- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-18
- Bylos Nr.
- e2-241-343/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00518-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- M. A.
- Advokatai
- Indrė Uždavinytė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.6Sumos, išmokėtinos liudytojams, ekspertams ir vertėjams, jų išmokėjimas ir atlyginimas
sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Telcopro“ administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Būrai“ atstovei advokatei Indrei Uždavinytei; atsakovo M. A. atstovui advokatui Olegui Kakurinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Telcopro“ ieškinį dėl žalos priteisimo atsakovui M. A. ir
Aprašomoji dalis
nustatė :.
I. Ieškinio esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau - B UAB) „Telcopro“ (toliau ir ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo M. A. 6 653 353,26 Eur žalos atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodo: Kauno apygardos teismo 2023 06 13 nutartimi iškelta UAB „Telcopro“ bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Būrai“. Nutartis įsiteisėjo 2023 06 23. Pagal Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenis paskutinis įmonės vadovas buvo M. A., kuris įmonei vadovavo dar nuo 2013 m. Pagal buvusio įmonės vadovo M. A. administratorei perduotus įmonės apskaitos dokumentus, įmonės apskaitoje apskaityta 6 789 753,26 Eur vertės prekių atsargos – elektronikos (ausinės, monitoriai ir pan.) ir odontologijos (implantai ir pan.) prekės. 2023 09 01 Nemokumo administratorė nuvyko apžiūrėti ir perimti UAB „Telcopro“ prekių atsargas atsakovo nurodytu adresu, t. y. nuomotose patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Prekių atsargų apžiūra fiksuota antstolės parengtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Atlikus nuomotose patalpose buvusių įmonės prekių atsargų inventorizaciją, nustatyta, kad administratorei perduota prekių atsargų tik už 136 400,00 Eur balansinę vertę. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: (1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; (2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Kauno apygardos teismo 2023 06 13 nutartimi buvo nustatytas 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalėjo perduoti administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala įmonei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo įmonės vadovo žinioje, netekimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos taikyti civilinę atsakomybę Atsakovui, kaip paskutiniam UAB „Telcopro“ vadovui, už neišsaugotą ir administratorei neperduotą įmonės turtą (prekių atsargas). Dėl neteisėtų veiksmų. Įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais. Be to, įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdienę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas juridinio asmens valdymo organu – direktoriumi, nebuvo lojalus juridiniam asmeniui, neatliko būtinų veiksmų, kad įmonės turtas būtų išsaugotas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduotas administratorei. Taigi atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė CK 2.87 straipsnyje, JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatytų juridinio asmens vadovo pareigų pažeidimu ir UAB „Telcopro“ turto – įmonės apskaitoje apskaitomų prekių atsargų – neišsaugojimu. Atsakovas yra atsakingas už tai, jog jis, nustojęs eiti UAB „Telcopro“ vadovo pareigas, neperdavė viso įmonės turto. Atsakovas savo veiksmais iš esmės pažeidė ne tik juridinio asmens interesus, tačiau ir kreditorių, kadangi įmonė neturi pakankamai turto įvykdyti visų kreditorių reikalavimus. Atsakovas, neperdavęs UAB „Telcopro“ administratorei įmonės bankroto bylos iškėlimo metu įmonės turėto turto – didžiosios dalies prekių atsargų, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir padarė įmonei ir jos kreditoriams žalą, kuri yra lygi neperduoto turto vertei, t. y. 6 653 353,26 Eur. Dėl žalos. Remiantis CK 6.249 straipsniu, žala gali pasireikšti kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamu atveju bankrutuojančios įmonės patirtą žalą sudaro turto, kurio buvęs įmonės vadovas neperdavė administratorei vertė, kuri pagal įmonės apskaitos duomenis, pateiktus paties atsakovo yra 6653353,26 Eur (6 789 753,26 (bendra prekių atsargų vertė pagal įmonės apskaitos duomenis) – 136 400,00 (2023 09 01 inventorizuotų ir perimtų atsargų vertė pagal įmonės apskaitos duomenis) = 6 653 353,26). Dėl priežastinio ryšio. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis ir faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų neperdavus viso bankrutuojančios įmonės turto (prekių atsargų) ir atsiradusios žalos bankrutuojančiai įmonei praradus turėtą turtą (jo vertę). Tuo atveju, jeigu įmonei vadovavęs asmuo elgtųsi teisėtai, tinkamai įvykdytų jam tenkančią pareigą bankrutuojančios įmonės turtą perduoti administratorei, minėta 6 653 353,26 Eur žala įmonei ir jos kreditoriams nebūtų padaryta. Tarp atliktų bendrų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl kaltės. Nustačius, kad Atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos įmonei atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Dėl procesinių palūkanų priteisimo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas). Šių palūkanų dydis yra nustatytas CK 6.210 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Vadovaujantis nurodytu, prašo teismo iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, akcentavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra turto neperdavimas administratorei; UAB „Soderus“ 2023 m. sausio 3 d. pranešė, kad nutraukia nuomos sutartį ir reikalavo iki 2023 01 17 atsiimti prekes, ekspertas pasakė „jeigu“, todėl vadovautis ekspertizės aktu nėra pagrindo, ieškinyje išdėstytus argumentus palaikė.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutinka.
5. Nurodo: ieškovei Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo ėjo ieškovės vadovo pareigas. Atsakovas visą ieškovės turtą ir dokumentus perdavė bankroto administratorei UAB „BŪRAI“. Dėl sąlygų taikyti civilinę atsakomybę nebuvimo: CK 2.87 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog bendrovės (įmonės, juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo yra nurodyta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Kaltė yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga visose valdymo organų civilinės atsakomybės bylose, tiek kai reikalaujama žalos, padarytos nepasiteisinusiais verslo sprendimais, atlyginimo, tiek pažeidus imperatyvias ir (ar) fiduciarines pareigas. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra nei atsakovo kaip ieškovės vadovo neteisėtų veiksmų, kuriais būtų buvusi padaryta 6 653 353,26 eurų dydžio žala ieškovei ar jos kreditoriams, nei pačios minėto dydžio žalos. Pirma, pažymi, kad ieškovė su UAB „Soderus“ buvo sudariusi 2021 m. kovo 1 d. sutartį Nr. SDR-TLP-3PL-2021- 03, kurios pagrindu iš UAB „Soderus“ nuomojosi patalpas, skirtas ieškovei priklausančių prekių sandėliavimui. UAB „Soderus“ iniciatyva patalpų nuomos sutartis nuo 2023 m. sausio 2 d. buvo nutraukta. Nutraukus minimą sutartį, UAB „Soderus“ turėjo grąžinti ieškovei priklausančias iš UAB „Soderus“ nuomotose patalpose laikytas prekes. Atsakovas pažymi, kad UAB „Soderus“ grąžino tik dalį UAB „Soderus“ patalpose laikytų prekių. Ieškovei buvo nepagrįstai negrąžinta iš viso maždaug 2,5 mln. eurų balansinės vertės prekių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu atsirasti. Atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, tikėjosi išspręsti ginčą su UAB „Soderus“ dėl negrąžintų prekių taikiai, kadangi bylinėjimasis būtų pareikalavęs papildomų piniginių lėšų. Todėl Atsakovo veiksmai iškart nesikreipiant į teismą dėl UAB „Soderus“ negrąžintų prekių išreikalavimo laikytini veiksmais, susijusiais su įprasta įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, atitinkamai, darytina išvada, kad pastarieji atsakovo veiksmai nelaikytini neteisėtais veiksmais ir nesudaro pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę už UAB „Soderus“ negrąžinto ieškovei priklausančio turto neatgavimą. Atsakovas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo neteko savo kaip ieškovės vadovo įgaliojimų, dėl ko nebegalėjo užtikrinti ginčo su UAB „Soderus“ dėl negrąžintų prekių galutinio išsprendimo. Darytina išvada, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir neperdavė Bankroto administratoriui maždaug 2,5 mln. eurų vertės ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose apskaitytų prekių ne dėl savo kaltės, bet dėl to, jog minėtų 2,5 mln. eurų balansinės vertės prekių neturėjo savo dispozicijoje dėl UAB „Soderus“ kaltės. Antra, atkreipia dėmesį, kad ieškovės buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio iki 2022 m. rugsėjo vedė asmeniškai pats atsakovas. Pastaruoju laikotarpiu galimai buvo padaryta klaidų, susijusių su ieškovės turimų atsargų (prekių) kiekiais, tokiu būdu ieškovės buhalterijoje klaidingai apskaitant prekes, kurių faktiškai nebuvo ir neturėjo būti ieškovės dispozicijoje. Ieškovės buhalteriją perdavus vesti kitai įmonei, anksčiau galimai padarytos apskaitos klaidos nebuvo ištaisytos, todėl, ieškovei iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorei buvo perduoti ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose buvo nurodyti atsargų kiekiai, galimai nesutampantys su faktiniais ieškovei priklausančių prekių (atsargų) kiekiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei. Taip pat kasacinis teismas nurodė ir tai, kad žala, kaip viena iš būtinųjų valdymo organo nario civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnis), gali būti apibūdinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Nagrinėjamu atveju ieškovės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta galimai daugiau turto, negu priklausė iš tikrųjų, atitinkamai, darytina išvada, kad galimai ieškovei faktiškai priklauso mažesnis ir mažesnės vertės prekių kiekis, negu yra nurodyta bankroto administratorei perduotuose buhalterinės apskaitos dokumentuose. Darytina išvada, kad atsakovas negalėjo perduoti bankroto administratorei tokio turto (prekių) kiekio, kuris buvo nurodytas buhalterinės apskaitos dokumentuose, kadangi tokio kiekio turto ieškovė (ieškovės vadovo pareigas einantis atsakovas) galimai faktiškai nevaldė nuosavybės teise ir neturėjo savo dispozicijoje, nepaisant to, kad toks turto kiekis buvo nurodytas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Taip pat darytina išvada, kad, ieškovei galimai faktiškai nuosavybės teise valdant mažesnės vertės turtą, negu buvo nurodyta buhalterinės apskaitos dokumentuose, nebuvo padaryta žala ieškovei bei jos kreditoriams, kadangi ieškovė dėl galimai padarytų buhalterinės apskaitos vedimo klaidų jokio turto neprarado.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovas administratoriui nurodė, kur sandėliuojamos prekės; UAB „Soderus“ nesutiko grąžinti prekes; įrodinėja tas, kas teigia; nėra įrodymų, kad prekės buvo paimtos iš sandėlio; atsakovas turto neišsaugojo, nes UAB „Soderus“ jo neatidavė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisniai argumentai.
Ieškinys tenkinamas.
7. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta: Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2023 06 23, UAB „Telcopro“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Būrai“. Teismas, vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymu (toliau – JANĮ), nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla.
8. Valstybinės įmonės „Registrų centras“ duomenimis UAB „Telcopro“ vadovu laikotarpiu nuo 2013 04 17 iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas M. A., o nuo 2016 m. kovo 25 d. jam priklausė 100 % bendrovės akcijų. Prie UAB „Telcopro“ finansinės atskaitomybės, sudarytos 2023 m. birželio 26 d. (bankroto bylos iškėlimo dienai), priede atsargų likučiai pagal balansą nurodyta, kad UAB „Telcopro“ turto dalis – atsargų likučiai - sudaro 6789753,26 Eur dydžio sumą. 2023 09 01 Nemokumo administratorius nuvyko apžiūrėti ir perimti UAB „Telcopro“ prekių atsargas atsakovo nurodytu adresu, t. y. nuomotose patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus nuomotose patalpose buvusių įmonės prekių atsargų inventorizaciją nustatyta, kad bankroto administratorei perduota prekių atsargų už 136 400 Eur balansinę vertę. Atsargos, kurių balansinė vertė sudaro 6 653 353,26 Eur (6789753,26 – 136400), bankroto administratorei perduotos nebuvo, nors bendrovės balanse, kurį pasirašė pats vadovas, tokios vertės atsargos buvo įtrauktos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6 653 353,26 Eur žalą.
9. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl bankrutuojančios įmonės vadovų atsakomybės yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovams gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais. Ši pareiga kildintina iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį, o pasibaigus vadovavimo laikotarpiui, perduoti visą įmonės turtą naujajam vadovui (tuo atveju, jei įmonei iškeliama bankroto byla – nemokumo administratoriui) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016; 2015-07-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015 ir kt.).
10. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, kas reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepainioti savo turto su įmonės turtu.
11. Bendrovės administracijos vadovo darbo pareigas ir jų turinį nustato Darbo kodeksas (toliau - DK), Akcinių bendrovių įstatymas (toliau - ABĮ), CK, kiti įstatymai, bendrovės įstatai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala įmonei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo įmonės vadovo žinioje, netekimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas.
Dėl neteisėtų veiksmų
12. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Minėta, įmonės vadovas veikia bendrovės vardu ir atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, patikėtą turtą, dokumentų tvarkymą bei už kitų teisės aktuose bei įmonės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Vadinasi, bendrovės vadovas privalo veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal teisės aktus, o apskaitytas įmonės turtas būtų teisėtai valdomas, naudojamas ir disponuojamas, atsižvelgiant į įmonės veiklos tikslus. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas civilinės atsakomybės taikymą įmonės vadovo atžvilgiu, yra nurodęs, kad jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo - šiuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose.
13. Atsakovas, eidamas UAB „Telcopro“ direktoriaus pareigas nuo 2013 m. balandžio 17 d. iki bankroto bylos iškėlimo, buvo tiesiogiai atsakingas už UAB „Telcopro“ veiklos organizavimą, turto naudojimą įmonės reikmėms, turto išsaugojimą ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą. Aplinkybė, kad atsakovas neperdavė administratorei turto, kurio vertė 6653353,26 Eur patvirtina, kad jis netinkamai vykdė pavestas pareigas, nesiėmė priemonių turto išsaugojimui, todėl pažeidė savo, kaip bendrovės vadovo pareigas, t. y. veikė priešingai įmonės interesams, tuo atlikdamas neteisėtus veiksmus, kas lėmė žalos atsiradimą įmonei bei jos kreditoriams.
14. Gindamasis nuo ieškinio atsakovas nurodo, kad visą ieškovės turtą ir dokumentus perdavė bankroto administratorei. Šį argumentą teismas atmeta, kadangi pirma, atsakovas nepateikė įrodymų, kad įmonės turtą perdavė bankroto administratorei. Antra, 2023 09 01 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad dalį turto iš nuomojamų patalpų perėmė pati administratorė.
15. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškovė turtą laikė nuomojamose patalpose, nuomos sutartį 2023 01 02 nutraukus, nuomotojas neatidavė įmonės turto - ieškovei buvo nepagrįstai negrąžinta iš viso maždaug 2,5 mln. eurų balansinės vertės prekių. Atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, tikėjosi išspręsti ginčą su UAB „Soderus“ dėl negrąžintų prekių taikiai, kadangi bylinėjimasis būtų pareikalavęs papildomų piniginių lėšų, todėl atsakovo veiksmai iškart nesikreipiant į teismą dėl negrąžintų prekių išreikalavimo laikytini veiksmais, susijusiais su įprasta įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, atitinkamai, darytina išvada, kad pastarieji atsakovo veiksmai nelaikytini neteisėtais veiksmais ir nesudaro pagrindo jam taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo neteko savo kaip vadovo įgaliojimų, dėl ko nebegalėjo užtikrinti ginčo su UAB „Soderus“ dėl negrąžintų prekių galutinio išsprendimo. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir neperdavė bankroto administratoriui maždaug 2,5 mln. eurų vertės ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose apskaitytų prekių ne dėl savo kaltės, bet dėl to, jog minėtų 2,5 mln. eurų balansinės vertės prekių neturėjo savo dispozicijoje dėl UAB „Soderus“ kaltės. Šiai aplinkybei pagrįsti nepateikti įrodymai, todėl teismas šį argumentą taip pat atmeta. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nenurodo ne tik konkretaus turto, koks buvo saugomas išnuomotose patalpose, bet ir jo vertės, apsiribodamas jų verte maždaug 2,5 mln. eurų. Pažymėtina ir tai, kad nuo nuomos sutarties nutraukimo – 2023 01 02 iki bankroto bylos iškėlimo – 2023 06 13 buvo praėję pusę metų, tačiau jokie įrodymai, kurie pagrįstų teiginį, kad UAB „Soderus“ neleistų pasiimti nuomotose patalpose laikomą turtą, nepateikti; nurodytą turtą pats atsakovas įtraukė į finansinės apskaitos dokumentus.
16. Atsakovas nurodo ir tai, kad ieškovės buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio iki 2022 m. rugsėjo vedė asmeniškai pats. Pastaruoju laikotarpiu galimai buvo padaryta klaidų, susijusių su ieškovės turimų atsargų (prekių) kiekiais, tokiu būdu ieškovės buhalterijoje klaidingai apskaitant prekes, kurių faktiškai nebuvo ir neturėjo būti jos dispozicijoje. Ieškovės buhalteriją perdavus vesti kitai įmonei, anksčiau galimai padarytos apskaitos klaidos nebuvo ištaisytos, todėl, ieškovei iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorei buvo perduoti ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose buvo nurodyti atsargų kiekiai, galimai nesutampantys su faktiniais ieškovei priklausančių prekių (atsargų) kiekiais. Ieškovės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta galimai daugiau turto, negu priklausė iš tikrųjų, atitinkamai, darytina išvada, kad galimai ieškovei faktiškai priklauso mažesnis ir mažesnės vertės prekių kiekis, negu yra nurodyta bankroto administratoriui perduotuose buhalterinės apskaitos dokumentuose. Darytina išvada, kad atsakovas negalėjo perduoti bankroto administratoriui tokio turto (prekių) kiekio, kuris buvo nurodytas buhalterinės apskaitos dokumentuose, kadangi tokio kiekio turto ieškovė (ieškovės vadovo pareigas einantis atsakovas) galimai faktiškai nevaldė nuosavybės teise ir neturėjo savo dispozicijoje, nepaisant to, kad toks turto kiekis buvo nurodytas buhalterinės apskaitos dokumentuose.
17. Teismas su šiuo argumentu nesutinka. Teismo vertinimu, tai tėra deklaratyvaus pobūdžio pasiteisinimas, kur dingo įmonės turtas. UAB „Telcopro“ turtas - atsargos - pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties išketi bankroto bylą įsiteisėjimo dienai (pažymėtina, kad finansinę atskaitomybę sudarė pats atsakovas) UAB „Telcopro“ atsargos sudaro 6789753,26 Eur dydžio sumą. Bankroto administratorei perduota tik dalis nurodyto turto (136400 Eur). Atsakovas nėra perdavęs nemokumo administratorei turto už 6653353,26 Eur sumą. Už teisingą buhalterinės apskaitos vedimą yra atsakingas įmonės vadovas. Atkreipiamas dėmesys, kad buhalterinę apskaitą atsakovas tvarkė kaip nurodo 2022 metų balandžio – rugsėjo mėnesiais. Bankroto byla iškelta 2023 06 13. Atsakovas turėjo pakankamai laiko atlikti prekių inventorizaciją. Kita vertus, atsakovas tik tvirtina, kad galimai buvo neteisingai vedama buhalterinė apskaita, tačiau nepateikė įrodymų, kad taip buvo iš tiesų.
18. Apibendrindamas, teismas daro išvadą, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nevykdant įmonės vadovui teisės aktais nustatytų pareigų tikslu išsaugoti bendrovės turtą; dėl tokių atsakovo veiksmų buvo prarastos ieškovei priklausančios atsargos. Tokie atsakovo neteisėti veiksmai prieštarauja rūpestingo, sąžiningo, atidaus ir kvalifikuoto vadovo elgesio standartams. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė CK 2.87 straipsnyje, JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatytų juridinio asmens vadovo pareigų pažeidimu ir UAB „Telcopro“ turto – įmonės apskaitoje apskaitomų prekių atsargų – neišsaugojimu. Atsakovas yra atsakingas už tai, jog jis, nustojęs eiti UAB „Telcopro“ vadovo pareigas, neperdavė viso įmonės turto bankroto administratorei.
Dėl žalos
19. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas. Bankroto administratorės teigimu, atsakovas iki šiol nėra perdavęs turto, atitinkančio balanso, sudaryto UAB „Telcopro“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Priešingų įrodymų, kad balanse apskaitomas turtas perduotas atsakovas nepateikė.
20. Bnakroto administratorė, patikrinusi turimus įmonės buhalterinius dokumentus ir duomenis, nustatė kad pagal B UAB „Telcopro“ balanso, sudaryto 2023 m. birželio 23 d., priede atsargų likučiai pagal balansą nurodyti UAB „Telcopro“ atsargų likučiai sudaro 6789753,26 Eur dydžio sumą. 2023 09 01 Nemokumo administratorė perėmė turtą už 136400 Eur. Žalos dydis šioje byloje apskaičiuotas taip: balanse ir priede atsargų likučiai nurodyto ir perimto turto skirtumas - atsargos, kurių balansinė vertė sudaro 6 653 353,26 Eur (6789753,26 – 136400). Žala apskaičiuota vadovaujantis atsakovo sudaryto balanso duomenimis.
21. Nagrinėjamu atveju UAB „Telcopro“ balanse, sudarytame bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai, apskaitytos atsargos yra prarastos, nes atsakovas minėto turto neperdavė. Dėl viso turto neperdavimo bankroto administratorei B UAB „Telcopro“ ir jos kreditoriai patyrė 6653353,26Eur dydžio žalą. Bankroto procese realizavus B UAB „Telcopro“ balanse apskaitytas atsargas, būtų dengiami B UAB „Telcopro“ kreditorių finansiniai reikalavimai, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neperduodant turtą sumažėjo kreditorių galimybės gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą, dėl ko kreditoriai patyrė žalą.
Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
22. Kasacinio Teismo praktikoje, aiškinant priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, konstatuota, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą.
23. Apibendrinant išdėstytą, akivaizdu, kad egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, kadangi jei atsakovas būtų perdavęs 6653353,26 Eur vertės atsargas bankroto administratorei, BUAB „Telcopro“ ir jos kreditoriai nebūtų patyrę žalos, nes bankroto procese būtų buvusi galimybė realizuoti atsargas, o iš jų pardavimo gautas lėšas skirti kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (faktinis priežastis ryšys). Pažymėtina ir tai, kad jei atsakovas, būdamas UAB „Telcopro“ vadovu ir akcininku, UAB „Telcopro“ atsargas būtų valdęs, naudojęs ir disponavęs teisės aktų nustatyta tvarka bei pagal rūpestingumo, atidaus ir sąžiningo asmens standartus, bankroto administratorei perduotos atsargos būtų realizuotos bankroto procese ir dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai (teisinis priežastinis ryšys).
Dėl kaltės
24. Minėta, kaltė yra preziumuojama. Atsakovas kaltės prezumpcijos nepaneigė, nes neįrodė, kad buvo padarytos klaidos tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą, kad UAB „Soderus“ neleido pasiimti prekių iš nuomojamų patalpų.
25. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra įrodytos visos būtinos sąlygos atsakovo materialinei atsakomybei taikyti: 1. atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis neįvykdė pareigos išsaugoti įmonės turtą ir jo neperdavė bankroto administratorei. Atsakovo veiksmų neteisėtumą patvirtina administratorei perduoti įmonės buhalteriniai dokumentai. 2. Dėl atsakovo pareigų nevykdymo įmonei padaryta žala bendrai 6653353,26 Eur sumai, kuri nustatyta pagal neišsaugoto ir neperduoto bankroto administratorei turto vertę pagal 2023 06 26 balansą. 3. Atsakovo neteisėti veiksmai ir atsiradusi žala yra priežastiniame ryšyje, kadangi atsakovui tinkamai įvykdžius pareigas ir bankroto administratorei perdavus turtą žala nebūtų patirta. 4. Esant teisės aktų nustatytai atsakovo, kaip įmonės direktoriaus, atsakomybei už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, atsakovo veiksmai, nesant jokių objektyvių aplinkybių, įtakojusių tokius neteisėtus veiksmus, vertinami, kaip kalti atsakovo veiksmai. 5. Įmonės patirta žala nustatyta atsakovo atleidimo iš darbo dieną. 6. Atsižvelgiant į tai, kad už bendrovės veiklos organizavimą ir kitų teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą buvo atsakingas atsakovas, įmonės patirta žala yra susijusi su jo darbo veikla.
Dėl procesinių palūkanų
17. Be to, skolininkas taip pat privalo mokėti kreditoriui įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą mokamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Todėl ieškinys dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas ir iš atsakovo priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 6653353,26 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2023 11 08 (ieškinio priėmimo teisme dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
III. Laikinosios apsaugos priemonės
Laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos.
IV. Bylinėjimosi išlaidos
16. Patenkinus ieškinį iš atsakovo M. A. valstybei priteistina 16 Eur žyminio mokesčio, mokėtino paduodant ieškinį, CPK 80, 96 straipsnių pagrindu. Žyminis mokestis apskaičiuotas taip: žyminis mokestis nuo 6 653 Eur sumos teikiant ieškinį yra 3447Eur, teikiant elektroninių ryšių priemonėmis mokama 75 procentai nuo šios sumos, tai sudaro 16 Eur.
17. Taip pat patenkinus ieškinį, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovė. Ieškovė prašo priteisti 1300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (DOK – 29409, 5232, 29101). Šias išlaidas patvirtina: 2023 11 06 sąskaita faktūra Nr. 2023/33 ir 2023 11 10 mokėjimo nurodymas; 2024 02 28 sąskaita faktūra Nr. 2024/10 ir 2024 02 28 mokėjimo nurodymas; 2024 12 11 sąskaita faktūra Nr. 2024/40 ir 2024 12 11 mokėjimo nurodymas.
18. Teismas, įvertinęs bylos pobūdį, bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, sprendžia, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra protinga ir proporcinga bylos apimčiai, neviršija 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistina (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo M. A. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Telcopro“ (juridinio asmens kodas 303045021) 6 653 353,26 Eur žalos atlyginimą ir 1300 Eur bylinėjimosi išlaidas, viso 6 654 653,26 Eur (šešis milijonus šešis šimtus penkiasdešimt keturis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 26 euro centus ) ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos – 6 653 353 ,26 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2023 11 08 (ieškinio priėmimo teisme diena) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo M. A. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16 650 Eur (šešiolikos tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį į valstybės biudžetą (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - „žyminis mokestis“). Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, šalys, nepasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti.