- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- 1A-215-919/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- S. B.
- Kaltinamasis
- S. B. Valstybinei, S. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Juditos Sungailaitės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato R. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas galioti ir panaikintinas, tik pradėjus vykdyti bausmę, kurios pradžia skaičiuotina nuo faktinio sulaikymo dienos.
Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai ir iš kaltinamojo S. B. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteista 7 586, 37 Eur (septyni tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai ir trisdešimt septyni centai) turtinės žalos.
V. A. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jam iš kaltinamojo S. B. priteista 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinės žalos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos dėl privalomo gynėjo dalyvavimo bei nukentėjusiajam skirto advokato atstovavimo teismo procese iš kaltinamojo S. B. nepriteistos.
Civilinių ieškinių užtikrinimui, iki bus įvykdytas jų išieškojimas, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), turtą 12 586, 37 Eur (dvylikos tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų ir trisdešimt septynių centų) sumai, kai nežinoma asmens turto sudėtis bei buvimo vieta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. S. B., Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiu nuteistas už tai kad, tyčia, sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą. Nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. apie 16.10 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), S. B., tyčia, sudavė rankomis ne mažiau kaip du smūgius V. A. į nugaros kairę pusę, tuo padarydamas jam krūtinės ir kairio plaučio sumušimą, trauminės kilmės oro susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje, pilvo sumušimą, ūmų kvėpavimo nepakankamumą, kraujosruvas kairėje krūtinės pusėje, kairės pusės VII-o VIII-o šonkaulių nugarinių galų lūžius. Tai yra, sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, nes dėl trauminės kilmės oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, pilvo sumušimo, ūmaus kvėpavimo nepakankamumo, o taip pat kraujosruvų kairėje krūtinės pusėje, kairės pusės VII-o VIII-o šonkaulių nugarinių galų lūžimų, dėl ko kraujyje padidėjo parcialinis CO2 spaudimas iki 96.5 mmHg (norma 35-45) ir buvo taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, V. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
2. Nuteistasis S. B. ir jo gynėjas advokatas R. B., nesutikdami su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti S. B. atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, kadangi apkaltinamąjį nuosprendį apylinkės teismas grindė prieštaraujančiais faktinėms aplinkybėms įrodymais, vertino juos netinkamai, nelygino su kitais byloje esančiais įrodymais, padarė nelogiškas ir prieštaraujančias kitiems byloje esantiems įrodymas išvadas, kilusias abejones vertino ne apelianto naudai.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl savo kaltės dėl nuketėjusiojo V. A. sužalojimo nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes. Nurodė, jog su V. A. ankščiau buvo susitarę, jog apeliantas nupirks trimerį, o jis su juo pjaus žolę aplink daugiabutį. 2022 m. rugpjūčio 2 d. apeliantas atvyko į jo senelės butą (duomenys neskelbtini), kuriame iš anksčiau buvo atsivežęs nupirktą trimerį, kurį ketino perduoti V. A. žolės pjovimui. V. A., kurį sutiko namo kieme, buvo apgirtęs nuo alkoholio. Kartu su apeliantu buvo atvykęs apelianto draugas R. I., kuris padėjo sutverti trimerį, jį užvesti, išbandyti. Tuo metu visi trys išgėrinėjo alkoholio, kai buvo patikrintas trimeris, V. A. nusinešė jį į savo namus, apeliantas taip pat padėjo jam nunešti dėžę su atsarginėmis detalėmis, kurią padėjo jo bute. Po to grįžo visi į apelianto butą, kur toliau tęsė išgėrinėjimą. Maždaug 13-14 val. R. I. išėjo į namus, apeliantas liko su V. A., tačiau tuoj po to V. A. pasigėrė visiškai bei išsvirduliavo į namus. Apeliantas tuo metu liko savo bute, pamiegojo, pabudo apie 16-17 val. Atsikėlęs pradėjo ieškoti savo telefono, tačiau neradęs pagalvojo, jog jis gali būti iškritęs bei likęs A. bute. Tuomet apeliantas nuėjo pas A., kurį rado namuose