- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- eI3-3821-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00118-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
dalyvaujant atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjai A. Ž. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 21R2-2 (AG2-176/17-2020) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos A. Ž. (toliau – ir pareiškėja) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skunde nurodo, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriuje buvo išnagrinėtas pareiškėjos skundas, kuriuo ji prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 23 d. raštą Nr. (8.6)-D3-S-1962r-3269 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) bei atsakovę įpareigoti iš naujo išnagrinėti jos 2020 m. rugpjūčio 26 d. prašymą. Komisija 2021 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. 21R2-2 (AG2-176/17-2020) pareiškėjos skundą patenkino bei konstatavo, jog Raštu nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, nepateikta visa pareiškėjos prašoma informacija, nenurodyta, kuo remiantis padaryta išvada, kad kelio statybos darbai yra vykdomi, remiantis statybos techniniu projektu ir statybą leidžiančiu dokumentu. Atsakovės vertinimu, pareiškėjai pateiktas atsakymas yra išsamus ir aiškus, nes buvo nurodyta, jog Administracijos 2019 m. rugsėjo 9 d. išduotu statybą leidžiančiu dokumentu Nr. LSNS-33-190909-00175 (toliau - ir Statybą leidžiantis dokumentas) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Alite Bona“ buvo suteikta teisė atlikti statybos darbus pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Jungtinių pajėgų namai“ 2019 metais parengtą Statybos techninį projektą (toliau - ir Statybos techninis projektas). Išaiškinta, kad tiek Statybą leidžiantis dokumentas, tiek Statybos techninis projektas yra išviešinti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“), todėl minėtų dokumentų pareiškėjai neteiks. Vertina, jog Komisija neatsižvelgė į argumentą, jog Statybos techninis projektas Administracijoje nėra saugomas, o yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos administruojamoje IS „Infostatyba“. Teigia, jog bet kuris asmuo, nurodęs statybą leidžiančio dokumento numerį, turi teisę prisijungti prie IS „Infostatyba“, matyti ir, jei reikia, parsisiųsti visą Statybos techninį projektą. Pažymi, jog nuo 2014 metų savivaldybių administracijos nekaupia ir nesaugo teritorijų planavimo bei statybą leidžiančių dokumentų, techninių projektų. Pažymio, jog dėl didelės Statybos techninio projekto apimties Administracija neturi techninių galimybių jo saugojimui.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, neteisingai interpretuodama Statybą leidžiančio dokumento ir Statybos techninio projekto turinį bei konstatuodama, jog „kelio (C2 kategorijos gatvės) ir nuovažos statybos darbai Žemės sklype nenumatyti, Komisija pasisakė dėl Statybą leidžiančio dokumento teisėtumo. Tokiu būdu ji viršijo savo kompetenciją ir pažeidė statytojo procesines teises. Pažymi, kad pagal Statybos techninio projekto sprendinius įvažiavimas per ginčo teritoriją vykdomas pagal Administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-982 patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą.
Atsakovės vertinimu, Raštas yra informacinio aiškinamojo pobūdžio. Cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei pabrėžia, jog administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio aiškinamojo pobūdžio dokumentų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas skundo reikalavimus palaiko ir prašo juos patenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Pareiškėja su skundu nesutinka ir prašo Komisijos 2021 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 21R2-2 (AG2-176/17-2020) palikti nepakeistą. Atsiliepime į skundą nurodo, jog ji yra 0,4082 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Žemės sklypas), suformuoto Administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-982 patvirtintu detaliuoju planu, savininkė. Atsižvelgdama į tai, kad Žemės sklype be jos sutikimo buvo pradėti kelio statybos darbai, bei siekdama išsiaiškinti, ar Žemės sklype kelio statybos darbai vykdomi teisėtai, 2020 m. rugpjūčio 26 d. ji kreipėsi į Administraciją, prašydama: 1) pateikti informaciją, ar yra išduoti žemės kasimo ar kitus statybos darbus Žemės sklype leidžiantys dokumentai; 2) pateikti informaciją, ar yra suderintas statybos darbų techninis projektas, kuris numato kelio statybos (įskaitant žemės kasimo) darbus; 3) jei statybos darbų techninis projektas yra suderintas ir išduotas statybą Žemės sklype leidžiantis dokumentas, pateikti patvirtinto techninio statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento patvirtintus nuorašus. Pareiškėjos teigimu, atsakovė vengia pateikti informaciją, susijusią su kelio Žemės sklype įrengimu. Mano, jog Rašte nėra suformuluotas atsakymas į esminį 2020 m. rugpjūčio 26 d. prašyme suformuluotą klausimą, supainioti servitutai (kelio servitutas/inžinerinių tinklų servitutas) bei skirtingos statybos rūšys (kelio statybos/inžinerinių tinklų statybos), netinkamai taikytos konkretų teisinį santykį reglamentuojančios materialinės teisės normos, Rašto teiginiai ir argumentai nepagrįsti teisės aktų nuostatomis. Pareiškėja mano, jog Statybos leidimas nepatvirtina UAB „Alite Bona“ teisės vykdyti statybos darbus Žemės sklype. Teigia, jog IS „Infostatyba“ nepavyko surasti Rašte nurodyto Statybos techninio projekto ir Statybą leidžiančio dokumento. Nurodo, kad teritorijų planavimo dokumentais nustatytas, Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. 13.6-3615 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 16SK-296-(14.16.110.) pagrindu VĮ Registrų centre įregistruotas inžinerinių tinklų servitutas suteikia teisę be atskiro žemės sklypo savininko sutikimo Žemės sklype tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines inžinerines komunikacijas. Tuo tarpu Turto atidalinimo iš bendrosios nuosavybės 2017 m. lapkričio 24 d. sutartimi Nr. JD-5468 nustatytas ir VĮ Registrų centre įregistruotas kelio servitutas nesuteikia teisės vykdyti projektavimo ar kelio statybos darbus Žemės sklype.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 23 d. rašto Nr. (8.6)-D3-S-1962r-3269 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Panaikinus Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 23 d. raštą Nr. (8.6)-D3-S-1962r-3269 „Dėl informacijos pateikimo“, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos 2020 m. rugpjūčio 26 d. prašymą.
Nustatyta, kad pareiškėjos, Žemės sklypo savininkės, atstovas 2020 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu atsakyti, ar yra išduoti žemės kasimo ar kitus statybos darbus Žemės sklype leidžiantys dokumentai, ar yra suderintas statybos darbų techninis projektas, numatantis kelio statybos (įskaitant žemės kasimo) darbus Žemės sklype. Jei statybos darbų techninis projektas yra suderintas ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas, prašė pateikti statybą leidžiančio dokumento ir statybos techninio projekto patvirtintus nuorašus, kurie bus ginčijami teismine tvarka.
Atsakydama į pareiškėjos atstovo 2020 m. rugpjūčio 26 d. prašymą, Administracija Rašte informavo, jog pagal Leidimo vykdyti kasinėjimo darbus Palangos miesto savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje (vietinės reikšmės keliuose, gatvėse, pėsčiųjų ir dviračių takuose, aikštėse, skveruose, kiemuose ir žaliuosiuose plotuose), atitverti ją ar jos dalį arba apriboti eismą joje išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. Al-801 (Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. Al-945 redakcija), leidimų vykdyti kasinėjimo darbus privačiuose žemės sklypuose Administracija neišduoda. Nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 9 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas, suteikiantis teisę UAB „Alite Bona“ atlikti statybos darbus pagal UAB „Jungtinių pajėgų namai“ 2019 metais parengtą Statybos techninį projektą, pagal kurio sprendinius įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra numatytas pagal Administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-982 patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Nurodyta, jog Žemės sklypui ir žemės sklypui (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) galioja Detaliojo plano sprendiniai, su kuriais pareiškėja gali susipažinti Teritorijų planavimo dokumentų registre (www.tpdr.lt, registracijos TPDR Nr. T00078911). Pateikta informacija, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostata bei atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registre registruotus Žemės sklypo duomenis, Žemės sklypo savininko sutikimas statybos darbams Žemės sklype vykdyti nėra privalomas. Rašte cituojamos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 15¹ dalies nuostatos bei pažymėta, jog aukščiau nurodytas dokumentas yra patalpintas IS „Infostatyba“, todėl Administracija Statybą leidžiančio dokumento ir Statybos techninio projekto neteiks.
Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, Komisija 2021 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. 21R2-2 (AG2-176/17-2020) jį tenkino – Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 23 d. raštą Nr. (8.6)-D3-S-1962r-3269 „Dėl informacijos pateikimo“ panaikino ir Palangos miesto savivaldybės administraciją įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 26 d. prašymą.
Konstituciniu lygmeniu žmogaus teisę į informacijos gavimą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1985-12). Pagal šį straipsnį, žmogui neturi būti kliudoma gauti ir skleisti informaciją (2 d.); laisvė gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymo, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (3 d.).
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) yra specialus teisės aktas, kurio paskirtis yra anksčiau aptartos konstitucinės teisės į informacijos gavimą iš specialių subjektų – valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų – užtikrinimas. Šio įstatymo 1 straipsnis garantuoja asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Tai reiškia, kad šio įstatymo nuostatos yra vienodai privalomos tiek atitinkamos informacijos prašytojui (pareiškėjui), tiek jos valdytojui (atsakovui) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1985-12).
Teisės gauti informaciją įstatymas taikomas ir valstybės institucijoms (2 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas netaikomas: 1) dokumentams, kurių tvarkymas nėra institucijai įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija, išskyrus informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį; 2) dokumentams, į kuriuos trečiosios šalys turi pramoninės nuosavybės, autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises (toliau – intelektinės nuosavybės teisės); 3) dokumentams, kuriuos teikti draudžia įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, įskaitant dokumentus, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų slaptumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį; 4) dokumentams, kuriuos teikti riboja įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti dokumentų, kurių prašo, panaudojimo tikslą; 5) dokumentams, kuriuos sudaro tik logotipai, ornamentai ir (arba) emblemos; 6) dokumentų, kurių teikimas nėra draudžiamas, daliai, kurią sudaro asmens duomenys, kurių pakartotinis naudojimas nėra suderinamas su norminiais teisės aktais, susijusiais su asmens duomenų tvarkymu; 7) dokumentams, kuriais disponuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, kiti iš valstybės ar savivaldybės biudžeto išlaikomi radijo ar televizijos programų transliuotojai; 8) dokumentams, kuriais disponuoja valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos, valstybinės aukštosios mokyklos (toliau – aukštoji mokykla), išskyrus aukštųjų mokyklų bibliotekas, ir valstybiniai mokslinių tyrimų institutai; 9) dokumentams, kuriais disponuoja teatrai, koncertinės įstaigos, kitos įstaigos, kurios veikia pagal kultūros įstaigų veiklą reglamentuojančius įstatymus, išskyrus bibliotekas, muziejus (2 straipsnio 2 dalis).
Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, jeigu dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip, o pagal 4 dalį asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.
Teisės gauti informaciją įstatymo 4 straipsnyje nustatyti principai, kuriais privalo vadovautis įstaigos, teikdamos informaciją: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; 4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos, reiškiančios, kad visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją.
Atsižvelgus į šį teisinį reguliavimą darytina išvada, kad įstaigos: 1) privalo teikti disponuojamą informaciją; 2) atsisakyti teikti informaciją gali tik Įstatymo nustatyta tvarka (paisydamos teisės aktais nustatytų apribojimų) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1865-492/2016, 2017 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-604-438/2017). Remiantis tuo pripažintina, kad nagrinėjamu atveju atsakovei teko pareiga pateikti tik tą pareiškėją dominančią informaciją, kurią ji turėjo.
Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuomet institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, t. y.: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; 3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus; 5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms; 6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo; 7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.
Šiame kontekste pabrėžtina, kad 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis atsisakymo pateikti dokumentus priežasčių sąrašas (teisėjų kolegijos nuomone, šis sąrašas mutatis mutandis (lot. k. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinas ir atsisakant teikti informaciją).
Jeigu institucija nustato 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui; nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką; jeigu atsisakoma pateikti dokumentus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, pranešime nurodomas asmuo, kuriam priklauso intelektinės nuosavybės teisės, jeigu tas asmuo žinomas, arba nurodomas teisių turėtojas, iš kurio institucija yra gavusi pareiškėjo prašomus dokumentus; bibliotekoms, įskaitant aukštųjų mokyklų bibliotekas, muziejams ir valstybės archyvams pareiga nurodyti tokį asmenį nėra privaloma (15 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, teikiamai informacijai taikomas reikalavimas, jog ji būtų pateikiama visa, teiktina pagal teisės aktus ir atitinkanti prašymo turinį. Šiuo informacijos visumos aspektu įtvirtinta išlyga, kada galima atsisakyti teikti informaciją: jeigu pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis (Teisės gauti informaciją įstatymo 16 str. 2 d. 1 p.).
Dėl galimybės Raštą skųsti administraciniam teismui teismas akcentuoja, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ; 2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (2 str. 1 d.). Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, administracine paslauga laikytini viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, viešojo administravimo subjekto veikla, susijusi su informacijos teikimu, priskiriama prie administracinių paslaugų ir, atitinkamai, laikytina veikla viešojo administravimo srityje (VAĮ 2 str. 1 d. ir 18 d.).
Remiantis šiais motyvais, atsakovės veikla nagrinėjant pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 26 d. prašymą pateikti informaciją pripažintina viešojo administravimo funkcijų vykdymu.
Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja į atsakovę kreipėsi, siekdama pasinaudoti teise gauti informaciją ir dokumentus apie vykdomus žemės kasimo ar kitus statybos darbus jos Žemės sklype, turėdama tikslą teismine tvarka ginčyti jų teisėtumą, todėl laikytina, jog atsakovės veiksmai nagrinėjant 2020 m. rugpjūčio 26 d. prašymą bei priimtas sprendimas (suteikti / atsisakyti visiškai ar iš dalies suteikti prašomą informaciją ir dokumentus), įformintas Raštu, yra susiję su informacijos pateikimu ir tokioje situacijoje pareiškėjai sukelia teisines pasekmes. Ginčas kilo dėl pareiškėjai pateiktos informacijos išsamumo, tikslumo, t. y. teisės gauti informaciją įgyvendinimo, todėl toks ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme, o Raštas gali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.
Nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma, būtina pažymėtina, kad Administracija yra statybą leidžiančius dokumentus išduodanti ir statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrinanti institucija, šią veiklą vykdanti pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytą jos kompetenciją ir tvarką (Statybos įstatymo 27 str. 2 d., 27 str. 5 d., 27 str. 9 d.). Administracija tvarko statybą leidžiančių dokumentų apskaitą (Statybos įstatymo 27 str. 21 d.).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau, minėta – VAĮ; teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) numato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (2 straipsnio 14 dalis); ir asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti yra vadinamas skundas (2 straipsnio 15 dalis).
Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė (VAĮ 14 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.), 35 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį. Į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.1 p.). Į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.2 p.).
Pagal Taisyklių 35 punktą, atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį. Į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.1 p.). Į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.2 p.).
Atsižvelgiant į 2020 m. rugpjūčio 26 d. prašymo turinį, jis turėjo būti nagrinėjamas Įstatymo ir Taisyklių nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, jog minėtais teisės principais būtina vadovautis, nustatant, ar pateikta informacija yra pakankama. Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-97/2012 ir kt.).
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, numatytais VAĮ 3 straipsnyje. Atitinkamai atsakovo priimtiems sprendimams, kaip individualiems administraciniam aktams, taikomi VAĮ reikalavimai, kurio 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, reikalaujantis, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis išsamumo principu, „viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį;“ (VAĮ 3 str. 13 p.).
Akcentuotina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4514-520/2018, 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3495-502/2019).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).
Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011, 2016 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-658-858/2016, 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2455-662/2019). VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1687-438/2019).
Jau minėta, pareiškėja prašė jai suteikti informaciją apie žemės kasimo ar kitus statybos darbus Žemės sklype leidžiančius dokumentus.
Pareiškėjos teigimu, iš Rašto turinio neaišku, ar UAB „Alite Bona“ yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, suteikia teisę UAB „Alite Bona“ vykdyti statybos darbus Žemės sklype.
Nors Rašte nurodyta, jog Administracija yra išdavusi Statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę UAB „Alite Bona“ atlikti statybos darbus pagal parengtą Statybos techninį projektą, pažymėta, kad įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), yra suplanuotas Administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-982 patvirtintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu bei paaiškinta, kad Žemės sklypo savininko sutikimas vykdyti statybos darbus nėra privalomas, pritartina pareiškėjos pozicijai, kad iš Rašto turinio neaišku, ar UAB „Alite Bona“ išduotas Statybą leidžiantis dokumentas UAB „Alite Bona“ suteikia teisę statybos darbus vykdyti Žemės sklype, nes į bylą pateiktame Statybos leidime nurodyta, jog statytojai UAB „Alite Bona“ yra suteikta teisė statyti kelių (gatvių) (Susisiekimo komunikacijų) paskirties nesudėtingą statinį D2 kategorijos gatvę žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į pagrįstą pareiškėjos suinteresuotumą, 2020 m. rugpjūčio 26 d. prašymo turinį, vertintina, jog atsakovė visos prašymo turinį atitinkančios informacijos nepateikė, nurodė tam tikras aplinkybes, tačiau į klausimą, ar yra išduoti statybos darbus Žemės sklype leidžiantys dokumentai, ar yra suderintas statybos darbų Žemės sklype techninis projektas, atsakymo nepateikė.
