Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-05-08 · Civilinė byla Nr. e2-285-912/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-08
Bylos Nr.
e2-285-912/2025
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00783-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Ieškovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Atsakovas
S. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-285-912/2025Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00783-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.1; 3.3.2.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 8 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ieškinį atsakovui S. G. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė 2025 m. sausio 22 d. prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančia atsakovo S. G. ir bei L. G. ir jo sutuoktinės R. G. 2023 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 7247 (toliau – sutartis Nr. 7247); 2) pripažinti negaliojančia uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Akmens meistrai“ (bendrovė 2025 m. sausio 2 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2630 14 straipsnio 9 dalį) ir G. Š. 2024 m. gegužės 24 d. pirkimo—pardavimo sutartį Nr. 2770 (toliau – sutartis Nr. 2770); 2) priteisti iš atsakovo 127 518,17 Eur žalos atlyginimą. Ieškinys grindžiamas actio Paulianą institutu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnis).

2. Ieškovė taip pat suformulavo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti turtą, parduotą pagal sutartis Nr. 7247 ir Nr. 2770.

3. Ieškovė nurodė, kad prašo priteisti atsakovo nusikalstamomis veikomis padarytą žalą valstybei. 127 518,17 Eur turtinės žalos dydis patvirtintas baudžiamosiose bylose. Atsakovas nuteistas už dokumentų suklastojimą, neįvykusių operacijų fiksavimą UAB „Akmens meistrai“ apskaitoje. Atsakovo ir UAB „Akmens meistrai“ turtas perleistas kitiems asmenims. Atsakovas elgiasi nesąžiningai. Jis nepripažįsta savo kaltės, nesiekia susitarti dėl žalos atlyginimo valstybei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. sausio 7 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, pateikė rašytinius įrodymus. Ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.

6. Teismas nustatė, kad sutartimi Nr. 7247 atsakovui S. G. ir jos sutuoktinei pirkėjams L. G. ir R. G. parduotas priklausęs žemės sklypas, gyvenamasis namas, garažas, tvartas, viralinė ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). UAB „Akmens meistrai“ sutartimi Nr. 2770 pardavė pirkėjams I. Š. ir G. Š. nekilnojamąjį turtą: karšyklą, kiemo rūsį, administracinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini).

7. Sutartys sudarytos 2023 m. gruodžio 20 d. ir 2024 m. gegužės 21 d. Ieškovė 2023 m. balandžio 13 d. pateikė ieškinį, kurį ne kartą keitė. Paskutinis pakeistas ieškinys teismo rezoliucija priimtas 2025 m. sausio 22 d., bet prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės įvardyti asmenys L. G., R. G., I. Š., G. Š. nenurodyti kaip byloje dalyvaujantys asmenys. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę nekilnojamajam turtui, kuris nuosavybės teise priklauso ne atsakovui S. G., bet byloje nedalyvaujantiems asmenims.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovė pateikė ieškinį 2023 m. balandžio 13 d. vis dėlto teismas išsamiai neįvertino ieškinio. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) yra keturios civilinės bylos, kurių teisminio proceso Nr. 2-29-3-00783-2023-1. Telšių apylinkės teismas 2023 m. birželio 27 d. nutartimi perdavė civilinę bylą pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui ir nenagrinėjo ieškovės prašymo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (civilinė byla Nr. e2-2655-1174/2023). Šiaulių apygardos teismas 2023 m. liepos 12 d. nutartimi perdavė bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovams S. G. ir UAB „Akmens meistrai“ dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo nagrinėti pagal teismingumą baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui — Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (civilinė byla Nr. e2-390-650/2023). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki bus priimtas procesinis sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-XX/2023. Telšių apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi atnaujino civilinę bylą ir perdavė ją pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui (civilinė byla Nr. e2-4584-1174/2023).

8.2. Teismas, nustatęs, kad L. G., R. G., I. Š., G. Š. nagrinėjamoje byloje nėra dalyvaujantys asmenys, galėjo savo iniciatyva juos įtraukti į bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 1 dalis).

8.3. Atsakovas baudžiamojoje byloje pripažintas kaltu, nes nesumokėjo 127 518,17 Eur mokesčių ir padarė žalos valstybei. Valstybė prarado galimybę išieškoti padarytą žalą iš atsakovo ir UAB „Akmens meistrai“ nekilnojamojo turto, kuris perleistas fiziniams asmenims, kol teismai sprendė civilinės bylos teismingumo klausimą.

8.4. L. G., R. G., I. Š., G. Š. į bylą turi būti įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų ir areštuotas jų turtas, įsigytas iš atsakovo ir UAB „Akmens meistrai“.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas prašo atmesti atskirąjį skundą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovė prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones nekilnojamajam turtui, kuris priklauso byloje nedalyvaujantiems asmenims.

9.2. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Būsimo teismo sprendimo turinys vertinamas pagal pareikštus materialiuosius reikalavimus. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti suvaržytos asmenų teisės, jeigu teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl jų teisių ir pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

12. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo ir kito asmens perleistą turtą.

13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, kurioms esant, teismas gali pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Atskirajame skunde nekeliamas tikėtino ieškinio pagrįstumo klausimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl to nepasisakys.

14. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2025 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-80-516/2025).

15. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas sudarė sutartis, kuriomis pardavė turtą byloje nedalyvaujantiems asmenims, t. y. sumažino jam ir UAB „Akmens meistrai“ priklausančio nekilnojamojo turto masę, vertintina, kaip atsakovo nesąžiningas elgesys, siekiant išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

16. Sutartys, kuriomis perleistas atsakovo ir UAB „Akmens meistrai“ turtas, sudarytos tuomet, kai teismuose buvo sprendžiamas ieškinio teismingumo klausimas. Vis dėlto vien tik nurodyta aplinkybė nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Akcentuotina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti pritaikytos, jeigu jomis suvaržomos byloje nedalyvaujančių asmenų teisės. Tokios laikinosios apsaugos priemonės apribotų ne tik byloje nedalyvaujančių asmenų teises į jiems priklausantį turtą, bet ir pažeistų pamatinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

17. Apeliantė teisingai nurodo, kad teismas gali savo iniciatyva įtvirtinta teismo teisė įtraukti dalyvauti byloje asmenis, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Atkreipiamas apeliantės dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas įprastai taikomas ne tretiesiems asmenims, bet atsakovams, t. y. asmenims, kuriems yra pareikšti reikalavimai.

18. CPK 43 straipsnyje reglamentuotas procesinis bendrininkavimas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais.

19. Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali šalies motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, arba pagal ieškinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021). Taigi, būtent ieškovas disponuoja procesine teise pasirinkti atsakovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).

20. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 4 d. rezoliucija įtraukė į bylą atsakovais L. G., R. G., G. Š. ir I. Š. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

21. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįgyja byloje res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, todėl, pasikeitus aplinkybėms, apeliantė turi teisę pakartotinai prašyti pirmosios instancijos teismo pritaikyti nagrinėjamoje byloje laikinąsias apsaugos priemones.

22. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi teisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Tomas Venckus