vieną, jis buvo dar gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliantas pradėjo aiškintis kur jo telefonas. V. A. agresyviai šaukė, kad jis jį apkaltino telefono vagyste. Apeliantas pamatė ant grindų gulintį telefoną bei jį pasiėmė. Tuo metu V. A. buvo nuėjęs į savo kambarį, kuriame buvo dvi pasieniuose esančios lovos, gale kambario buvo komoda, televizorius. Apeliantas atėjo paskui A. į jo kambarį bei jam pasakė, kad nurimtų, nes telefoną rado, o po to bandė su A. kalbėtis apie žolę, trimerį, kurį buvo nupirkęs, tačiau A. piktai pareiškė, jog jeigu nori, kad jis pjautų žolę apie namą bei jo kieme, turėtų jam sumokėti už darbą. Apeliantas jam atsakė, jog jo indėlis į pjovimą yra nupirktas trimeris, o jo indėlis - darbas, todėl mokėti atsisakė. T. A. pradėjo dar labiau pykti, keiktis necenzūriniais žodžiais, bei pasakė, jog žolės nepjaus. Apeliantas tuomet pasakė, kad jis nesinervintų, nešauktų ir nesikeiktų necenzūriniais žodžiais, jeigu nenori pjauti tegul nepjauna, jis nusipjaus pats bei jį taip pat pavadino necenzūriniu žodžiu, dėl ko nukentėjęs pradėjo šaukti dar labiau ir šoko link apelianto užsimojęs dešine ranka bei kirto jam iš šono taikydamas į galvos sritį. Apeliantas nuo jo smūgio užsidengė kaire ranka, o dešine ranka jį stūmė nuo savęs, nes matė, kad jis yra nusiteikęs agresyviai ir toliau gali pulti bei bandyti suduoti. Kadangi A. buvo gerokai girtas, todėl nuo apelianto pastūmimo jis žengė atbulomis, po to sustojo, susvyravo, prarado pusiausvyrą bei krito kažkaip pusiau aukštielninkas. Jis krito bei kairiu šonu atsitrenkė į lovos, kuri stovėjo prie sienos apeliantui iš dešinės pusės kraštą, o po to nuslydo bei nukrito ant grindų. Apeliantas, matydamas, kad jis nusiteikęs piktai bei gali toliau vykti konfliktas su juo, apsisuko ir išėjo iš jo buto. Kartu su savimi išsinešė trimerio atsarginių dalių dėžę, o pats trimeris liko. Antrą kartą eiti pas jį nenorėjo, nes matė, kad jis yra girtas bei piktai nusiteikęs, todėl vengė konflikto ir trimerį planavo pasiimti kitą dieną, kai išsiblaivys. Tačiau, apeliantui būnant senelės bute, gal po kokios pusės valandos atėjo A. žmona, kuri atnešė trimerį, jo diržą. Apie jokias muštynes ji nieko nesakė, kad apeliantas būtų sumušęs A. taip pat nieko neminėjo.
2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvertinus nukentėjusiojo, liudytojų G. A. ir O. Š. duotus parodymus yra akivaizdu, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo teiginius dėl jo tariamo sužalojimo. Priešingai, juos iš dalies paneigia liudytojas G. B., kuris nurodė, jog jam įvykio dieną į pavakarę atvykus pas apeliantą, pastarasis išėjo iš nukentėjusiojo buto, rankoje, kiek pamena, kažką išsinešė bei pasakė, kad buvo palikęs telefoną pas nukentėjusįjį. Apelianto nuomone, šios aplinkybės paneigia nukentėjusiojo parodymus, jog po to, kai jam apeliantas sudavė smūgius, jis, norėdamas padėti surasti apelianto telefoną, paskambino savo telefonu į apelianto telefono, tuomet abu iš jo buto išėjo į kiemą, kur ant kieme buvusio stalo išgirdo skambant telefoną bei taip jį surado. Liudytojo G. B. parodymai patvirtina apelianto poziciją, jog jis telefoną surado nukentėjusiojo bute bei jį išsinešė išeidamas iš buto vienas, o nukentėjęs su juo kartu į kiemą neišėjo, juo labiau kieme telefono aparato neieškojo ir nerado.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. teismo medicininė išvada Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies paneigia specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sužalojimo atsiradimo aplinkybių ir patvirtina apelianto duotus parodymus dėl nukentėjusiojo susižalojimo. Teismo medicininėje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. A. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu į nugaros kairę pusę: sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiam suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek nukentėjusiam krentant bei kontaktuojant su kietu buku daiktu. Be to, ši specialisto išvada iš esmės patvirtina aplinkybes, nurodytas apelianto apklausose, jog nukentėjusysis susižalojo pats, t. y. puolė apeliantą, o šiam ginantis, apeliantas jį pastūmė, nuketėjusysis buvo gerokai girtas, todėl nuo apelianto pastūmimo jis žengė atbulomis, po to sustojo, susvyravo, prarado pusiausvyrą bei krito ir kairiu šonu atsitrenkė į lovos kraštą.
2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vien tik tai, jog nukentėjusysis apie savo tariamo sužalojimo aplinkybes papasakojo savo sutuoktinei bei jos motinai, o taip pat ir policijos pareigūnams bei medicinos personalui, nereiškia, jog šie jo parodymai yra teisingi ir jais reikia vadovautis kaip neginčytinais. Juo labiau, kad, kaip jau minėta anksčiau, nukentėjusiojo parodymai dalyje dėl telefono suradimo aplinkybių iš esmės prieštarauja liudytojo G. B. parodymas. Nėra ginčo dėl to, jog šis liudytojas nematė paties incidento, nebuvo nukentėjusiojo namuose tuo metu, kai pastarasis susižalojo, tačiau vien tai, kad nukentėjusiojo parodymai yra iš dalies paneigti liudytojo parodymais, sudaro prielaidą abejoti nukentėjusiojo parodymais ir kitose dalyse, tame tarpe ir dėl kūno sužalojimų atsiradimo aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nepašalintos abejonės turėtų būti aiškinamos kaltinamojo naudai.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato R. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato R. B. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl S. B. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
5. Įrodymų vertinimo taisykles, baudžiamajame procese, reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Komentuojamo straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.
6. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Skundžiamu Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pripažinta įrodyta tai, kad S. B., tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip du smūgius V. A. į nugaros kairę pusę, tuo padarydamas jam krūtinės ir kairio plaučio sumušimą, trauminės kilmės oro susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje, pilvo sumušimą, ūmų kvėpavimo nepakankamumą, kraujosruvas kairėje krūtinės pusėje, kairės pusės VII-o VIII-o šonkaulių nugarinių galų lūžius. Tokiu būdu nukentėjusiajam V. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
8. Iš apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad nesutinkama su įrodymų vertinimu, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl apelianto kaltės nepagrįstai rėmėsi tik nukentėjusiojo V. A. ir jam palankių liudytojų (G. A., O. Š.) duotais nuteistąjį kaltinančiais parodymais, netinkamai vertindamas kito liudytojo (G. B.) duotus nuteistąjį išteisinančius parodymus bei baudžiamojoje byloje esančias specialisto išvadas dėl sužalojimų nukentėjusiajam atsiradimo aplinkybių. Be kita ko, apelianto ir jo gynėjo manymu, nukentėjusysis V. A. galimai susižalojo pats, t. y. puolė apeliantą, o šiam ginantis, apeliantas jį pastūmė, nuketėjusysis buvo girtas, todėl nuo apelianto pastūmimo jis žengė atbulomis, susvyravo bei krito ir kairiu šonu atsitrenkė į lovos kraštą.
9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato R. B. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju Marijampolės apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.
10. Nors apeliaciniame skunde menkinami nukentėjusiojo parodymai bei jų įrodomoji galia, tačiau iš byloje esančių nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis iš esmės nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu tvirtino, kad įvykio vietoje ne kas kitas, o būtent nuteistasis S. B. prieš jį smurtavo, tai yra tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam į nugaros kairę pusę padarant jam krūtinės ir kairio plaučio sumušimą, trauminės kilmės oro susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje, pilvo sumušimą, ūmų kvėpavimo nepakankamumą, kraujosruvas kairėje krūtinės pusėje, kairės pusės VII-o VIII-o šonkaulių nugarinių galų lūžius.
Žemesnės instancijos teismas
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis parodė, kad „<....> Apie 16.10 val. pas jį atėjo S. B. ir klausė kur yra jo telefonas. Apkaltino jį, kad paėmė jo telefoną. Jis tuo metu savo namuose ant lovos prie lango sėdėjo ir žiūrėjo televizorių, o S. jį iš nugaros pusės sulenkė ir sudavė smūgį į kairį šoną su alkūne. Jam sudavė du kartus. Labai stipriai. Jam iš karto skaudėjo, jis buvo užsiėmęs šoną. Bet tuo metu dar galėjo judėti. Jis tuomet paskambino į jo telefoną ir girdėjo, kad jis skamba lauke ant esančio stalo. Jie nuėjo į lauką. S. pasiėmė savo telefoną ir dėl to pretenzijų jam neturėjo, dar pasiūlė jam vaistų, kad neskaudėtų šono kur sumušė. Jis jokių pinigų negavo. Tada nuėjo namo, o rytojaus dieną ryte apie 10.00 val. jam prasidėjo kūno virpesiai ir buvo labai bloga. Skaudėjo kairį šoną ir liečiant kietėjo veidas ir kairys šonas. Išsikvietė medikus, kurie jį išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę” (1 t. b. l. 136-139). Dėl tų pačių aplinkybių 2022 m. lapkričio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis, nurodė, jog „<....> Į savo namus grįžo apie 15.00 - 16.00 val., tiksliai laiko jau nepamena. <....> Po 15 min. kai grįžo į namus, pas jį atėjo kaimynas S., o jis tuo laiku sėdėjo ant minėtos lovos ir žiūrėjai televizorių. Į kambarį įėjęs S. iš karto piktai jo paklausė ,,kur kurva G. mano telefonas". Jis į jį atsisuko ir atsakė, kad ieškotų pas tą su kuo gėrė ir keiksmažodžiais jį pasiuntė toliau. Kaip buvo apsirengęs S. jis jau nepamena, bet akivaizdžiai matėsi, kad jis stipriai girtas. Tada nusisuko nuo jo į televizoriaus pusę pagalvojęs, kad jis išeis iš namų. Jis S. nematė, kai jis priėjęs jam iš nugaros sėdinčiam ant lovos ranka spaudė jo sprandą ir sulenkė jį link jo kelių ir tada pajuto iš viršaus jam suduotus S. smūgius, nemažiau du, galėjo būti ir trys, į kairę nugaros dalį. Pajautė stiprų skausmą. <....> Po smūgių S. jį paleido, tada jis atsisuko į jį ir pasakė, kad einam paieškosim tavo telefono. Pasiėmė savo telefoną, kartu su S. išėjo į kiemą, nuėjo prie jo namo durų. Tuo laiku S. jau nebuvo agresyvus. Iš savo telefono paskambino į S. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Tada S. pasakė, kad girdi savo telefono skambutį, nuėjo prie kieme esančio staliuko ir ten rado padėtą savo telefoną ir savo užkandą. Tada S. jo atsiprašė už tuos smūgius, prašė jo nepykti ant jo, sakė, kad jam rytoj duos 20 Eur. vaistams nuo skausmo” (1 t. b. l. 140-142). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina 2022 m. lapkričio 16 d. nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame detaliai nurodytos įvykio aplinkybės (1 t. b. l. 143-162). Taigi, kelis kartus ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus dėl prieš jį S. B. naudoto smurto, jo intensyvumo, suduotų smūgių skaičiaus.
12. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis patvirtino tas pačias aplinkybes dėl konflikto vietos, suduotų smūgių, naudoto fizinio smurto ir jo bei apelianto elgesio įvykio metu. Nurodė, kad įvykio dieną S. B. atėjo pas nukentėjusįjį ir paklausė kur jo telefonas. Nukentėjusysis nurodė sėdėjęs ant lovos krašto, priešais televizorių, tuo metu S. B. davė jam į nugarą alkūne ar ranka, tiksliai nematė, pradėjo keiktis. Nukentėjusysis paskambino į S. B. telefoną, kuris buvo paliktas ant staliuko lauke. Radus telefoną, S. B. sakė, jog nukentėjusiajam duos 20 Eur nuo skausmo. Rytojaus dieną nukentėjusysis nurodė pasijutęs blogai, todėl išsikvietė greitąją (2 t. b. l. 185-191). Kaip matoma iš aptartų nukentėjusiojo V. A. parodymų, tiek po aptariamo įvykio, tiek ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, jis nuosekliai teigė, kad S. B. jam smūgiavo du kartus į nugaros kairę pusę, konfliktas kilo dėl pamesto S. B. telefono.
13. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo duotus parodymus patvirtina liudytojų G. A. ir O. Š. duoti parodymai. Liudytoja G. A. 2022 m. lapkričio 16 d. ir 2022 m. rugpjūčio 3 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nukentėjusysis V. A. įvykio dieną apie 16.30 val. jai paskambino ir pasakė, kad S. B. jį sumušė, apkaltino nukentėjusįjį pavogus jo telefoną (1 t. b. l. 181-184, 185-187). Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja patvirtino tas pačias aplinkybes, parodė, jog vyras jai sakė, kad jį sumušė S. B., sulenkęs jį ir suduodamas smūgius į šoną dėl dingusio S. B. telefono, kuris buvo rastas lauke ant stalo (3 t. b. l. 6-10). Liudytoja O. Š. 2022 m. lapkričio 25 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog apie nukentėjusiojo sumušimą sužinojo iš dukros G. A.. Parodė, kad vėliau nukentėjusysis jai papasakojo, jog įvykio dieną S. B. jam trenkė iš nugaros pusės į nugarą dėl pamesto S. B. telefono. Parodė, jog nukentėjusysis jai pasakojo, kad iškart po smūgių jis iš savo telefono skambino S. B. (2 t. b. l. 6-8). Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi nukentėjusiojo duotus parodymus bei kitą bylos medžiagą, pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog dėl esminių įvykio aplinkybių nukentėjusiojo bei liudytojų G. A. ir O. Š. parodymai yra iš esmės nuoseklūs bei sutampantys tarpusavyje.
14. Kaip matyti iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos S. B. nukentėjusiojo atžvilgiu jau įvykio dienos rytą buvo agresyvus. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo bei liudytojų G. A. ir O. Š. duoti parodymai. 2022 m. lapkričio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis, nurodė, jog „<....> Po 10.00 val. pas jį į namus atėjo G. motina O. Š., kuri jam atnešė du butelius alaus, kurių nespėjo išgerti, nes greitai atėjo pas jį į namus S., iš jo išvaizdos suprato, kad jis girtas. S. piktai jo paklausė, kodėl neina žolės pjauti, o jis jį keiksmažodžiais pasiuntė toliau. S. dėl to labai supyko ir ėjo agresyviai link jo, tačiau jam kelią pastojo G. su motina O. ir jį išprašė iš namų” (1 t. b. l. 140-142). Liudytoja O. Š. 2022 m. lapkričio 25 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog „<....> po 10.00 val. ji atėjo pas dukrą G. į namus, kuriuose buvo ir žentas V. Ji atnešė V. kiek pamena vieną butelį alaus, kurio jis jos prašė atnešti tos dienos ryte. Nekreipė dėmesio ar V. blaivus ar ne. Ji kartu su G. ir V. buvo kambaryje, kuriame yra dvi lovos, televizorius. Maždaug už pusvalandžio į kambarį atėjo jų kaimynas S. B.. Akivaizdžiai matėsi, kad S. girtas. <....> jis agresyviai pradėjo eiti link V., kuris tuo metu sėdėjo ant lovos. Ji išsigando tokio S. elgesio, pamanė, kad jis gali ir sumušti V., tačiau G. sulaikė S. ir jį išprašė iš kambario ir iš namo. S. išeidamas iš namų dar žodžiais pagrasino V., kad ,,pamatysi kas tau bus, kai būsi vienas" (2 t. b. l. 6-8). Liudytoja G. A. 2022 m. lapkričio 16 d. ir 2022 m. rugpjūčio 3 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog „<....> Po 10.00 val. pas jas į namus atėjo jos motina O. Š., kuri V. atnešė du butelius alaus, tačiau V. iš ryto to alaus negėrė. Neužilgo pas jas atėjo kaimynas S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, piktas, agresyvus. S. liepė V. eiti kieme pjauti žolę su tuo trimeriu, kurį iš vakaro buvo parsinešiąs V. iš S. V. pavartojęs keiksmažodžius atsisakė eiti pjauti kieme žolę. Tada piktas S. pradėjo eiti link V., o ji jam užstojo kelią ir išprašė iš namo. Patikslina, kad S. su V. neapsistumdė, ji S. išprašė iš namų” (1 t. b. l. 181-184, 185-187).
15. Nukentėjusiojo duotų parodymų patikimumą patvirtina ir baudžiamojoje byloje esančios nukentėjusiojo V. A. naudojamo mobilaus ryšio telefono (toliau - MRT) abonento Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojos G. A. naudojamo MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistojo S. B. naudojamo MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės. Iš pateiktų skambučių išklotinių matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. 16.20 val. V. A. skambino S. B., skambučio trukmė - (0 s.). Šios aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo V. A. nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu duotus parodymus, jog S. B. atėjo pas jį ieškodamas savo telefono bei tai, kad po nukentėjusiajam suduotų smūgių jis paskambino į S. B. telefoną, kuris buvo rastas lauke ant stalo. Nagrinėjamu atveju skambučio laikas bei trukmė sutampa su nurodytomis įvykio aplinkybės. Iš pateiktų skambučių išklotinių matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. 16.35 val. V. A. taip pat skambino ir žmonai G. A., skambučio trukmė - (186 s.) (1 t. b. l. 104-106). Šios aplinkybės patvirtina tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos duotų parodymų patikimumą, jog po įvykusio įvykio nukentėjusysis skambino savo žmonai ir nurodė kaip, kokiu būdu ir dėl kokios priežasties buvo sumuštas S. B..
16. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį netinkamai įvertino byloje esančią specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pasak apelianto ir jo gynėjo patvirtina keliamą versiją, jog nukentėjusysis susižalojo pats. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu buvo konstatuota, jog nukentėjusiajam V. A. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kurį sukėlė tyčiniai S. B. veiksmai, t. y. rankomis buvo suduoti ne mažiau kaip du smūgiai V. A. į nugaros kairę pusę, tuo padarant jam krūtinės ir kairio plaučio sumušimą, trauminės kilmės oro susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje, pilvo sumušimą, ūmų kvėpavimo nepakankamumą, kraujosruvas kairėje krūtinės pusėje, kairės pusės VII-o VIII-o šonkaulių nugarinių galų lūžius.
17. Pažymėtina, jog, pagal teismų praktikoje suformuluotas taisykles, ekspertizės aktą ar eksperto arba specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodyti įrodymų vertinimo ir teismų praktikos reikalavimai nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeisti.
18. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje yra pateiktos trys specialisto išvados. 2022 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajam V. A. yra konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir aplinkybėmis bei padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais (1 t. b. l. 104-106). 2022 m. gruodžio 8 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajam V. A. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu į nugaros kairę pusę, sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam suduodant kietu buku daiktu, tiek nukentėjusiajam krentant ir kontaktuojant su kietu buku daiktu (1 t. b. l. 56-60). 2023 m. sausio 17 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajam V. A. yra konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, konstatuoti kūno sužalojimai bei išsivysčiusios dėl jų patologinės būsenos (sužalojimai kairėje galvos ir veido pusėje, kairioje krūtinės ląstos, kairioje pilvo pusėje) galėjo kilti dėl 2022 m. rugpjūčio 2 d. smūgių į kairę nugaros pusę (1 t. b. l. 76).
19. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje esančias specialisto išvadas ir palyginęs jas su kita bylos medžiaga, padarė išvadą, jog nukentėjusiajam konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais, suduodant smūgius į nugaros kairę pusę, o šiuos tyčinius veiksmus atliko S. B.. Su šia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti pats, o tai įrodo 2022 m. gruodžio 8 d. papildoma specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam V. A. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jam krentant ir kontaktuojant su kietu buku daiktu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad aukščiau aptartų įrodymų visuma ši versija yra paneigta. Pirminė specialisto pateikta išvada Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka nukentėjusiojo, liudytojų parodymus bei kitą rašytinę bylos medžiagą ir patvirtina kaltinime nurodytas sužalojimų nukentėjusiajam padarymo aplinkybes.
20. Apeliaciniame skunde teigiama, jog S. B. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalį paneigia liudytojo G. B. duoti parodymai, jog matė S. B. išeinantį iš nukentėjusiojo namų su telefonu rankoje. Šie parodymai apelianto ir jo gynėjo nuomone įrodo, jog S. B. telefonas buvo paliktas ne lauke ant stalo, o rastas kambaryje. Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde liudytojo G. B. duoti parodymai nepaneigia jo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymo. Teisėjų kolegija šiuos parodymus vertinami kritiškai, kaip siekį išvengti nuteistajam S. B. atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad S. B. tyčia sudavė nukentėjusiajam V. A. rankomis ne mažiau kaip du smūgius į nugaros kairę pusę ir jam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, įrodo byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai.
21. Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde nuoseklūs nukentėjusiojo V. A. ir liudytojų O. Š. bei G. A. duoti parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina S. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymo. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo versija, jog nukentėjusysis V. A. susižalojo pats vis tik nepasitvirtino ir yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, o nuteistojo parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti nuteistajam S. B. atsakomybės.
22. Apibendrinant teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo S. B. kaltę dėl nukentėjusiajam V. A. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, patvirtino aukščiau aptarta baudžiamosios bylos medžiaga. Teisėjų kolegija įvertinusi visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą, specialistų išvadas, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, sugretinusi byloje esančius įrodymus, juos palyginusi tarpusavyje bei susiejusi į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagrįstai S. B. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato R. B. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.