Kadangi Rašte pateikta informacija nelaikytina išsamia ir tikslia, iš kurios būtų galima vienareikšmiškai spręsti apie išduotus / neišduotus statybos darbus Žemės sklype leidžiančius dokumentus, teismas sprendžia, jog šiuo aspektu atsakovė nesilaikė VAĮ įtvirtinto išsamumo principo.
Be kita ko, 2020 m. rugpjūčio 26 d. prašymu buvo prašoma tuo atveju, jei statybos darbų Žemės sklype techninis projektas yra suderintas ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas, pateikti patvirtinto techninio statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumentų patvirtintus nuorašus.
Rašte pacituotos Statybos įstatymo 27 straipsnio 15¹ dalies nuostatos bei pažymėta, jog atsakovė Statybą leidžiančio dokumento ir Statybos techninio projekto neteiks ir nurodė, jog tokie dokumentai yra patalpinti IS „Infostatyba“.
Statybos įstatymo 27 straipsnio 15¹ dalis numato, kad apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą, siekiant sukurti galimybes visuomenei ginti teisę gyventi sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje, visuomenė informuojama IS „Infostatyba“ paskelbiant statybą leidžiančio dokumento duomenis (statybą leidžiančio dokumento tipą, nurodytą šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, registracijos numerį, registracijos datą, statinių adresus, dokumento būseną (galiojantis, negaliojantis), dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą), statinio projekto duomenis (projekto pavadinimą, numerį, parengimo metus), statinių duomenis (statinio pavadinimą, statybos rūšį, naudojimo paskirtį, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingasis), laikinojo statinio požymį, savavališkos statybos požymį, adresą, žemės sklypo registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio registracijos duomenis (unikalų numerį, registro numerį), statinio statybos metus, planuojamų statyti naujų ar rekonstruoti esamų pastatų rodiklius (pastatų skaičių, butų skaičių, bendrą plotą, naudingą plotą, tūrį), statinio projekto patikrinimo išvadas (rezultatus) ir prie jų pridėtus dokumentus, statinio, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendruosius rodiklius (sklypo užstatymo intensyvumą, sklypo užstatymo tankį, pastato bendrą plotą, aukštų skaičių, pastato aukštį). Kai išduodamas leidimas statyti naują statinį, leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, be šioje dalyje nurodytų duomenų (dokumentų), Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ turi būti paskelbti šio straipsnio 5 dalies 2, 3, 8, 10, 11, 13 ir 15 punktuose nurodyti dokumentai.
Nors Rašte nėra nurodytas atsisakyto pateikti dokumentus įstatyminis pagrindas, įvertinus Rašto turinį darytina išvada, jog tai padaryti atsisakyta, remiantis Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Nustačiusi Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą, atsakovė turėjo pareigą per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priimti sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjai jai nurodyti prašomų pateikti dokumentų paskelbimo šaltinį, kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai pranešti pareiškėjai, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką.
Nagrinėjamu atveju vertintina, jog šią įstatytu nustatytą pareigą atsakovė įvykdė netinkamai, nes dėl to, kad Rašte nebuvo pateiktos prisijungimo prie IS „Infostatyba“ bei paieškos šioje sistemoje nuorodos, pareiškėjos teisė susipažinti su Rašte nurodytais dokumentais buvo apsunkinta.
Kadangi Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Rašto trūkumai laikytini esminiais, sutrukdžiusiais pareiškėjai susivokti ir tinkamai įgyvendinti jai teisės aktais suteiktas teises bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, jis negali būti laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas ir atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti 2020 m. rugpjūčio 26 d. prašymą.
Konstatavus, jog Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Komisijos 2021 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. 21R2-2 (AG2-176/17-2020) laikytinas teisėtu, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.