliko iki santuokos turėtas pavardes, santuoka nutraukiama ne dėl vieno sutuoktinio kaltės, todėl nei vienas sutuoktinių neturi pagrindo reikalauti uždrausti pasilikti santuokines pavardes (CK 3.69 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, po santuokos nutraukimo šalims palikti jų iki santuokos turėtas pavardes: ieškovui – B., atsakovei – K..

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir jie yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios. Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi tik vaiko geriausiais interesais

Ieškovo reikalavimas nustatyti nepilnamečių vaikų sūnų L. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters V. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje tenkintinas. Vaikai visą laiką gyvena su tėvu. Institucija pateiktoje išvadoje patvirtino, kad išklausius vaikus, nustatė, jog tarp vaikų ir tėvo yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Tėvas nuo 2015 m rūpinasi vaikais vienas, nes jų mama I. K. išvykusi į Didžiąją Britaniją. Palangos „Baltijos“ pagrindinė mokykla, kurioje mokosi M., G. ir L., teigiamai atsiliepė apie vaikus. Ieškovas stengiasi užtikrinti būtinuosius vaikų poreikius ir sudaryti galimybę jiems dalyvauti mėgstamose veiklose, sportuoti. Vaikai išreiškė nuomonę dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Įvertinus ieškovo gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgiant išimtinai į vaikų interesus, Institucija pateikė išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, šiuo metu geriausiai atitiktų vaikų interesus (b. l. 51-52). Institucijos atstovė teismo posėdyje pritarė ieškovo prašymui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Atsakovė neprašė vaikų gyvenamosios vietos nustatyti su ja. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai užtikrins jų interesus, vaikų emocinę ir socialinę raidą, galimybę gyventi jiems įprastoje aplinkoje, todėl nepilnamečių vaikų L. K., G. K., M. K., V. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu R. B. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti Vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-555/2007).Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.).

Teisme nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nėra, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad nenustačius nepilnamečių vaikų bendravimo su motina grafiko, tai prieštarautų vaikų interesams. Atsakovas nurodė, kad nedarys jokių kliūčių atsakovei bendrauti su vaikais, dalyvauti jų ugdyme, lavinime ar kituose vaikų gyvenimo reikaluose, kiek tai neprieštaraus vaikų interesams. Byloje objektyvių įrodymų, kad atsakovė darytų neigiamą įtaką šalių nepilnamečiams vaikams, nėra.

Įvertinus šias aplinkybes ir tai, jog tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, speciali atsakovės bendravimo su vaikais tvarka nenustatytina, nes atskirai gyvenanti motina su vaikais bendraus bendru šalių sutarimu.

2Šalims išaiškintina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir uzufrukto teisės nustatymo

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 str. 1 d., nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT 2013-10-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-491/2013). Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką taikant materialinės teises normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.), kuris bylos nagrinėjimo metu yra 400 EUR. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.

Ieškovas kiekvieno vaikų išlaikymui prašo priteisti po 100 EUR per mėnesį, taigi akivaizdu, kad ieškovas prašo priteisti išlaikymo suma yra žymiai mažesnė nei pagal teismų formuojamą praktiką minimalus išlaikymo dydis.

Ieškovas ir Institucijos atstovė nurodo, kad atsakovė praktiškai yra nusišalinusi nuo vaikų išlaikymo, nuo rugsėjo mėnesio vaikams atsiuntė tik 130 EUR. Visa vaikų priežiūros, maitinimo, išlaikymo, rūpinimosi kasdieniais jų poreikiais, sveikatos priežiūra, būsto išlaikymo našta tenka ieškovui. Šių poreikių tenkinimo išlaidos yra pripažįstamos visuotinai žinomos, jų papildomai įrodinėti nereikia. Trys iš keturių vaikų lanko mokyklą, todėl reikia pirkti mokyklinius reikmenis, kanceliarines priemones, aprangą, mokėti už užklasinės veiklos užsiėmimus. Nors ieškovas dirba, jo pajamos nėra didelės (b. l. 27-28), kilnojamojo ar nekilnojamojo turto jis neturi (b. l. 19, 21), gyvena socialiniame būste (b. l. 23-24), už kurį moka 25,44 EUR (87,84 Lt) nuomos mokestį (b. l. 26).

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Taigi, ieškovas pagrįstai nurodo, jog jam tenka didesnė vaikų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta, be to, gyvenant su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenanti motina dažniausiai neprisideda.

