- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-24
- Bylos Nr.
- e2S-2339-601/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14749-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- B. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl paveldėjimo teisės liudijimų, teisinės registracijos ir administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. S. pateikė teismui ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimų, teisinės registracijos ir administracinių aktų panaikinimo.
Šalies argumentai
2. Reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą ūkio pastatams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. nutartimi ieškovės B. S. ieškinio reikalavimo užtikrinimui areštavo atsakovo V. S. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: ūkinius pastatus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., uždraudžiant atsakovui V. S. areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį (disponuoti), paliekant jam teisę areštuotą turtą valdyti ir naudotis juo.
4. Teismas motyvuose nurodė, jog keičiantis pastatų savininkams, žinantiems apie teisminius procesus dėl šio turto nuosavybės (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, turto nuosavybės klausimas sprendžiamas nuo 2008 metų) bei siekusiems įgyti ne tik nuosavybės teisę į pastatus, bet ir į žemės sklypą, didėja tikimybė, jog, priėmus ieškovei palankų sprendimą, jo įvykdymas taptų neįmanomas ar apsunkintas, nes atsakovas turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir ieškovės argumentus, pripažino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, todėl ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą laikinoji apsaugos priemonę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovas V. S. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Kauno rajono apylinkės teismas 2008-09-20 sprendimu nustatė juridinį faktą, kad ūkio pastatai 6I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 71lm unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kauno raj., yra pastatyti 1956 m. J. vyro K. J.. 2008-10-22 Kauno rajono notarė G. P. A. J. išdavė papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į ūkio pastatus 61Iž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastatą 7Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi į gyvenamą namą ir kitus ūkio pastatus paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas anksčiau. Po A. J. mirties atsakovas paveldėjo visus aukščiau nurodytus pastatus, į nurodytus pastatus niekada nebuvo registruotos nuosavybės teisės nei O. B., nei B. S. vardu. Tai, kad ieškovė išreiškė norą juos paveldėti, neduoda pagrindo jai reikšti pretenzijas pripažinti jai nuosavybės teises ir reikalauti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jau praėjo daugiau kaip 23 metai nuo O. B. mirties, tačiau ieškovė savo tariamų teisių neįgyvendino.
1.2. Teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, nepagrįstai areštavo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pretenzijų į žemės sklypą ieškovė pati atsisakė dar 2000 m. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)yra suformuotas atsakovui nuosavybės teisėmis priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pagal paskirtį eksploatacijai. Nepriklausomai nuo teismo sprendimo turinio, ieškovė negali pretenduoti į visą nurodyto žemės sklypo plotą. Nurodytas žemės sklypas yra ūkininko ūkio sudedamoji dalis. Šiuo metu atsakovas yra padavęs bankui AB Swedbank paraišką ūkininko ūkiui 150 000 Eur paskolai gauti. Teismui areštavus žemės sklypą, paskola nebus suteikta ir atsakovas patirs apie 130 000 Eur nuostolių. Paskola reikalinga traktoriui pirkti, kad atsakovas galėtų tinkamai eksploatuoti jam priklausančią ūkininko žemę ir mišką.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones žemės sklypui unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Darė išvadą, kad net nustačius, kad ūkio pastatai 6I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso B. S., minėti statiniai negali funkcionuoti kaip savarankiški statiniai, nes Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais). Šiuo atveju žemės sklypas gali būti suformuotas tik asmeniui, kuris nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą. Žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas gyvenamojo namo savininkui, ieškovės statiniams žemės sklypas reikalingas statinių eksploatacijai, todėl galėtų būti suformuotas tik sandoriu nustatant servitutą.
7. Ieškovė B. S., atstovaujama advokatės R. G., atsiliepimu prašo atsakovo V. S. atskirąjį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. ieškovė paveldėjimu siekia įgyti nuosavybės teisę į jai 1988-11-10 testamentu paliktą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, kurie šiuo metu registruoti kaip ūkio pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kauno raj. sav. ir siekia išsipirkti iš valstybės žemės sklypą, esantį po minėtais pastatais (kuriuos faktiškai valdo ir naudoja nuo 1987 m.). Pastatai atsakovo nuosavybėn perėjo neteisėtai. Žemės sklypas po ginčo statiniais negalėjo būti suteiktas A. J. (vėliau paveldėtas atsakovo), o turėjo būti valstybės išperkama žemė. Ieškovė turi pilną teisę paveldėti O. B. testamentu ieškovei paliktą turtą;
3.2. 2000 m. ieškovė pasirašė raštą dėl ieškovei kitoje vietoje buvusio pamatuoto asmeninio ūkio žemės sklypo, o ne dėl žemės sklypo dalies, būtinos eksploatuoti ginčo pastatus. Atsakovas nepagrįstai klaidina teismą, nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Atsakovo pateiktas 2000 m. raštas neturėjo nieko bendro su 2011 m. A. J. paskirtu žemės sklypu, esančiu adresu: Kauno raj., (duomenys neskelbtini);
3.3. nereikšmingas argumentas, kad šalia pastatų, į kuriuos ieškovė pretenduoja, jai yra suteiktas žemės sklypas, kadangi tai nėra susiję su byla. Nesutinkama, kad areštavus žemės sklypą, atsakovui nebus suteikta paskola, kadangi nėra aišku, kodėl žemės sklypo areštas įtakoja paskolos gavimą. Pateikta ūkininko paraiška paneigia atsakovo argumentus, kadangi paraiškoje nėra jokių sąsajų tarp paskolos gavimo ir žemės sklypo. Paskolos užtikrinimo priemonės yra technika bei įranga. Nutartimi pritaikyto turto areštas niekaip neįtakoja paskolos gavimo ir nepažeidžia atsakovo teisių daugiau nei būtina ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas būsimo ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia. Teismų praktikoje yra nusistovėjusi nuostata, jog preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-01 nutartis civ. byloje Nr. 2-1603/2014; 2015-01-22 nutartis civ. byloje Nr. 2-47-183/2015).
