Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija: 34.4.8; 21.4.1.4; 121.14; 121.21

2014 m. balandžio 4 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. ir atsakovės B. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2611-214/2013 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams B. S., P. B., V. D., tretiesiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, M. L., Valstybės įmonei Registrų centrui dėl juridinio fakto nustatymo, testamento pripažinimo negaliojančiu, pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. S. (perėmęs pirminės ieškovės A. J. teises - 1 t. b. l. 62) ieškiniu ir patikslintais ieškiniais (1 t. b. l. 1, 2, 6-8, 114-116, 2 t. b. l. 139-141, 3 t. b. l. 3, 4) prašė: pripažinti negaliojančiu 1988 m. lapkričio 10 d. testamentą, kuriuo O. B. gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius Dievogalos k., Zapyškio apyl., Kauno r., paliko B. S.; pripažinti negaliojančia 1979 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią L. J. pardavė, o P. B. pirko gyvenamąjį namą (18 kv. m naudingo gyvenamojo ploto ir 6 kv. m naudingo negyvenamo ploto) bei ūkinį pastatą tvartą-daržinę, esančius Dievogalos k., Zapyškio apyl., Kauno r., bei 1987 m. vasario 17 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią P. B. dovanojo O. B. gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius Dievogalos k., Zapyškio apyl., Kauno r. .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

7. Ieškovo argumentai, kad testamentas buvo surašytas ir patvirtintas neturinčio įgalinimų asmens, t. y. sekretorės M. L., yra nepagrįsti, nes sekretorė M. L. turėjo teisę patvirtinti testamentą ir jį patvirtinto, testamento patvirtinimas buvo patikrintas valstybinės notarės rezoliucija.

8. Nepagrįsti ieškovo ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad faktiškai buvo sudarytas ne testamentas, o pirkimo - pardavimo sutartis. O. B. valia buvo sudaryti testamentą, o ne kokį nors kitą sandorį, byloje nėra nustatyta, kad testamentas būtų buvęs sudarytas prieš O. B. valią. Aplinkybių, kad turtas būtų iš testatorės nupirktas sumokant jai pinigus ar kitais būdais atsiskaitant nepatvirtina jokie bylos duomenys. Nagrinėjamoje byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio teismo sprendime dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nurodytus argumentus.

Atsakovė B. S. atsiliepimu į ieškovo V. S. apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiamą dalį palikti nepakeistą (4 t., b. l. 88-95). Atsakovės nuomone, apeliantas nenurodė jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiamos dalies nepagrįstumą ar neteisėtumą. 2008 m. rugpjūčio 20 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1480-358/2008, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, neteisėtumą ir ydingumą patvirtina civilinės bylos medžiaga. K. J. negalėjo pastatyti ūkio pastato 611ž ir ūkio pastato 7I1m, kadangi 1987 m. vasario 17 d. sutartimi, P. B. dovanojo O. B. gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus: tvartą - daržinę, esančius Dievogalos k., Zapyškio apyl., Kauno r. Sutartis užregistruota Zapyškio apylinkės LDT Vykdomajame komitete, registro Nr. 6. 1991 m. rugpjūčio 1 d. O. B. prašymu atliekant pirminę statinių Dievogalos k., Zapyškio apyl., Kauno r., inventorizaciją namų valdoje užfiksuotas gyvenamas namas lAIm, ūkiniai pastatai 2I0b, 3I1m, 4I1m, 5I1m, 6I1m, 7I1m, 8I1m ir kiemo statiniai. Kai atsakovė 2009 m. birželio 5 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą bei daiktinių teisių įjuos įregistravimo, jos prašymas buvo atmestas, ir paaiškėjo, kad jos prašomi įrašyti į kadastrą pastatai dubliuojasi su jau įregistruotais pastatais 6I1ž ir 71Im, kurie įregistruoti ieškovo vardu. Ieškovo teta pastatus, kuriuose nuo 1987 m. gyvena atsakovė, paveldėjo papildomu paveldėjimo teisės liudijimu tik po to, kuomet buvo nustatytas neteisingas juridinę reikšmę turintis faktas, o iki šio teismo sprendimo minėti pastatai priklausė A. L. J., P. B. ir O. B.. Ginčo pastatai niekuomet nepriklausė K. J.. 1960 m. vasario 4 d. teismo sprendimu buvo padalintas K. J. ir A. J. turtas, todėl buvo dvi namų valdos, iš kurių viena priklausė K. J., o kita A. L. J.. Dalinant teismų sprendimais bei turto padalinimo aktu turtą tarp minėtų asmenų, ginčo pastatai nėra nurodomi, nes 1960 m. jie neegzistavo, todėl 2008 m. rugpjūčio 20 d. teismo sprendimu buvo nustatytas neteisingas juridinę reikšmę turintis faktas. Ieškinys dėl testamento pripažinimo buvo pareikštas siekiant panaikinti atsakovės testamentą, t. y. kad ji nepretenduotų į ieškovo vardu įregistruotus statinius. Ieškovas tendencingų liudytojų parodymų pagalba nusistatęs juridinę reikšmę turintį faktą įsiregistravo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Dievogalos k., Zapyškio sen.. Kauno r., kuriuose atsakovė gyvena dar nuo 1988 m., savo vardu. Visiškai nepagrįsti ieškovo argumentai dėl testamento neatitikimų, galiojusiems teisės aktų reikalavimams, ar dėl to, kad neva buvo sudarytas ne testamentas, bet apsimestinis sandoris. Nei ieškovas, nei jo mirusi teta A. J., nei jo dėdė K. J. su testatore O. B., kurios testamentą ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu, nėra jokiais giminystės ryšiais susiję, kaip nėra susiję ir su atsakove, todėl ieškovas neturi teisės į turtą, kurio likimas yra išspręstas ginčijamu testamentu, t. y. nėra tinkamas subjektas, turintis teisę ginčyti svetimo žmogaus sudarytą testamentą. Ieškovas nepateikia nė vieno įrodymo, pagrindžiančio jo argumentus, kad tvirtinant testamentą nebuvo išreikšta tikroji testatorės valia, testamentą pasirašė ne pati testatorė. Nors 1988 m. lapkričio 10 d. testamentas buvo pasirašytas ne pačios testatorės O. B., bet kito asmens, t. y. A. K., tačiau pasirašant dalyvavo dar du liudytojai V. R. ir A. S.. Tokią tinkamo testamento pasirašymo būdą numato 1964 m. red. CK 583 str. Byloje nustatyta, kad O. B. testamento sudarymo dienai buvo senyvo amžiaus, ligota, jai drebėjo rankos, ji pati nebegalėjo tinkamai pasirašyti. Nors testamente ir buvo nurodyta netiksli priežastis, dėl ko testatorė pati testamento nepasirašė, tačiau jis jai buvo perskaitytas, palikėjos valia atitiko jos tikrąją valią, pati testatorė suprato savo veiksmų reikšmę. Vykdomasis komitetas pavedė atlikti notarinius veiksmus vykdomojo komiteto pirmininkei A. M. ir vykdomojo komiteto sekretorei M. L. ir sprendime nėra apibrėžtas jo galiojimo terminas, todėl visiškai nepagrįsti ieškinio argumentai, kad sekretorė M. L. teisę tvirtinti testamentus turėjo tik 1980-1984 m. ir sudarant ginčo testamentą neturėjo teisės jo tvirtinti. Sekretorė M. L. turėjo teisę patvirtinti testamentą ir jį patvirtinto, testamento patvirtinimas buvo patikrintas valstybinės notarės rezoliucija, dėl ko ieškovo argumentai yra nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti argumentai, kad faktiškai buvo sudarytas ne testamentas, o pirkimo - pardavimo sutartis, nes byloje nėra duomenų, kad koks nors kitas sandoris be testamento iš viso būtų įvykęs, ar kad kokį nors sandorį kas nors būtų sudaręs.

Atsiliepime į atsakovės B. S. apeliacinį skundą ieškovas V. S. (4 t., b. l. 99-101) nurodo, kad su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo sprendimo skundžiamą dalį palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad atsakovės motyvas, jog dėl ginčijamų pastatų 6Ilž ir 7I1m nebuvo ir negalėjo būti nustatytas juridinis faktas, kad jie priklausė K. J., prieštarauja pateiktai archyvinei pažymai ir pačios B. S. aiškinimui bei teikiamiems įrodymams. Vien tai, kad šie pastatai po buvo užregistruoti Zapyškio sen. namų ūkio knygose, negali paneigti fakto, kad jų 1956 m. nebuvo ir jie buvo statyti K. J.. Kaip matyti iš pateikto archyvinio pažymėjimo, šie pastatai K. J. ūkinėse knygose buvo įrašyti 1956-1958 m. O. B. prašymu atlikti 1991m. kadastriniai matavimai nesukuria jai jokių teisių ir pareigų, nes teisinė registracija jos vardu nebuvo atlikta ir neturint nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalėjo būti atlikta. Atsakovė jokių įrodymų, kada ir kas pastatė ginčo pastatus, nepateikė. Apeliantė bando įrodinėti, kad LTSR liaudies teismo 1960 m. vasario 4 d. sprendime įvardyta A. J. ir L. J. yra tas pats asmuo ir ją įvardija kaip A. L. J., tačiau tokio asmens kaip A. L. J. niekuomet nebuvo. Daiktinės teisės A. J. įregistruotos pagal 1993 m. liepos 9 d. paveldėjimo teisės liudijimą, kuris jai buvo išduotas po vyro K. J. mirties. Mirus A. J., ieškovas paveldėjo jos palikimą ir perėmė procesines teises. Nei A. J. paveldėjimo teisės liudijimas nei ieškovo paveldėjimo liudijimas nėra užginčyti, todėl jis turi teisę ginčyti visus sandorius, pažeidžiančius jo, kaip savininko, teises. Be to, ūkio pastatai 6I1ž ir 7I1m yra ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype. Nagrinėjant bylą, pati atsakovė dalyvaudama teismo posėdyje nurodė, kad ji 1988m. lapkričio 10 d. ginčo pastatus pirko, sumokėdama B. 3500 rub., tačiau sandorio pagal tuo metu galiojusius įstatymus negalėjo įforminti, todėl buvo sudarytas testamentas, kurį patvirtino Zapyškio apyl. LDT VK sekretorė M. L.. Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, kuris neatitiko įstatymo reikalavimų, todėl jį pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu. Be to, testamentą pasirašė ne pati testatorė O. B., o pašaliniai asmenys, nes O. B. yra beraštė, tačiau 1987 m. vasario 17 d. pastatų dovanojimo sutartį yra pasirašiusi pati O. B., minėta sutartis taip pat yra patvirtinta, todėl ieškovo nuomone, tvirtinant testamentą, nebuvo išreikšta testatorės valia, kadangi testatorė buvo raštinga ir galėjo pati pasirašyti. Ieškovo nuomone, DŽDT VK sekretorė M. L. tiek dovanojimo sutarties, tiek testamento patvirtinti neturėjo teisės, nes jos atžvilgiu nebuvo priimtas sprendimas, suteikiantis tokią teisę.

Atsiliepime į atsakovės B. S. apeliacinį skundą atsakovė V. D. (4 t., b. l. 102-103) nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka, teigia, kad atsakovės pateikti argumentai yra pagrįsti, todėl atsakovės apeliacinis skundas turėtų būti tenkintinas.

Atsiliepime į ieškovo V. S. apeliacinį skundą trečiasis asmuo M. L. (4 t., b. l. 97-98, 104-105) nurodė, kad palieka teismo nuožiūra spręsti dėl 2013 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria teismas patenkino ieškinį ir panaikino 1988 m. lapkričio 10 d. testamentą. Taip pat nurodė, kad jai Zapyškio apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1980 m. balandžio 18 d. sprendimu buvo pavesta atlikti notarinius veiksmus. Sprendime nebuvo apibrėžtas jo galiojimo terminas, todėl ieškovo argumentai, kad minėtu sprendimu M. L. buvo suteikti įgaliojimai tik 1980-1984 m. laikotarpiui, ir kad M. L. neturėjo teisės atlikti notarinius veiksmus, tvirtinant testamentą, yra nepagrįsti. 1988 m. lapkričio 10 d. testamentu O. B. turtą paliko atsakovei B. S.. Ginčijamas testamentas pasirašytas ne pačios testatorės O. B., bet kito asmens – A. K., dalyvaujant dviem liudytojams, kaip to reikalavo tuo metu galiojantys įstatymai.

Kitų asmenų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl testamento, pirkimo pardavimo, dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, siekiant šalims nustatyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą- ūkio pastatą 6I1ž, unikalus Nr. 4400-0077-7922 ir ūkio pastatą 7I1ž, unikalus Nr. 4400-0077-8109, esančius Dievogalos kaime, Kauno rajone.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nustatė tas faktines aplinkybes, jog Kauno archyvo duomenimis Dievogalos kaime 1949-1987 metais buvo registruotas J. K., Juozo s. ūkis (b. l. 12, 13, prijungta civilinė byla Nr. 2-0461-358/2208, 2 t., po 158 b. l.). Iš 1993-07-09 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (b. l. 23) matyti, jog po K. J. (1987-05-28) mirties jo turtą, kuris susideda iš medinio gyvenamojo namo su rūsiu, trim priestatais ir ūkio pastatais (1A1/m), 64,60 kv. m naudingo ploto, žiogrinė lauko virtuvė su rūsiu ir priestatu (2J1/ž) medinis ūkio pastatas su priestatu (3J1/m), žiogrinis ūkio pastatas (4J1/ž), žiogrinis ūkio pastatas (5J1/ž), esančius Kauno r. Zapyškio apyl. Dievogalos km., paveldėjo jo sutuoktinė A. J.. Iš 2008-10-22 papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (b. l. 24-25) matyti, kad po K. J. mirties jo sutuoktinė A. J. taip pat paveldėjo ir kitą jo vardu buvusį turtą, t. y. pastatą-ūkio pastatą 6I1ž (unikalus Nr. 4400-0077-7922) bei pastatą-ūkio pastatą 7I1ž (unikalus Nr. 4400-0077-8109), esančius Kauno r. Dievogalos k.. Šį turtą ūkio - pastatą 6I1ž ir ūkio pastatą 7I1ž - A. J. paveldėjo Kauno rajono apylinkės teismo 2008-08-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1480-358/2008 pagrindu (1 t., b. l. 31), kuriuo buvo patenkintas pareiškėjos A. J. pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ūkio pastatas 6I1ž (unikalus Nr. 4400-0077-7922) bei ūkio pastatas 7I1ž (unikalus Nr. 4400-0077-8109) yra statyti 1956 m. K. J.. A. J. mirė 2010-04-05. ( 1 t. b. l. 50-51,59-60). Iš 2011-05-18 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą (1 t. b. l. 51) matyti, jog po A. J. mirties 2010-04-05, ieškovas V. S. paveldėjo visą jos vardu likusį palikimą, tame tarpe ir ginčo pastatus, esančius Kauno r. Dievogalos k., pastatą-ūkio pastatą 6I1ž (unikalus Nr. 4400-0077-7922) bei pastatą-ūkio pastatą 7I1ž (unikalus Nr. 4400-0077-8109).

Iš byloje esančio Vilkijos rajono teismo 1960 02 04 sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1960 03 10 nutarties (4 t. b. l. 3-6), bei 1960 04 09 turto padalinimo akto ir 1966 11 15 gyvenamojo namo technikinės apskaitos bylos planų, pirkimo pardavimo sutarties dovanojimo sutarties, testamento (1 t. b. l. 21, 183, 2 t. b. l. 54, 126-128), prie bylos prijungtos namų valdos techninės apskaitos bylos Nr.20/5656, esančios O. B. vardu, teisėjų kolegija nustatė, kad tame pačiame Dievogalos kaime nuo 1960 metų buvo J. A. vardu registruota namų valda, kuri atsirado atidalinus ją nuo J. K., Juozo s. ūkio. J. A. (gim. 1923 metais, kai kuriuose byloje esančiuose dokumentuose įvardijama kaip Leokadija, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tai vienas ir tas pats asmuo) šią namų valdą pardavė B. P. 1979 08 28 pirkimo pardavimo sutartimi (1 t. b. l. 183), pastarasis šią valdą 1987 02 17 dovanojimo sutartimi perleido B. O., Juozo (1 t. b. l. 22). O. B. 1988 11 10 testamentu visą savo turtą savo mirties atveju paliko atsakovei B. S. (1 t. .l. 21). O. B. 1993 m. mirė. Atsakovė B. S. O. B. priklausančioje namų valdoje apsigyveno dar iki jos mirties ir iki šiol gyvena, tačiau nėra įregistravusi minėtų pastatų savo vardu, notarinėje kontoroje yra užvesta paveldėjimo byla. Teisėjų kolegija nustatė, kad, siekdama įteisinti pagal testamentą paveldėtą turtą, atsakovė B. S. kreipėsi nustatyta tvarka į Nekilnojamojo turto registro įstaigą. Byloje esantis VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009-06-12 sprendimas Nr. 9221 patvirtina, kad atsakovės prašymas įrašyti gyvenamojo namo 1A1m, ūkio pastatų 210p, 311m, 411m, 511m, 611m, 711m, 811m ir kiemo statinių kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą buvo atmestas, nes, išnagrinėjus 1991-08-01 kadastro duomenų bylą, registratoriui kilo įtarimas, kad išvardinti pastatai dubliuojasi su jau įregistruotais pastatais (6I1ž ir 7I1m), esančiais Kauno r. sav., Zapyškio sen., Dievogalos k., Dievogalos g. Nr. 37, registro Nr. 20/5675, t. y. gyvenamasis namas 1A1m, kaip ūkio pastatas 6I1ž (unikalus Nr. 4400-0077-7922), o ūkio pastatai 3I1m, 4I1m, 5I1m, 6I1m, 8I1m, kaip ūkio pastatas 7I1m (unikalus nr. 4400-0077-8109), nekilnojamojo turto registre jau yra įregistruoti nuosavybės teise kito (J.) fizinio asmens vardu (juridinis įregistravimo pagrindas 1993-07-09 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 1-2665) ( 1 t. b. l. 30).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nustatė visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymą ir įrodymų vertinimą (LR CPK 178 str., 185 str.), todėl didžia dalimi bylą išnagrinėjo teisingai-skundžiamo teismo sprendimo išvados dėl 1979 metų pirkimo pradavimo sutarties, dėl 1987 metų dovanojimo sutarties, dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, baigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismo sprendimo panaikinimo ir prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstos ir teisingos, šias išvadas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir to pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apelianto V. S. apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas neteisingai aiškino taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias testamento sudarymo sąlygas, jo nuginčijimo ir testamento negaliojimo pagrindus (LR CK 5. 16 -5.19 str.), todėl skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl O. B. testamento pripažinimo negaliojančiu yra nepagrįstas ir neteisingas, todėl B. S. apeliacinis skundas tenkintinas, teismo sprendimas šioje dalyje yra naikintinas, šioje ginčo dalyje priimtinas naujas sprendimas, ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas CPK 326 str. 1 d. .

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo V. S. apeliacinio skundo argumentus, kuriais skundžiama Kauno apylinkės teismo sprendimo dalis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, baigtoje įsiteisėjusiu Kauno rajono apylinkės teismo 2008 08 20 sprendimu ir šio sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo išvadomis panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 08 20 sprendimą, atmesti A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog ūkio pastatas 6I1ž (unikalus Nr. 4400-0077-7922) bei ūkio pastatas 7I1ž (unikalus Nr. 4400-0077-8109), esantys Dievogalos kaime, Kauno rajone, yra statyti 1956 m. K. J.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, jog 2008-08-20 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas nepagrįstai buvo grindžiamas 1993-06-09 Kauno valstybinio archyvo pažymėjimu. Teisėjų kolegija iš prijungtos prie šios bylos Kauno rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-0461-358/2008 medžiagos nustatė, jog Kauno valstybinio archyvo pažymėjime (2 t., prijungta civilinė byla Nr.2-0461-358/2008, b. l. 12) nėra jokių duomenų apie ginčo ūkio pastatus 6I1ž ir 7I1ž, esančius Dievogalos kaime, Kauno rajone, nėra jokių duomenų apie K. J. po 1956 metų pastatytus statinius. Iš minėtos archyvo pažymos turinio matyti, jog nuo 1945-1946 metų laikotarpiu J. K., Juozo ūkyje buvo įrašyti šie trobesiai-gyvenamasis namas, klėtis, bulvinė, laikotarpiu nuo 1948 iki1975 metų J. K., Juozo ūkyje buvo įrašyti tie patys trobesiai-gyvenamasis namas, klėtis, bulvinė. Tik po 1976 metų jau yra nurodomi ir kiti papildomai statiniai – tvartas, lauko virtuvė, daržinė. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog laikotarpiu nuo 1945 metų iki 1976 metų K. J. jokių statinių savo namų valdoje nepasistatė, tame tarpe ir ginčo statinių šiuo metu namų valdų dokumentuose žymimų indeksais 6I1ž ir 7I1ž, esančius Dievogalos kaime, Kauno rajone. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog ir byloje apklaustų liudytojų parodymai nepatvirtina, kad K. J. pasistatė 1956 metais ūkio pastatus 6I1ž ir 7I1ž, esančius Dievogalos kaime, Kauno rajone. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš byloje esančių liudytojų V. S., J. K., R. M. parodymų duotų 2008 08 20 teismo posėdžio metu (2 t. b.l. 39), nėra pagrindo daryti išvadą, kad K. J. pasistatė 1956 metais ūkio pastatus 6I1ž ir 7I1ž, esančius Dievogalos kaime, Kauno rajone. Liudytojų parodymai fragmentiški, nėra nurodoma vietovė, kur buvo statoma, kas statoma, kokie statiniai pastatyti, kas šiuo metu naudojasi nurodomais statytais 1956 metais statiniais, liudytojos kalba apie matytus pastatytus statinius, nurodo, jog jie yra ar stovėjo toje sodyboje.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir ieškovo V. S. apeliacinio skundo argumentus, kur teigiama, jog ginčijami pastatų dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandoriai neatitiko įstatymo reikalavimų ir buvo sudaryti turint žinomai priešingą visuomenės interesams tikslą ir tik dėl akių, pažeidžiant sandorių tvirtinimo tvarką, todėl tokie sandoriai sutinkamai su 1964 metų redakcijos CK 47, 48 str. 51 str. negalioja ir teismo turėjo būti pripažinti negaliojančiais. Teisėjų kolegija laiko pagrįstomis Kauno apylinkės teismo sprendimo išvadas, jog 1979 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartis bei 1987 m. vasario 17 d. dovanojimo sutartis atitiko tuo metu galiojusio 1964 m. CK 255 straipsnio nuostatas. Byloje nustatyta jog notarinius veiksmus turėjo įstatymo nustatyta tvarka atlikti apylinkių DŽDT Vykdomieji komitetai, šio vykdomojo komiteto pirmininkas arba sekretorius, kuriems atitinkama taryba paveda atlikti notarinius veiksmus. Kauno apylinkės teismas teisingai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nustatė, kad vykdomojo komiteto sekretorė M. L. turėjo įgaliojimus atlikti notarinius veiksmus – patvirtinti notarine tvarka ginčijamus sandorius byloje, todėl ieškovo ieškinio argumentai dėl netinkamo sandorių patvirtinimo teismo buvo paneigti pagrįstai. Ieškovas patikslintame ieškinyje (3 t. b. l. 4) nurodė, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti turint žinomai priešingą visuomenės interesams tikslą ir dėl akių, todėl turėtų būti pripažinti negaliojančiais 1964 metų redakcijos CK 47, 48 ir 51 straipsniuose numatytais pagrindais. Teisėjų kolegija vertina, kad byloje ieškovas nepateikė duomenų, jog minimų sandorių šalys būtų neveiksnios arba įrodymų, jog sandoriai turėtų valios formos ir turinio trūkumų, todėl pagal 1964 metų CK 47 straipsnio nuostatas ginčijami sandoriai atitinka įstatymo reikalavimus. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog ieškovas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų ir faktinių aplinkybių patvirtinti teiginiui, jog ieškovo nurodomi sandoriai buvo sudaryti turint tikslą, žinomai priešingą valstybės ar visuomenės interesams ir teiginiui jog sandoriai sudaryti tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (1964 m. CK 48 str., 51 str.). Todėl ieškovo V. S. apeliacinio skundo motyvai, kuriuose ginčijama teismo sprendimo dalis dėl pastatų dovanojimo ir pardavimo sutarties, yra atmetami (LR CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija, spręsdama šalių ginčą dėl O. B. 1988-11-10 sudaryto testamento (1 t. b. l. 21), kuriuo O. B. gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Kauno r. Zapyškio apyl. Dievogalos km., paliko atsakovei, atkreipia dėmesį, jog LR CK 5.17 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Pagal LR CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalis pretenduoti į palikimą (CK 5.8 str.) gali tik tas asmuo, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Kauno apylinkės teismas sprendė, jog nors ieškovas ir nėra testatorės O. B. įpėdinis nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, tačiau jis turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl O. B. testamento nuginčijimo kaip asmuo, kurio teises ir teisėtus interesus galimai pažeidžia ginčijamas testamentas. Apylinkės teismas tokią išvadą padarė iš tos aplinkybės, kad ieškovas pagal 2011-05-18 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą po kito testatoriaus mirties paveldėjo tą patį turtą į kurį gali pretenduoti atsakovė B. S. į pastatus 6I1ž ir 7I1ž, esančius Dievogalos kaime, Kauno rajone (1 t. b. l. 59-60). Teisėjų kolegija su šiomis Kauno apylinkės teismo sprendimo išvadomis sutinka. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009-06-12 sprendimo Nr. 9221 turinio matyti, kad atsakovės B. S. prašymas įrašyti gyvenamojo namo 1A1m, ūkio pastatų 210p, 311m, 411m, 511m, 611m, 711m, 811m ir kiemo statinių kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą buvo atmestas, nes, išnagrinėjus 1991-08-01 kadastro duomenų bylą, registratoriui kilo įtarimas, kad išvardinti pastatai dubliuojasi su jau įregistruotais nekilnojamojo turto registre pastatais (6I1ž ir 7I1m), esančiais Kauno r. sav., Zapyškio sen., Dievogalos k., Dievogalos g. Nr. 37, registro Nr. 20/5675, t. y. gyvenamasis namas 1A1m, kaip ūkio pastatas 6I1ž (unikalus Nr. 4400-0077-7922), o ūkio pastatai 3I1m, 4I1m, 5I1m, 6I1m, 8I1m, kaip ūkio pastatas 7I1m (unikalus nr. 4400-0077-8109), nekilnojamojo turto registre jau yra įregistruoti nuosavybės teise kito (J.) fizinio asmens vardu (juridinis įregistravimo pagrindas 1993-07-09 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 1-2665) ( 1 t. b. l. 30).

Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas O. B. sudarytą testamentą ginčijo (2 t. b.l. 140, 140 antra pusė, 141) tais pagrindais, jog testamentas turėjo būti patvirtintas notarine forma, tačiau jį patvirtino Zapyškio apylinkės vykdomojo komiteto sekretorė, kuri tam įgaliojimo neturėjo, ieškovas taip pat teigė, jog tvirtinant testamentą nebuvo išreikšta testatorės valia, nes ne ji pati pasirašė testamentą, o kitas asmuo, nors iš 1987 metų sudarytos ir byloje ginčijamos dovanojimo sutarties matyti, kad O. B. buvo raštinga, nes pati pasirašė tą sutartį. Apylinkės teismas atmetė ieškovo teiginius dėl netinkamo testamento patvirtinimo procedūrų, vertino, jog Zapyškio apylinkės Vykdomojo komiteto sekretorei buvo suteikta teisė patvirtinti šalių sudarytus sandorius, tame tarpe ir ginčijamą testamentą. Teisėjų kolegija su šiuo Kauno apylinkės teismo vertinimu sutinka. Nustatyta, kad testamentas yra pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą patvirtintas notarine (jai prilyginta tvarka). Byloje apklausta Zapyškio apylinkės Vykdomojo komiteto sekretorė L. patvirtino, kad jai pagal einamas pareigas buvo pavesta atlikti notarinius veiksmus, ji turėjo tam įgalinimus. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas yra teisingas pagrįstas, Kauno apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai atmetė ieškovo teiginius dėl netinkamo testamento patvirtinimo procedūros ir tvarkos.

Apylinkės teismas, panaikindamas O. B. sudarytą testamentą sprendė, kad sudarant ginčijamą testamentą nebuvo išreikšta tikroji testatorės O. B. valia testamentu B. S. palikti pastatus, jog faktiškai buvo įvykdytas pastatų pirkimo-pardavimo sandoris, siekiant tai pridengti testamento sudarymo sandoriu, nesant galimybės parduoti pastatų pagal tuo metu galiojusius įstatymus B. S., nes S. neturėjo galimybės gauti kolūkinės žemės sklypo prie pastatų, todėl teismas sudarytą testamentą vertino kaip apsimestinį sandorį ir 1964 metų redakcijos CK 52 straipsnio pagrindu pripažino jį negaliojančiu. Su šiomis Kauno apylinkės teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.

Sprendžiant dėl skundžiamos apeliacine tvarka teismo sprendimo išvados, jog O. B. ginčijamame testamente savo tikrosios valios neišreiškė, teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (testamento sudarymo metu galiojusio 1964 metų redakcijos CK 575 str., 587 str., LR CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis). Jam, kaip vienašaliam sandoriui, sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies (testatoriaus) valios (testamento sudarymo metu galiojusio 1964 metų redakcijos CK 575 str., 587 str., LR CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Testamentu išreiškiama tik vieno asmens valia savo nuožiūra palikti visą turtą ar jo dalį vienam ar keliems asmenims arba atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (testamento sudarymo metu galiojusio 1964 metų redakcijos CK 575 str., 587 str., LR CK 5.19 straipsnio 1–3 dalys). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, galiojusį 1988 metais, kai buvo sudaromas ginčijamas testamentas, spręstina, jog testatorius galimai savo tikrosios valios neišreiškia, kai yra neveiksnus ar neteisnus (1964 metų redakcijos CK 50 str., 53 str.). Ieškovas byloje įrodymų, kad O. B. buvo neveiksni ir kad testamento sudarymo metu dėl sunkios fizinės negalios, ligos ar psichinės būsenos nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir nesugebėjo valdyti savo veiksmų, nepateikė, ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų byloje, kad daryti išvadą, jog testatorės valia būtų sudarant testamentą kitokia, nei išreikšta testamente (LR CPK 178 str.). Teisėjų kolegija laiko nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad iš B. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu buvo nustatyta, jog prieš sudarant testamentą B. S. perdavė O. B. 3500 rublių sumą ir taip buvo įvykdytas pastatų pirkimo-pardavimo sandoris. Byloje duomenų, kad iki 1988 metų tarp S. ir O. B. buvo sudarytas O. B. priklausančių pastatų ar kito turto pardavimo sandoris nėra. Teisėjų kolegija vertina, kad iš B. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu, praėjus nuo testamento sudarymo pakankamai ilgam laiko tarpui, pačios testatorės dėl jos valios sudarant testamentą negalint apklausti dėl jos mirties 1993 metais, negalima spręsti apie testatorės O. B. kitokią valią, nei ji yra išreikta ginčijamame testamente. Kitų asmenų paaiškinimai ir manymai apie testatoriaus valią po testamento sudarymo negali būti pakankamu įstatyminiu pagrindu revizuoti tinkamai įformintą ir taip išreikštą testatoriaus valią (testamento sudarymo metu galiojusio 1964 metų redakcijos CK 575 str., 587 str., LR CK 5.19 straipsnio 1–3 dalys, LR CPK 178 str.). Iš byloje surinktų įrodymų visumos teisėjų kolegija sprendžia, kad O. B., būdama sąmoninga, veiksni ir teisni, suprasdama savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, savo valia 1988 m. sudarė ginčijamą testamentą, suprato jo turinį, testamento turinys atitiko jos valią. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų byloje, kad daryti išvadą, jog testatorės valia būtų sudarant testamentą kitokia, nei išreikšta testamente. Teisėjų kolegija ieškovo nurodomą aplinkybę, kad nebuvo išreikšta tikroji testatorės valia įrodo tas faktas, kad ne ji pati pasirašė testamentą, o kitas asmuo, nors iš 1987 metų sudarytos ir byloje ginčijamos dovanojimo sutarties matyti, kad O. B. buvo raštinga, laiko nesvarbia ir nepaneigiančia O. B. valios, kadangi pagal galiojančią tvarką už negalintį pasirašyti asmenį nustatyta tvarka pasirašo tam įgalioti asmenys.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija panaikina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas O. B. 1988 metais sudarytas testamentas, šioje bylos dalyje priima naują sprendimą, kuriuo V. S. ieškinį atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (LR CPK 178 str., 185 str., 326 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegijai atmetus V. S. apeliacinį skundą ir patenkinus B. S. apeliacinį skundą, byloje perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Skundžiamu teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo V. S. naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės B. S., naikintina. Taip pat keistina skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės B. S. priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei ir visos pirmosios instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovo. Apeliacinės instancijos teisme atsakovės B. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 147,00 Lt žyminio mokesčio (4 t., b. l. 85), todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo V. S. atsakovės naudai (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

V. S. apeliacinį skundą atmesti.

B. S. apeliacinį skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas 1988 m. lapkričio 10 dieną O. B. sudarytas testamentas.

Šioje dalyje priimti naują sprendimą.

V. S. ieškinį dėl O. B. 1988 m. lapkričio 10 dieną sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu atmesti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš B. S. V. S. yra priteista 1600,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 262,00 Lt žyminio mokesčio suma. V. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš B. S. atmesti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš B. S. priteista 34,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Padidinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimu valstybei priteistą iš V. S. 101,00 Lt sumą iki 135 lt sumos.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti B. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Dievogalos g. 39, Dievogalos k., Zapyškio sen., 53425 Kauno r.) iš V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Dievogalos g. 37, Dievogalos k., Zapyškio sen., 53425 Kauno r.) 147,00 Lt turėtų išlaidų žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti.