Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose 2024 m. gegužės 10 d. buvo gautas valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo Ž. Ž. atžvilgiu. Pareiškime nurodyta, jog Ž. Ž. nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. VMI prie FM įmonės kreditorė, įmonės įsiskolinimas 59 973,13 Eur. Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 8 d. nutartimi pagal VMI prie FM pareiškimą iškėlė UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą. Bankroto byla iškelta pagal VMI prie FM pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad Bendrovės buvęs vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimas pagal kreditoriaus VMI prie FM pareiškimą faktas nepašalina galimybės traukti Bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ž. Ž., žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei nemokumą, bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti Įmonės nemokumą, savo vadovaujamai įmonei laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų VMI prie FM pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pažeisdamas Įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus. Ž. Ž. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu suvokė, jog laikų neįvykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo pažeis Įmonės kreditorių teises ir norėjo taip veikti. Ž. Ž. žinojo apie Įmonės turimus įsipareigojimus. Vadovaujant Ž. Ž. buvo priimti 2022 m. gegužės 12 d., 2022 m. gegužės 19 d., 2022 m. gegužės 31 d., 2022 m. rugpjūčio 31 d., 2022 m. rugsėjo 22 d. nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokėtojo sąskaitos, 2022 m. liepos 20 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Vadinasi, Ž. Ž. jau 2022 m. gegužės 12 d., VMI prie FM priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokėtojo sąskaitos, galėjo suvokti, kokia yra reali Įmonės finansinė padėtis, privalėjo suvokti, jog Įmonė yra nemoki. Ž. Ž. 2022 m. gegužės 12 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ž. Ž. nuo 2022 m. gegužės 12 d. žinodamas apie Įmonės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonei. Ž. Ž. neįvykdė Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Įmonei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Bendrovės vadovas (vadovu dirbo nuo 2022 m. vasario 11 d.) savo neveikimu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teisme UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 8 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti Įmonės nemokumo fakto nėra pagrindo. Taigi akivaizdu, jog Įmonės buvęs vadovas Ž. Ž. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Įmonei.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi Ž. Ž. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) bei kitiems kreditoriams, nuo 2022 m. gegužės 12 d. privalėdamas nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą savo vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini).

2024 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose gautas VMI prie FM raštas dėl informacijos pateikimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-591-1220/2024. Jame nurodyta, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-591-1220/2024 pagal VMI prie FM 2024 m. gegužės 10 d. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį UAB (duomenys neskelbtini) vadovui Ž. Ž. už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui. Nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024 išaiškino, kad “<...Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – į pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą. Todėl traukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo ...>“. Atsižvelgiant į pasikeitusią teismų praktiką dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, VMI prie FM nepalaiko pateikto pareiškimo ir prašo teismo administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-591-1220/2024 nutraukti.

Pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo pateikusiai institucijai bei Ž. Ž. apie šios bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Institucijos įgaliotas atstovas bei Ž. Ž. neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė teismui prašymo atidėti šios bylos nagrinėjimą. Esant tokioms aplinkybėms, bylą nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnis 3 dalis).

Administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti padaryti alternatyviomis veikomis, viena jų yra pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui. Ši teisės norma yra blanketinė ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT- 26- 719/2020, 2AT-2-303/2021). Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nemokumo procesą inicijuoti privalo šie asmenys: 1) juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus; <...> (JANĮ 5 straipsnis). Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis). Nemokumo proceso inicijavimą, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, reglamentuoja JANĮ 8 straipsnis, numatantis, jog: 1. Juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. <...>; 2. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo.

Kaip matyti JANĮ yra išsamiai reglamentuota juridinio asmens nemokumo proceso vykdymo eiga iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurio (kreipimosi į teismą) apskritai gali ir nebūti, jei bus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Neatlikęs įstatyme įtvirtintos juridinio asmens nemokumo proceso ikiteisminės procedūros, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos proceso pradėjimo. Tokia išvada darytina ir sistemiškai aiškinant JANĮ 16 straipsnio nuostatas. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Taigi, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo momento. Sprendžiant, kad juridinio asmens veika, jam neatlikus JANĮ 8 straipsnyje įtvirtintų veiksmų atitinka visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, būtų per plačiai aiškinama ANK 120 straipsnio 1 dalis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas. Asmenų pareigos, už kurių nevykdymą gali būti taikomos ANK nuobaudos, turi būti kildinamos iš įstatymuose nustatyto reguliavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-94-507/2016, 2AT-9-677/2017, 2AT-26-719/2020). JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą, todėl nėra pagrindo administracinei atsakomybei kilti, aiškinant priešingai, būtų nepagrįstai išplėstos administracinės atsakomybės ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024).

Nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjos VMI prie FM pareiškimą administracinio nusižengimo byla Ž. Ž. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį buvo iškelta dėl galimų JANĮ 5 straipsnio 1 punkto pažeidimo, kadangi jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonė), vadovu ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) bei kitiems kreditoriams, nuo 2022 m. gegužės 12 d. privalėdamas nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą savo vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini).

Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą bei formuojamą teismų praktiką, atsižvelgiant į tai, kad JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą, kurio remiantis VMI prie FM pareiškimu Ž. Ž. ir neinicijavo, Ž. Ž. atžvilgiu iškelta administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-591-1220/2024 nutraukiama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 565¹ straipsnio 1 punktu, 567 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 569 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-591-1220/2024, inicijuotos pagal pareiškėjos Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą, teiseną Ž. Ž. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nutarimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.