Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo BUAB „Action work“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VĮ Valstybės turto fondo ieškininį atsakovui BUAB „Action work“ dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimamų patalpų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Ieškovas buvo informuotas, jog dėl atsakovo ir jo vadovų veiklos yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Ieškovui ne kartą buvo nurodyta, jog patalpos yra laisvos, jokių patalpų priėmimo-perdavimo dokumentų atsakovo bankroto administratorius neturi ir nežino apie tokių dokumentų egzistavimą. Atsakovo valdymo organai po bankroto bylos atsakovui iškėlimo savo pareigos perduoti įmonės dokumentus ir turtą neįvykdė. Todėl atsakovo atstovas nedisponuoja jokiais dokumentais ar daiktais, susijusiais su nuomos sutarties vykdymu. 2010-12-16 vykusio kreditorių susirinkimo metu kreditoriai nusprendė, jog administratorius negali perduoti ieškovui turto, kurio pats neturi. Šiame susirinkime dalyvavo ir ieškovo atstovė. Kreditoriai atsižvelgė ir į tai, jog pakankamai didelio objekto, kuriame yra 9 statiniai, perdavimas, nesant duomenų apie tokio turto valdymo sąlygas, yra negalimas. Kreditoriai nusprendė, jog ieškovas neturi jokių kliūčių valdyti ir disponuoti ginčo turtu, kadangi nuomos sutartis yra pasibaigusi. Ieškovas tokio kreditorių sprendimo neskundėTeismas nemotyvuotai atmetė atsakovo argumentus, jog šis negali perduoti turto, kurio pats neturi. Ginčo statiniai atsakovui nepriklauso. Atsakovo administratorius ėmėsi visų priemonių, kad būtų perimtas bankrutuojančios įmonės turtas ir dokumentai. Ieškovas pats privalo kuo skubiau pasirūpinti turtu, kurį valdo turto patikėjimo teise. Administratoriui neturint duomenų apie turtą ir jo būklę, neturint raktų, pultelių, būtų pasielgtų neteisėtai, jeigu administratorius imtųsi kokių nors patekimo į ginčo turtą veiksmų. Be to, tokiu būdu ieškovo valdomam turtui gali būti padaryta žalos.

Taigi teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog faktas, kad atsakovo vadovai neperdavė administratoriui turto, įtakos ginčo sprendimui neturi. Ši aplinkybė yra itin svarbi, kadangi nėra aišku, kokiu būdu ir kokios būklės atsakovas turi perduoti turtą ieškovui. Išnuomotas objektas yra 1079 kv. m. plote, užtvertas metaliniais automatiniais vartais, todėl teisėtai patekti į tokį objektą galėtų tik jo savininkas. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovo iškeldinimo, nors žino, jog fiziškai atsakovas turto nevaldo. Ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė esminės vindikacinio ieškinio sąlygos, susijusios su turto valdymu - atsakovas ginčo turto nevaldo ir negali valdyti.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos įtariamos direktorės A. O. 2010-09-16 apklausos protokolą, tuo pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Minėtas protokolas patvirtina, kad įmonės direktorė A. O. nieko nežinojo apie atsakovo vykdomą veiklą ir įmonės valdomą turtą. Todėl atsakovas 2010-09-16 apklausos protokolą teikia apeliacinės inatncijos teismui ir prašo jį prijungti prie bylos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keliamus klausimus bei nurodomus argumentus, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą teisiniu ir faktiniu aspektais. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė išreikalauti iš atsakovo, bankrutuojančios bendrovės BUAB „Action work“, kurią atstovauja ne jos valdymo organai pagal įstatymą, o teismo paskirtasis bankroto administratorius, neteisėto valdymo pastatus, esančius Visagino savivaldybėje, Karlų kaime, ir atsakovą iš jų iškeldinti. Kaip teisinį pareikštų reikalavimų pagrindą ieškovas nurodė CK 4.95 str. ir 4.110 str. Teismas ginčą išsprendė dvejopai: pirmiausia nurodė atsakovą iškeldinti iš ieškovo patikėjimo teise valdomų pastatų, ir kartu įpareigojo atsakovą, veikiantį per bankroto administratorių UAB „Vantolina“, per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ginčo nekilnojamąjį turtą ieškovui. Tokia nenuosekli pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškovo teisių gynimo būdo nėra įstatymiškai pagrįsta, todėl su dalimi apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija sutinka.

Byloje nustatyta, kad apeliantui 2008-10-09 nuomos sutartimi (b.l. 9-17) buvo leista laikinai naudotis valstybei nuosavybės teise priklausančiu ir nuomotojo (ieškovo) patikėjimo teise valdomu iš viso 1079,60 kv.m. ploto objektu - buvusiomis kareivinėmis ir su jomis susijusiais įvairios paskirties nekilnojamaisiais daiktais (b.l. 5-8). Nuomos sutarties terminas buvo nustatytas iki 2009-10-08, bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui momento, priklausomai nuo to, kas įvyks anksčiau, taip pat šalys susitarė, kad sutartis automatiškai nėra pratęsiama ir netampa neįterminuota, pasibaigus sulygtam nuomos terminui (sutarties 5.1. p. - 5.3. p.). 2009-07-31 dvišaliu nuomos santykių dalyvių susitarimu (b.l. 20) nuomos terminas pratęstas iki 2010-10-08, o antroji šios sąlygos dalis - dėl galimo ir ankstesnio sutarties pasibaigimo - liko galioti. Nepaisant apelianto išsakytų abejonių dėl šį susitarimą atsakovo vardu pasirašiusios A. O. galėjimo veikti atsakovo vardu bei prie apeliacinio skundo pridedamo jos apklausos įtariamąja protokolo (b.l. 99-100), minėtas susitarimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas ir aplinkybė dėl teisės naudotis ginčo patalpomis dar vieneriems metams pratęsimo nepaneigta. Todėl būtent šis dokumentas nusako nuomos termino pabaigą ir sukelia atitinkamas pasekmes kiekvienam iš nuomos santykių dalyvių – ieškovui (nuomotojui) teisę susigrąžinti šio objekto naudojimą, apeliantui (nuomininkui) - pareigą išsikraustyti iš nuomotų patalpų. Sutarties šalių valia, po nuomos termino pasibaigimo sutartis laikoma pasibaigusia (sutarties 5.3. p., b.l. 10). Dėl nuomos sutarties pabaigos nuomotojas nuomininką papildomai informavo raštu (b.l. 21-22). Vadinasi, tolimesnis šių statinių buvimas atsakovo žinioje neabejotinai pažeidžia ieškovo, viešame registre įregistravusio teisėtą valdymą (turto patikėjimo teisę) teises bei interesus ir kvalifikuotinas kaip valstybei priklausančio turto naudojamas be teisėto pagrindo. Tokią aplinkybę bylą nagrinėjęs teismas identifikavo teisingai. Apelianto samprotavimai, susiję su jam iškelta bankroto byla, su buvusių bendrovės valdymo organų veikimu, su bankrutuojančios įmonės dokumentų bei turto neperdavimu paskirtam bankroto administratoriui ar su vykdomomis ikiteisminio tyrimo procedūromis dėl buvusios bendrovės veiklos, susiklosčiusioje situacijoje nėra aktualūs ir negali apriboti ar suvaržyti turto savininko patikėtinio teisės savo nuožiūra naudoti ginčo turtą. Darytina išvada, kad apelianto (nuomininko) pasyvumas, neįforminant kartu su ieškovu (nuomotoju) nuomos objekto sugrąžinimo ieškovui, jo kreditorių susirinkime priimtas sprendimas atsisakyti išsikelti, motyvuojant šių patalpų faktiniu neperdavimu bankroto administratoriui pagal perdavimo-priėmimo aktą (b.l. 52), iš esmės ir nulėmė tokio ginčo teisme atsiradimą, kadangi kitomis teisėtomis priemonėmis nebuvo galimybės įgyvendinti turto perdavimo.

Kolegija pažymi, kad atsakovo iškeldinimas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste vertintinas būtent kaip kliūties naudotis patalpomis pašalinimas, o ne kaip ginčo dėl patalpų valdymo perdavimo ar neperdavimo išsprendimas, kaip tai teigiama abiejų šalių procesiniuose dokumentuose. Nors 2008-10-09 nuomos sutarties pagrindu ginčo turtas apelianto žinion buvo perduotas pagal 2008-10-15 aktą (b.l. 18), o jų grąžinimas nuomotojui taip pat turėjo būti įgyvendintas šalių pasirašomu priėmimo - perdavimo aktu (sutarties 9. p., b.l. 11), vien toks susitarimas nesąlygoja šio ginčo vertinimo kaip ginčo dėl pažeistos valdymo teisės gynimo. Iškeldinimas gali būti inicijuojamas ir kaip vindikacija (rei vindicatio), ir kaip negatorinis reikalavimas (actio negatoria). Esminis skirtumas, lemiantis konkrečią parenkamą pažeistos teisės gynimo priemonę, yra tas, ar prarasta konkretaus ginčo objekto valdymo teisė. Valdymo teisė negali būti tapatinama su naudojimosi teisės praradimu (galimybe daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui). Pirmosios instancijos teismas sutiko su teisiniu ginčo kvalifikavimu ieškinyje ir savo sprendime rėmėsi ta teisės norma, kuria savo reikalavimą grindė ieškovas, t.y. CK 4.95 str., nustatančiu savininko teisių gynimo priemonę - daikto išreikalavimą iš svetimo neteisėto valdymo. Tačiau iš ieškinyje nurodyto faktinio jo pagrindo (teigiama, kad apeliantas nepagrįstai naudojasi nekilnojamuoju daiktu, jo negrąžindamas nuomotojui po nuomos sutarties pasibaigimo), matyti, kad jis pareiškė negatorinį ieškinį, nors ir suformulavo du skirtingus savininko pažeistų teisių gynimo būdus (ieškinio dalyką), siekdamas pasinaudoti tiek turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo intitutu, tiek ir kito savininko teisių pažeidimo, nesusijusio su valdymo praradimu, pašalinimo institutu (iškeldinimu). Nors ginčo santykio faktinis identifikavimas pagal nurodomas ieškinyje faktines aplinkybes bei jo teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos, apgynęs ieškovo pažeistą teisę iš karto dviem būdais – ir pagal CK 4.95 str., ir pagal CK 4.98 str. nuostatas, iš esmės sukūrė teisiškai ydingą situaciją. Be to, nurodymas iškeldinti apeliantą vykdytinas pagal CPK 769 str. nustatytas tokio sprendimo priverstinio vykdymo taisykles, o įpareigojančio patį skolininką atlikti tam tikrus veiksmus sprendimo vykymo tvarka numatyta CPK 771 str.

Sprendžiant klausimą, kuri būtent priemonė gali pašalinti ieškovo įvardintą jo teisių pažeidimą, atsižvelgtina į tai, kad CK 4.37 str. 1 d. išskiria tris skirtingus savininko teisių įgyvendinimo būdus: tai teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. Savininkas (jo patikėtinis) gali perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 str. 2 d.). Ieškovas nuomininkui nebuvo perdavęs nei valdymo, nei disponavimo teisių, nei nuomojamo daikto dokumentų (19.1.p., b.l. 17). Kad valdymo teisės jis nėra praradęs, patvirtina ir VĮ Registrų centro duomenys (b.l. 5-8). Kaip jau minėta, nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės elementų (CK 4.37 str.), praradimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 str.), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (2011-04-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-189/2011). Vindikacinis ieškinys yra absoliutaus pobūdžio daiktinis teisinis ieškinys, nes šį gynimo būdą savininkas gali panaudoti prieš bet kurį asmenį, kuris neteisėtai valdo savininkui priklausantį daiktą. Vindikacinio ieškinio objektas yra daiktas, o negatorinio - reikalavimo teisė ar skolininko pareiga, kai ieškinys kyla iš prievolinių teisinių santykių.Taigi šiuo aspektu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškinyje nurodytų pažeidimų prigimtį (reikalavimas buvo dėl sutartinės prievolės neįvykdymo, pasibaigus sutarties terminui), nepagrįstai sutapatino valdymo ir naudojimo teises. Todėl ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės bei pareikšti reikalavimai kvalifikuotini taikant CK 4.98 str. nuostatas.

Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos. Abi šios aplinkybės byloje yra įrodytos. Ieškovas įrodė, kad jam patalpos tokia forma, kaip buvo sulygta sutartimi, negrąžintos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, konstatavus pirmiau nurodytus faktus, pats apeliantas turėjo pareigą įrodyti, jog nors nuomos teisiniai santykiai šalių jau nebesieja, jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Jokio teisės normomis pateisinamo savo elgesio (pasyvumo), atsisakant patalpas grąžinti nuomotojui, apeliantas neįrodė. Tokios aplinkybės, kuriomis apeliaicniame skunde grindžiamas atsisakymas patalpas perduoti aktu, t.y. ar statiniai buvo apelianto realiai naudojmi po bankroto bylos jam iškelimo, kokia dabar jų būklė ir kas už ją atsakingas, ar buvę apelianto valdymo organai priėmimo-perdavimo aktu perdavė nuomos objektą dabartiniam bendrovės atstovui (administratoriui), teisiškai nereikšmingos ir negali apspręsti šio daikto negrąžinimo ieškovui. Nuomos sutartinių santykių dalyviu buvo pati, dabar jau bankrutuojanti, bendrovė, o ne kurie nors jos atstovai (buvę ar esami). Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad apelianto atstovas UAB „Vantolina“ negali perduoti neperimto iš buvusių apelianto valdymo organų turto, kad šiuo turtu nesinaudojama ir nedisponuojama, neturima jo raktų, o kreditoriai nesutinka su tokio didelio objekto perdavimu, nesant duomenų apie buvusias jo eksploatavimo (naudojimo) sąlygas, neįtakoja kitokio šio ginčo vertinimo, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas. Užfiksuoti patalpų būklę jų perdavimo nuomotojui metu (ar po to) iš esmės nebuvo jokių kliūčių nei geranoriškai jas perduodant, t.y. perdavime dalyvaujant abiejų šalių atstovams, nei priverstinio iškeldinimo atveju, o su galimos žalos atsiradimu bei atlyginimu susiję klausimai nėra tokio pobūdžio ginčo nagrinėjimo dalykas.

Taigi apeliantas priverstinai iškeldintinas iš nuomojamų patalpų (CK 4.98 str.) ir to pakanka ieškovo teisių pažeidimui pašalinti. Nurodytos teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir Lietuvos apeliaicinio teismo nutarties, priimtos c.b. Nr.2-1256/2010, išiaškinimai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl turto išreikalavimo. Minėta nutartis, kolegijos nuomone, neturi precedentinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes joje buvo nustatytos kitokios faktinės aplinkybės - teismai sprendė ginčą dėl lizinguojamo pagal finansinės nuomos sandorius kilnojamojo turto (transporto priemonių), perduotų bankrutuojančiai bendrovei lizingo sutarčių pagrindu, išreikalavimo ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Akivaizdu, kad aptariamu atveju tokios rūšies turto buvimo vieta yra išimtinai buvusio nuomininko žinioje ir be jo įpareigojimo atlikti konkrečius veiksmus tokio turto grąžinimas nuomotojui nebūtų realizuotas, nes iškeldinimo institutas negali būti panaudotas. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytą teisės taikymo klaidą ir sprendimą iš dalies pakeičia, panaikindamas sprendimo dalį dėl apelianto įpareigojimo per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti (perduoti) ieškovui VĮ Valstybės turto fondui nekilnojamąjį turtą, esantį Karlų kaime Visagino savivaldybėje, iš kurio pagrįstai teismas nusprendė apeliantą iškeldinti (CPK 330 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimą iš dalies pakeisti, panaikinant sprendimo dalį, įpareigojančią atsakovą BUAB „Action work“ (veikiantį per bankroto administratorių UAB „Vantolina“) per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti (perduoti) ieškovui VĮ Valstybės turto fondui nekilnojamąjį turtą, esantį Karlų kaime Visagino savivaldybėje: pastatą-kontrolės punktą (unikalus Nr. 4598-2006-7013, pažymėjimas plane 1B1p); pastatą-kareivines (unikalus Nr. 4598-2006-7024 pažymėjimas plane 2O1p), pastatą-šiluminį mazgą (unikalus Nr. 4598-2006-7035 pažymėjimas plane 5H1p); pastatą –stoginę (unikalus Nr. 4598-2006-7046 pažymėjimas plane 6l1g); pastatą-sandėliuką (unikalus Nr. 4598-2006-7068 pažymėjimas plane 8l1g); pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. 4598-2006-7082 pažymėjimas plane 10l1p), kitus statinius-kiemo statinius (tvora, takai) (unikalus Nr. 4598-2006-7096).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.