- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- e2S-1437-803/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00903-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- D. T., V. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovams D. T. ir V. T. (V. T.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Apeliacijos objektą sudaro pirmos instancijos teismo nutarties, kuria ieškovė įpareigota sumokėti teismo nustatyto žyminio mokesčio dalį, likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą atidedant iki teismo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Ieškovė N. P. patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančia 2017-04-05 dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 17- ojo notarų biuro notarės L. M., registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) padovanojo 37/100 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), garažo (bokso) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 37/1000 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamai įstatyminės atstovės E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją grąžinant 37/100 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 37/100 garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 37/1000 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 2) pakeisti Vilniaus miesto l-ojo apylinkės teismo 2007-03-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1331-465/2007 priteistą išlaikymą iš atsakovo V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui J. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), padidinant išlaikymo dydį kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 230 Eur; 3) pakeisti priteisto iš atsakovo V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui J. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo mokamo periodinėmis išmokomis formą į išlaikymą turtu ir priteisti J. T., gim. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) po restitucijos taikymo asmeninės nuosavybės teise priklausysiančių atsakovui 15/100 buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su garažu (boksu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei 15/1000 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).Ieškovė už ieškinį sumokėjo 60 Eur žyminio mokesčio ir prašo teismo atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti likusio žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodo, jog ieškovė augina dukrą prie kurios išlaikymo atsakovas neprisideda, tai yra nuo 2008 metų gruodžio mėnesio atsakovas nemoka dukrai Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. sprendimu priteisto išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimas sudaro 11 283,80 Eur. Nurodo, jog neatsižvelgiant į didelį įsiskolinimo dydį bei įstatymu ir teismo sprendimu nustatytą pareigą išlaikyti dukrą, atsakovas sąmoningai perleido paskutinį savo turimą nekilnojamąjį turtą atsakovei – V. T. dukrai iš antros santuokos, siekdamas išvengti išlaikymo mokėjimo ieškovės dukrai J. T.. Nurodė, jog viso žyminio mokesčio mokėtino už ieškinį šiuo metu ieškovė sumokėti neišgali, nes ieškovės mėnesinės pajamos sudaro apie 650 Eur, kurių vos užtenka būtiniausių poreikių patenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Teismas atidėjo ieškovei N. P. 551 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo ir nustatė ieškovei N. P. keturiolikos dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, sumokėti 308 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį. Kitų ieškovės reikalavimų teismas netenkino.Pirmos instancijos teismas nustatė, jog patikslintu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti negaliojančia visą atsakovų sudarytą 2017-04-05 dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją visa apimtimi. Turto perleisto ginčijama dovanojimo sutartimi vertė 46 250 Eur. Ieškinį su priedais ieškovė pateikė teismui elektroninių ryšių priemonėmis, todėl ji turi sumokėti 75 procentus mokėtinos žyminio mokesčio sumos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis). Teismas nurodė, jog už turtinį reikalavimą dėl sandorio, kurio vertė 46 250 Eur, pripažinimo negaliojančiu ieškovės mokėtinas žyminis mokestis sudaro 919 Eur (46 250 Eur – 30 000 Eur) x 2 proc. + 900 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 7 dalis). Kadangi ieškovė už ieškinį sumokėjo 60 Eur, likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis yra 859 Eur. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovės 2016 m. gegužės mėn. – 2017 m. balandžio mėn. gautas darbo užmokestis nėra mažesnis nei vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 63/100 dalys buto ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Duomenys apie ieškovei priklausantį registruotiną kilojamąjį turtą, turimas lėšas bankuose, kitose kredito įstaigose, jų kitimą teismui nepateikti. Taip pat teismui nepateikti duomenys, koks yra ieškovės darbo užmokestis kreipimosi į teismą metu, t. y. nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas nurodė, jog ieškovė naudojasi mokamomis advokatų teikiamomis paslaugomis, prašo priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant žyminį mokestį. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė būtų prašiusi dėl sunkios turtinės padėties suteikti jai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Remiantis nurodytu, pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad ji turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Teismas taip pat netenkino ieškovės prašymo atidėti viso likusio žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės turimo asmenine nuosavybės teise nekilnojamojo turto realizavimas užtruktų, į tai, kad atsakovas geranoriškai neteikia išlaikymo nepilnamečiam vaikui, sprendė, kad žyminis mokestis, kuris turėtų būti sumokamas šioje byloje iš karto, yra pakankamai didelis, todėl siekdamas užtikrinti ieškovės teisę kreiptis į teismą ginant pažeistus interesus, teismas nusprendė atidėti 3/5 dalies (551 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo ir įpareigojo ieškovę sumokėti 2/5 dalis mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 308 Eur (368 Eur – 60 Eur).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė N. P. pateikė atskirąjį skundą dėl 2018 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio arba žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo priėmimo, tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, bei pateiktus įrodymus. Nurodo, jog iškeltas ginčas turi įtakos nepilnamečio vaiko interesams, todėl šios bylos ypatumas - vaiko teisių gynimo prioritetas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.164 straipsnio 1 dalis). Viena iš svarbiausių vaiko teisių - teisė gauti išlaikymą. Nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko teisė gauti išlaikymą yra akivaizdžiai pažeista, nes atsakovas vengdamas teikti dukrai išlaikymą bei padengti išlaikymo įsiskolinimą, padovanojo savo buto dalį. Ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija atsakovo dovanojimo sandorį, siekdama apginti ieškovės ir atsakovo nepilnametės dukros interesus;ieškovės pareikšti reikalavimai yra susiję su viešojo intereso – vaiko teisių apsauga, gynyba. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės mokėtino žyminio mokesčio dydžio turėjo atsižvelgti į vaikų teisių apsaugą. Teismas, priimdamas skundžiamąją nutartį neužtikrino ieškovės teisės kreiptis į teismą dėl nepilnamečio vaiko teisių gynybos;ieškovė prašymą iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo motyvavo tuo, kad jos darbo užmokestis yra apie 650 Eur ir ji viena išlaiko dukrą, nes atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad gaunamų pajamų dydžio ieškovei akivaizdžiai nepakanka net ir būtiniausiems jos ir vaiko poreikiams patenkinti, todėl ieškovės materialinė padėtis riboja jos galimybę sumokėti teismo nustatytą 308 Eur dydžio žyminį mokestį ir tampa kliūtimi ginti pažeistas vaiko teises.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog pirmos instancijos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje 2018 m. kovo 5 d. užregistruotas ieškovės prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo prie bylos, kuriuo ieškovė prašo prijungti prie bylos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymą apie ieškovės valstybinį socialinį draudimą Nr. KA-PZ1-5347.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės teikiamas rašytinis įrodymas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu klausimu dėl galimybės ieškovei atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ar atleisti ieškovę iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį, ir gali turėti reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, ieškovės teikiami papildomi įrodymai priimami ir vertinami visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje kilęs ieškovės N. P. atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba dalies mokėtino žyminio mokesčio atidėjimo klausimas. Pirmos instancijos teismas nustatė, jog ieškovės už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 919 Eur. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė už ieškinį sumokėjo 60 Eur dydžio žyminį mokestį (e.b. T.I. b.l. 7) ir prašo teismo atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies (859 Eur) arba atidėti šios dalies (859 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Įstatymų leidėjas, siekdamas visiems asmenims užtikrinti vienodas galimybes kreiptis į teismą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, tai yra pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015; 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017 ir kt.).Pirmos instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė pagal įstatymą už teikiamą ieškinį turi sumokėti 919 Eur dydžio žyminį mokestį, o taip pat įvertinęs į bylą pateiktus turtinę ieškovės padėtį pagrindžiančius įrodymus pripažino ieškovės pareigą ieškinio pateikimo teismui metu sumokėti 368 Eur (60 Eur + 308 Eur) dydžio žyminio mokesčio dalį, o likusios 551 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimą teismas atidėjo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Apeliantė, prašydama panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį, atskirąjį skundą grindžia pirmos instancijos teismo atliktu netinkamu jos turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų vertinimu. Nurodo, kad pirmos instancijos teismo įpareigojimas ieškinio pareiškimo metu ieškovei sumokėti 368 Eur dydžio žyminį mokestį, užkerta ieškovei kelią kreiptis į teismą dėl ieškovės nepilnametės dukters pažeistų teisių teisminės gynybos.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to negalėdamas procesinių veiksmų atlikimo metu sumokėti viso už teismui reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti. Prašymai dėl žyminio mokesčio atidėjimo būtinumo nagrinėjami pagal CPK 84 straipsnyje nustatytas taisykles (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-501-302/2018).Nagrinėjamu atveju, ieškovė savo negalėjimą sumokėti viso įstatyme nustatyto žyminio mokesčio, grindė VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašais bei duomenimis apie gaunamas pajamas. Ieškovė teismui pateikė pažymą apie jai priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (e.b. T.I. b.l. 26-27). Nustatyta, jog ieškovės vidutinis mėnesinis atlyginimas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės iki 2017 m. balandžio sudaro apie 650 Eur. Iš ieškovės pateiktos 2018 m. vasario 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. KA-PZ1-5347 (e.b. T.I. b.l. 91), matyti, jog laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ieškovės draudžiamosios pajamos (visos pajamos nuo kurių dar privalo būti paskaičiuotos ir sumokėtos privalomosios įmokos) sudarė 1696,36 Eur, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. ieškovės visos draudžiamosios pajamos sudarė 861,48 Eur. Taigi, nustatyta, kad ieškinio pareiškimo teismui metu ieškovės pajamos iš esmės nėra padidėjusios, lyginant su 2016 m. gegužės – 2017 m. balandžio mėnesių pajamomis. Ieškovė taip pat teismui pateikė VĮ Registrų centras išrašą iš Nekilnojamojo turto registro (e.b. T.I. b.l. 48-49; 52), iš kurio matyti, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso 63/100 dalys patalpos – Garažo (bokso) Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); taip pat 63/100 dalys žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); bei 63/100 buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, jog šį turtą Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. kovo 23 d. sprendimu padalino nutraukdamas ieškovės N. P. ir atsakovo V. T. santuoką (e.b. T.I. b.l. 19-21). Nustatyta, jog pareikštu ieškiniu ieškovė ginčija Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu ieškovei ir atsakovui padalinto turto dalies, priklausiusios atsakovui, dovanojimo sutartį. Daugiau nekilnojamojo turto ieškovė nuosavybės teise neturi.Iš byloje esančių duomenų, tai yra antstolio G. P. 2017 m. spalio 26 d. pažymos apie vykdymo eigą Nr. 19-S-53, matyti, jog atsakovo įsiskolinimas dukters J. T. išlaikymui nuo 2008 metų gruodžio mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio sudaro 10 479,80 Eur (e.b. T.I. b.l. 24). Byloje taip pat pateikta antstolio G. P. 2017 m. spalio 26 d. pažyma apie vykdymo eigą Nr. 19-S-54, kurioje nurodyta, jog atsakovo įsiskolinimas dukters J. T. išlaikymui nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. spalio mėnesio yra 864,00 Eur ir bendras atsakovo mokėtino išlaikymo įsiskolinimas nuo 2008 metų gruodžio mėnesio iki 2017 m. spalio mėnesio sudaro 11 283,80 Eur (e.b. T.I. b.l. 25). Taigi, pareikštu ieškiniu ieškovė siekia apginti savo nepilnametės dukros teisėtus interesus gauti išlaikymą, kurio atsakovas nemoka nuo 2008 metų gruodžio mėnesio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė. CPK 376 straipsnyje išvardytos teismo teisės rinkti įrodymus, kai šalys jais nesiremia, apsaugoti vaikų teises ir interesus, viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Remiantis CPK 376 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu kiekvienoje šeimos byloje teismas turi individualizuoti faktines aplinkybes, patvirtinančias būtinybę teismui veikti aktyviai. Nors ieškovės pateikti įrodymai nevisiškai atskleidžia jos turtinę padėtį, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad ieškovės gaunamų pajamų dydis ieškovei riboja galimybę sumokėti pirmos instancijos teismo nustatytą 368 Eur dydžio žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, kai pareikštu ieškiniu siekiama ginti nepilnamečio vaiko teisę gauti išlaikymą, bei remiantis byloje esančiais duomenimis apie atsakovo vengimą ilgą laiko tarpą mokėti išlaikymą vaikui, sprendžia, jog pirmos instancijos teismas atliko tik formalų ieškovės materialinės padėties vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs VĮ Regitra duomenis, nustatė, jog ieškovė nuosavybės teise neturi registruotų transporto priemonių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog pagrindų atleisti ieškovę nuo visos ieškovės nesumokėtos 859 Eur (919 Eur - 60 Eur) dydžio žyminio mokesčio dalies nėra, tačiau yra pagrindas svarstyti dėl minėtos dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia žyminio mokesčio mokėti turinčio asmens nuo mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki tam tikro laiko surinkti reikiamą sumokėti sumą. Kaip minėta, atsižvelgiant į dabartines ieškovės finansines galimybes, darytina išvada, kad jai pirmos instancijos teismo nustatyta sumokėti žyminio mokesčio suma yra per didėlė našta. Ieškovei jau sumokėjus 60 Eur žyminio mokesčio, ieškovė įpareigota sumokėti dar 308 Eur dydžio žyminį mokestį, kas sudaro daugiau nei pusę ieškovės gaunamo mėnesinio atlyginimo (368 Eur), objektyviai apriboja ieškovės teisę į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį, bei nepagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti 368 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, taip apribodamas ieškovės teisę į teisminę gynybą. Esant tokioms aplinkybėms, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovės atskirasis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės ieškovei atidedant likusios 859 Eur (919 Eur – 60 Eur) dydžio žyminio mokesčio dalies už ieškinį sumokėjimą iki pirmos instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 84 straipsnis). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės N. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atidėti ieškovei N. P. 859 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
Ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmos instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.