Teismas neturi duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė I. K. negali teikti vaikams išlaikymo. Nors atsakovė kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi (b. l. 20, 22), duomenų apie jos pajamas nepateikta, Sodros duomenimis ji nedirba (b. l. 44), tačiau atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų apie kitus išlaikytinius ar atsakovės sveikatos problemas, ar kitas aplinkybes, dėl kurių atsakovė negalėtų teikti išlaikymo, teismas neturi. Taigi, atsižvelgdamas į atsakovės amžių, kitas aplinkybes, patvirtinančias, kad atsakovė objektyviai nėra pajėgi teikti išlaikymą vaikams, teismas vertina, kad ji turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai.

Nustačius, kad abu nepilnamečių vaikų tėvai yra darbingi, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra) ir yra pajėgūs patenkinti vaikų poreikius, be to, įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, spręstina, kad abu tėvai prisidėti prie vaikų išlaikymo turi vienodas galimybes. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovo prašoma priteisti išlaikymo dydį, kuris nesiekia net pusės MMA dydžio, todėl dar labiau jį mažinti nėra pagrindo, tai, kad atsakovė iš esmės yra nusišalinusi nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, kai ją vykdyti turėjo visas galimybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovės kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteistinas išlaikymas po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, iki vaikų pilnametystės (CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas ieškovas R. B. (CK 3.185 str. 1 d.).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto ir kreditinių įsipareigojimų padalijimo

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio asmeninis turtas.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto ar kito dalintino turto neįsigijo (b. l. 19-22), pretenzijų dėl namų apyvokos ar asmeninio naudojimo daiktų, buitinės technikos ir baldų ieškovas nereiškia, jų padalinti neprašo, atsakovė taip pat šiuo klausimu nepareiškė jokių pretenzijų, todėl turto padalijimo klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas.

Atsakovė turi finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Ieškovas prašo nustatyti, kad pagal atsakovės prievoles tretiesiems asmenims po santuokos nutraukimo jie lieka atsakingi solidariai. Byloje nustatyta, kad kreditoriai šiems ieškovo reikalavimams neprieštarauja. Atsakovė dėl šio reikalavimo prieštaravimų taip pat nepateikė.

Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Ieškovas neginčija, kad atsakovės prievolės kreditoriams yra solidariosios sutuoktinių prievolės, sudarytas šeimos interesais, todėl nesant ginčo tarp šalių, šie ieškovo reikalavimai tenkintini.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Teismo 2017-09-27 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams L. K., G. K., M. K. ir V. K., kiekvienam po 100,00 Eur, iš viso po 400,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-09-25) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovą R. B., paskiriant nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise, naikintinos nuo sprendimo priėmimo (CPK 150 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-08-03 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nustatyta, kad ieškovui yra suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 32). Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 96 str. 1 d.) – žyminis mokestis išlaikymo dalyje – 144,00 EUR (400 Eur x 12 mėn. x 3%), bei antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 283,22 EUR (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 2007-05-02 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 288, tarp R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę R. B., atsakovei – I. K..

Nustatyti nepilnamečių vaikų L. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąja vietą su tėvu R. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės I. K. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 100,00 Eur (vieno šimto eurų) dydžio išmokomis kiekvienam vaikui, nuo kreipimosi į teismą dienos 2017-09-25 iki L. K., G. K., M. K. ir V. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Pripažinti, kad vykdomosiose bylose vykdomi išieškojimai iš I. K. a. k. (duomenys neskelbtini) antstolių A. Selezniovo ir S. S. kontoroje dėl 219,15 EUR išieškotojui UAB „Julianus Inkaso“; dėl 975,39 EUR išieškotojui UAB „4finance“; antstolės Redos Vizgaudienės kontoroje dėl 240,10 EUR ir 217,44 EUR išieškotojui UAB „Palangos vandenys”; dėl 1539,79 EUR išieškotojui SIA „B2Kapital“; antstolės Viktorijos Vėliuvienės kontoroje dėl 245,70 EUR išieškotojui UAB „Moment Credit“; antstolio G. K. kontoroje dėl 998,36 EUR išieškotojui UAB „Palangos šilumos tinklai“; antstolio Giedriaus Jonausko kontoroje dėl 577,91 EUR išieškotojui UAB „Litesko“ filialui „Palangos šiluma“; dėl 420,98 EUR ir 393,42 EUR išieškotojui UAB „Litesko“; antstolės Linos Pužienės kontoroje dėl 1400,09 EUR išieškotojui UAB „Mokilizingas“; antstolio Zeno Zenkevičiaus kontoroje dėl 864,56 EUR išieškotojui UAB „SB lizingas“ yra solidarios R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. K. a. k. (duomenys neskelbtini) prievolės.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017-09-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo sprendimo priėmimo.

Priteisti iš atsakovės I. K. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 144,00 EUR (šimto keturiasdešimt keturių eurų, 00 ct) žyminį mokestį ir 283,22 EUR (dviejų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 22 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.