9. Bylos bei LITEKO duomenimis (civ. byloje Nr. 2A-551-259/2014) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaime 1949-1987 metais buvo registruotas J. K., J. ūkis. Po K. J. ((duomenys neskelbtini)) mirties jo turtą, kuris susideda iš medinio gyvenamojo namo su rūsiu, su trimis priestatais ir ūkio pastatais (1A1/m), 64,60 kv. m. naudingo ploto, žiogrinė lauko virtuvė su rūsiu ir priestatu (2J1/ž), medinis ūkio pastatas su priestatu (3J1/m), žiogrinis ūkio pastatas (4J1/ž), žiogrinis ūkio pastatas (5J1/ž), esančius Kauno r., (duomenys neskelbtini), paveldėjo jo sutuoktinė A. J.. Po K. J. mirties jo sutuoktinė A. J. 2008-10-22 taip pat paveldėjo ir kitą jo vardu buvusį turtą, t. y. pastatą – ūkio pastatą 6I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastatą – ūkio pastatą 7I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Kauno r., (duomenys neskelbtini). Šį turtą ūkio – pastatą 6I1ž ir ūkio pastatą 7I1ž A. J. paveldėjo Kauno rajono apylinkės teismo 2008-08-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1480-358/2008 pagrindu, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjos A. J. pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ūkio pastatas 6I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkio pastatas 7I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra statyti 1956 m. K. J.. A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. J. mirties (duomenys neskelbtini), V. S. 2011-05-18 paveldėjo visą jos vardu likusį palikimą, tame tarpe ir ginčo pastatus, esančius Kauno r. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą 6I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastatą – ūkio pastatą 7I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime nuo 1960 metų buvo J. A. vardu registruota namų valda, kuri atsirado atidalinus ją nuo J. K., J. ūkio. J. A. šią namų valdą pardavė B. P. 1979-08-28 pirkimo – pardavimo sutartimi, pastarasis šią valdą 1987-02-17 dovanojimo sutartimi perleido B. O., J.. O. B. 1988-11-10 testamentu visą savo turtą savo mirties atveju paliko B. S.. O. B. (duomenys neskelbtini) mirė. B. S. O. B. priklausančioje namų valdoje apsigyveno dar iki jos mirties ir iki šiol gyvena, tačiau nėra įregistravusi minėtų pastatų savo vardu, notarinėje kontoroje yra užvesta paveldėjimo byla. Šiai dienai, ginčo pastatai ir žemės sklypas nuosavybės teise priklauso V. S., kuris nurodytą turtą nuosavybės teise įgijo ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu.
10. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimų, teisinės registracijos ir administracinių aktų panaikinimo. Ieškovė laiko, kad ji turi teisę paveldėti ginčo pastatus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ji turi teisę į žemės suformavimą po ginčo statiniais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje bylos stadijoje, tik preliminariai įvertinus nurodytų faktinių ir teisinių argumentų pobūdį, nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus apskritai negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas (nėra akivaizdžiai netenkintinas), kas leidžia daryti išvadą dėl ieškovės B. S. ieškinio tikėtino pagrįstumo.
11. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė, manydama, jog 1988-11-10 O. B. testamentu jai paliko gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Kauno raj. (duomenys neskelbtini) kaime, laiko, kad ji yra vienintelė turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėtoja pagal testamentą. Taigi, tokiais reikalavimais ieškovė laiko, kad ginčijamu paveldėjimo teisės liudijimu atsakovas neteisėtai paveldėjo nurodytą turtą ir siekia turtą perimti 1988-11-10 O. B. testamento pagrindu (siekia įgyti nuosavybės teisę į statinius unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip ūkiniai pastatai – paskirtis pagalbinio ūkio.
12. Pažymėtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruoti šie statiniai, t. y. gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis gyvenamoji), lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodytų statinių paskirtis – pagalbinio ūkio ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtis – kiti inžineriniai statiniai. Nurodyti statiniai bei žemės sklypas nuosavybės teise registruoti V. S. vardu. Atsakovas, kuris šiuo metu yra ginčo objektų, t. y. ūkinių pastatų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir kurio nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – paveldėjimo teisės liudijimas – yra ginčijamas, turi valdymo, naudojimo bei disponavimo ginčo objektu teisę. Todėl, atsižvelgiant į ieškinio turinį bei reiškiamus reikalavimus iš esmės svarbu, kad minėtas ginčo turtas bylos nagrinėjimo metu išliktų dabartinio savininko nuosavybėje, t. y. bylos nagrinėjimo metu išliktų ta pati padėtis, kuri buvo iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Priešingu atveju, atsakovui V. S. perleidus turtą kitiems asmenims, gali kilti papildomų neigiamų teisinių pasekmių (gali kilti papildomi teisminiai ginčai). Nors byloje ir nėra faktinių duomenų apie atsakovo ketinimus perleisti tretiesiems asmenims ginčo turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau būtinybę jo atžvilgiu taikyti disponavimo apribojimus pagrindžia tai, kad atsakovui yra galimybė (nėra teisinių kliūčių) tai padaryti. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimo, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, vykdymas gali pasunkėti arba pasidarytų neįmanomas, nes nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto, uždraudžiant turtu disponuoti, tačiau paliekant valdymo bei naudojimo teisę – atsakovui išliktų galimybė ginčo turtą perleisti kitiems asmenims. Pažymėtina ir tai, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti neabejotinų įrodymų, kad jau šio klausimo sprendimo metu yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ginčo pastatų – ūkio pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) – areštą.
13. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
14. Ieškovė taip pat ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimą sprendimą (įsakymą), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės A. J. į 1,1874 ha žemės, iš jų 0,5074 ha namų valdos žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Nurodė, kad visą ieškovės gyvenimo šiuose pastatuose laikotarpį pastatams buvo priskirtas žemės plotas, kuris nuo A. J. priklausančios namų valdos buvo atskirtas tvora, tačiau nepaisant to fakto, ginčijamais administraciniais aktais, žemės sklypas, ant kurio stovi ieškovės paveldimi pastatai ir kuriuose ieškovė gyvena nuo 1987 metų, buvo suteiktas A. J., kurios testamentinis įpėdinis yra atsakovas. Nurodė, kad nuosavybės teisės atkurtos ne į laisvą, o į valstybės išperkamą žemę – namų valdos žemės sklypą. Namų valdai naudojamas žemės sklypas yra gyvenamajam namui ir jo priklausiniams išdėstyti bei su tuo susijusiems gyventojo poreikiams patenkinti skirtas žemės sklypas. Ieškovė turi teisę tiek į namų valdos prie savo statinių suformavimą, tiek į šiai valdai skirtos žemės įsigijimą arba nuomą, o asmenims negali būti formuojami (suteikiami) žemės sklypai prie kitiems asmenims priklausančių statinių.
15. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra suformuotas prie jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio byloje nekyla joks ginčas, kiti žemės sklype esantys statiniai yra ūkio virtuvė, ūkio pastatai, kuriems savarankiškas žemės sklypas nėra neformuotas. Pažymėtina, kad ieškovė šioje byloje ginčija tik žemės sklypo įgijimo pagrindą, tačiau jokių teisinių reikalavimų dėl žemės, kuri būtų susijusi su jos teisėmis ir teisėtais interesais, nereiškia (šioje byloje nepretenduoja įgyti kokių nors teisių į ginčo žemės sklypą). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nurodytos laikinosios apsaugos priemonės – žemės sklypo arešto – taikymas yra iš esmės neužtikrinantis galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymo. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra iš esmės neproporcinga ir neprotinga, kadangi yra areštuojamas visas atsakovui priklausantis namų valdos žemės sklypas. Kaip nurodo atsakovas, jis žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno raj. sav. vykdo ūkinę veiklą (ūkio sudedamoji dalis), siekia gauti paskolą ūkinei veiklai vykdyti, kas iš esmės reiškia, kad viso žemės sklypo areštas (dėl kurio nevyksta ginčas) iš esmės pažeistų atsakovo teises ir teisėtus interesus, o ieškovei suteiktų nepagrįstą prioritetą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: Kauno raj. sav., (duomenys neskelbtini), todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties dalis dėl žemės sklypo arešto naikintina ir ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – areštuoti atsakovui V. S. priklausantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) – atmestinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo V. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties dalį, kuria taikytas areštas žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: Kauno raj. sav., (duomenys neskelbtini), ir ieškovės B. S. prašymą areštuoti atsakovui V. S. priklausantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.
Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.