- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-1439-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė (pran.)
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- B. S.
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybė
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė, Vytautas Mikša
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja), Virginijos Gudynienės (pirmininkė) ir Gintauto Koriagino,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-100-540/2012 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei B. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu 2011-12-05 ieškiniu (b. l. 114-116) prašė pripažinti negaliojančiu 1988-11-10 testamentą, kuriuo O. B. gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius Zapyškio apyl., (duomenys neskelbtini) km., Kauno r., paliko atsakovei, kaip apsimestinį ir patvirtintą neturinčio įgalinimų tvirtinti tokius sandorius asmens, nes, ieškovo nuomone, pačios testatorės O. B. valios sudaryti testamentą nebuvo, ji pati testamento nepasirašė, o testamentas buvo patvirtintas tam neįgalioto asmens, be to, testamentas buvo sudarytas siekiant pridengti kitą sandorį, t. y. pirkimo-pardavimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012-02-28 sprendimu (b. l. 144-149) patikslintą ieškinį atmetė kaip neįrodytą, pripažinęs, jog sudarytas testamentas atitiko testatorės tikrąją valią.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu (b. l. 152-153) prašo panaikinti 2012-02-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą - 2010-02-05 ieškinį tenkinti. Tvirtinant testamentą nebuvo išreikšta testatorės valia, nes ji buvo raštinga ir galėjo pati pasirašyti, o Zapyškio apyl. DŽDT VK sekretorė M. L. nebuvo įgaliota atlikti nurodytus veiksmus. Pagal galiojusios 1975-10-31 Lietuvos TSR Teisingumo ministerijos įsakymu Nr. 8 patvirtinta Miestų, gyvenviečių, apylinkių DŽDT VK atliekamų notarinių veiksmų instrukcijos 2 straipsnį notarinius veiksmus turėjo teisę atlikti VK pirmininkas, jo pavaduotojas arba sekretorius, kuriam atitinkamos DŽDT VK sprendimu pavesta atlikti notarinius veiksmus, tačiau Zapyškio apyl. DŽDT VK sekretorei M. L. Zapyškio LDT VK atlikti notarinius veiksmus sprendimo nebuvo priėmęs, todėl ji testamentą patvirtinti neturėjo teisės. 1980-04-18 sprendimas M. L. suteikė įgaliojimus atlikti notarinius veiksmus tik 1980-1984 m. Zapyškio LDT įgaliojimų laikotarpiui. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus DŽDT buvo renkamos 4 metų laikotarpiui ir jų VK įgaliojimai buvo suteikiami tik 4 m., todėl M. L. įgaliojimai 1987-1988 m. nebuvo suteikti ir ji nurodytų sandorių neturėjo teisės tvirtinti. Teismo motyvas, kad LDT VK dokumentai galėjo neišlikti, prieštarayuja archyvinei pažymai, kurioje yra duomenys, kad tokio sprendimo perduotuose dokumentuose nerasta, kad sprendimai dingę tokių duomenų byloje nėra. Tvirtinant testamentą buvo padarytas ne vienas, o visa eilė įstatymo pažeidimų: testamentą tvirtino neįgaliotas asmuo, testamente pasirašė kitas asmuo, testamente įrašyta, kad testatorė neraštinga, testamentu pridengtas kitas neteisėtas sandoris, kurį patvirtina pačios atsakovės paaiškinimai ir veiksmai – atsakovė apsigyveno dar prieš sandorio sudarymą pastatuose, sudarant testamentą dalyvavo jo pasirašyme, todėl teismo motyvai, kad tai ne esminiai pažeidimai, neatitinka CPK 185 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas nevertino atsakovės ir M. L. parodymų prieštaravimų: atsakovė pirminiuose paaiškinimuose teisme tvirtino, kad ji dalyvavo surašant testamentą ir padavė testatorės sūnui B. 3.500 Lt, o M. L. aiškino, kad atsakovė pasirašant testamentą nedalyvavo. Atsakovė teismui pripažino, kad ji už pastatus sumokėjo P. B. 3.500 rub., o testamentas buvo surašytas vien tik todėl, kad ji nebuvo kolūkio narė ir pagal tuo metu galiojusius įstatymus negalėjo įforminti pirkimo-pardavimo sandorio, todėl faktiškai buvo patvirtintas ne testamentas, o pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus kolūkio teritorijoje esantys pastatai galėjo būti parduodami tik to kolūkio kolūkiečiams ir kolūkio valdybai priėmus sprendimą skirti pastatų pirkėjui žemės sklypą. Atsakovė nebuvo kolūkietė ir pagal jos paaiškinimą teisme neturėjo teisės įgyti nuosavybės teisėmis pastatų. Vadovaujantis galiojusios 1975-10-31 Lietuvos TSR Teisingumo ministerijos įsakymu Nr. 8 patvirtintos Miestų, gyvenviečių, apylinkių DŽDT VK atliekamų notarinių veiksmų instrukcijos 46 straipsniu, jeigu gyvenamas namas buvo perleidžiamas kaimo vietovėje, namo įgijėjas turėjo pateikti visuotinio kolūkio narių susirinkimo (įgaliotinių) nutarimą, tarybinio ūkio, įmonės organizacijos ar įstaigos vadovo įsakymą dėl sklypo suteikimo naudotis, kuriame turi būti nurodytas jo dydis, patvirtintą apylinkės LDT VK. Kaip paaiškino atsakovė, tokių dokumentų ji neturėjo ir negalėjo gauti, nes nebuvo kolūkietė. Vadinasi, buvo sudarytas apsimestinis sandoris, kuris pridengia neteisėtą pastatų pirkimo-pardavimo sutartį. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės pripažinimas fakto, kad ji ginčo pastatuos apsigyveno 1988-11-01, t. y. dar prieš patvirtinant testamentą. O. B. su atsakove jokiais giminystės ryšiais nesaistomos. Atsakovė gyveno kitame kaime maždaug už 4-5 km. nuo O. B. namų. Kadangi faktiškai buvo sudarytas ne testamentas, o pirkimo-pardavimo sutartis, tai teismo išvada, kad testamento turinys atitiko O. B. valią, neatitinka byloje esantiems įrodymams. Vadovaujantis CK 52 str. (1964 m. red.), jeigu sandoris sudarytas, siekiant pridengti kitą sandorį, taikomos taisyklės, liečiančios tą sandorį, kurį šalys turėjo galvoje. Šioje byloje teismas turėjo taikyti ne paveldėjimo, o pastatų pirkimo-pardavimo santykius reglamentuojančias teisės normas. Kadangi pastatų pirkimo-pardavimo sandoris neatitiko įstatymo reikalavimų ir buvo sudarytas turint žinomai priešingą visuomenės interesams tikslą, tai toks sandoris vadovaujantis CK 47, 48 str. (1964m. red.), CK 1.80 str., yra niekinis ir negalioja. Ginčijamas testamentas tiek formos požiūriu, tiek valios išreiškimo, tiek įstatymui atitikimo požiūriu neatitinka įstatymo ir yra neteisėtas, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu. Teismas taip pat pažeidė CPK 265 str. ir 270 str. reikalavimus, nes prieštaraudamas faktinėms aplinkybėms, darė išvadą, kad O. B. valia buvo sudaryti testamentą ir kad apsimestinis sandoris nebuvo sudarytas, nors patikslintame ieškinyje ieškinio pagrindu buvo nurodyta ir aplinkybė, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, kuris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 160-164) prašo palikti 2012-02-28 sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas, nebūdamas testatorės O. B. įpėdiniu ir nepretenduojantis į testatorės turtą, nėra tinkamas subjektas, turintis teisę ginčyti svetimo žmogaus sudarytą testamentą (LAT 2000-05-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-531/2000; Nr. 3K-3-442/1999 nutartis paskelbta Teismų praktika Nr. 12). Ieškovas, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, kreipėsi į teismą, siekdamas nuginčyti svetimo asmens sudarytą testamentą dėl to, kad atsakovė 2009-07-29 sužinojo, kad 2008-08-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1480-358/2008 teismas patenkino pareiškėjos A. J. (ieškovo tetos) pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ūkio pastatas 6I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkio pastatas 7I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra statyti 1956 m. K. J. (ieškovo dėdės), nors šiuose pastatuose, kaip gyvenamajame name su ūkio pastatu, nuo 1988 m. gyvena atsakovė. Aplinkybės apie Kauno rajono apylinkės teismo 2008-08-20 sprendimą Nr. 2-1480-358/2008 atsakovei tapo žinomos, kuomet 2009-06-05 ji kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu įrašyti nekilnojamųjų daiktų – gyvenamo namo 1A1m ir ūkio pastatų (duomenys neskelbtini) g. 39 kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau VĮ Registrų centro Kauno filialas atsisakė prašymą tenkinti bei nurodė, jog gyvenamasis namas 1A1m, kaip ūkio pastatas 6I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o ūkio pastatai 3I1m, 4I1m, 5I1m, 6I1m, 8I1m, kaip ūkio pastatas 7I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nekilnojamojo turto registre jau yra įregistruoti nuosavybės teise fizinio asmens vardu. Tada atsakovė kreipėsi teisinės pagalbos ir išsiaiškino, kad gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, kuriuose ji gyvena nuo 1988 m., fizinio asmens vardu buvo įregistruoti 2008-08-20, Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1480-358/2008 pagrindu, o vėliau perregistruoti paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Sužinojusi šias aplinkybes, atsakovė kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo ir nurodė, kad K. J. negalėjo pastatyti gyvenamojo namo ir ūkio pastatų 1956 metais, nes minėti pastatai 1987 m. dar priklausė P. B., kuris juos sutartimi padovanojo motinai O. B., o pastaroji testamentu juos paliko atsakovei. Iš 1987-02-17 dovanojimo sutarties matyti, kad P. B. padovanojo savo motinai O. B. gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, esančius Kauno r. Zapyškio apyl. (duomenys neskelbtini) km., Zapyškio kolūkio teritorijoje. Ši sutartis buvo įregistruota Notarinių veiksmų registravimo žurnale. Iš minėtos sutarties matyti, kad dovanojami pastatai P. B. nuosavybės teise priklausė Zapyškio apylinkės LDT VK 1979-08-28 sutarties, reg. Nr. 62 bei Zapyškio apylinkės LDT VK 1987-02-17 pažymėjimo Nr. 142 pagrindu. Ši sutartis nėra nuginčyta ir yra galiojanti. Pabrėžtina, kad šie dokumentai neginčytinai patvirtina faktą, kad Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje, kuri buvo atnaujinta, yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes paminėti pastatai nebuvo pastatyti ieškovo dėdės K. J. ir šie pastatai jam netgi niekuomet nepriklausė. Pastebėtina, kad procesas buvo atnaujintas tuo pagrindu, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2008-08-20 sprendimas buvo pagrindas A. J. įregistruoti nuosavybės teises į ūkinius pastatus 6I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkio pastatas 7I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nors faktiškai šiuos pastatus valdo ir jais naudojasi bei pretenduoja juos įregistruoti nuosavybės teise atsakovė pagal O. B. testamentą. Todėl atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-1480-358/2008, A. J., kurios teises vėliau perėmė apeliantas V. S., ir kreipėsi į teismą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, kad panaikinus testamentą, neteisėto teismo sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo naikinimas jokių teisinių pasekmių nesukeltų ir sprendimas nebūtų naikinamas. Atsakovė taip pat nesutinka su apeliantu, jog tvirtinant testamentą nebuvo išreikšta testatorės valia, nes testamentą pasirašė ne pati testatorė, testamentas buvo surašytas neturinčio įgalinimų tvirtinti tokius sandorius asmens bei testamentas buvo sudarytas siekiant pridengti kitą sandorį, t. y. pirkimo-pardavimo sutartį, nes nepateikta nei vieno leistino įrodymo tokiems savo argumentams patvirtinti. Nors 1988-11-10 testamentas buvo pasirašytas ne pačios testatorės O. B., bet kito asmens, t. y. A. K., pasirašant dalyvavo dar du liudytojai V. R. ir A. S.. Tokią tinkamo testamento pasirašymo būdą numato 1964 m. red. CK 583 str., kuriame nurodyta, kad jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, tai jo prašymu, testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito pareigūno, turinčio teisę patvirtinti testamentą (CK 582 str.), ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, nesąs testamentinis įpėdinis, kartu nurodant priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Todėl akivaizdu, kad dėl tam tikrų aplinkybių kito asmens pasirašytas testamentas lygiai taip pat gali tinkamai išreikšti testatoriaus valią. Byloje nustatyta, kad O. B. testamento sudarymo dienai buvo senyvo amžiaus, ligota, jai drebėjo rankos, ji pati nebegalėjo tinkamai pasirašyti. Liudytoja I. A. K. taip pat patvirtino, jog O. B. buvo ligota, jai labai drebėjo rankos ir dėl to ji nebesugebėjo pati pasirašyti testamente, todėl už ją pasirašė liudytoja. Liudytojos vienareikšmiškai patvirtino, kad joms dalyvaujant, testamentas buvo perskaitytas ir O. B. gerai jį suprato. Liudytojai M. L. nekilo abejonių, kad O. B. nesuprastų testamento turinio ir jį sudarant testatorės niekas neįtakojo, testamentas buvo sudarytas jai pageidaujant ir jos valia. Priešingų įrodymų byloje nėra, todėl teismas priėjo pagrįstos išvados, kad nors testamente ir buvo nurodyta netiksli priežastis, dėl ko testatorė pati testamento nepasirašė, tačiau jis jai buvo perskaitytas, palikėjos valia atitiko jos tikrąją valią, pati testatorė suprato savo veiksmų reikšmę sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, o netikslios priežasties, kodėl testatorė testamente nepasirašė, nurodymas testamento galiojimui nėra esminis. Dėl ko, nesant jokių byloje duomenų, kad testatorės valia tinkami nebuvo išreikšta, apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir neįrodyti, nes vien ta aplinkybė, jog testamente pasirašė kitas asmuo ir jame galimai buvo nurodyta netiksli priežastis, dėl ko testatorė pati negalėjo pasirašyti, nesuteikia jokio pagrindo ieškovui abejoti testamente išreikšta testatorės valia, o šio testamento ginčijimas yra ne kas kita kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis savo vardu įregistravus kitam asmeniui priklausančius, valdomus ir prižiūrimus namus ir ūkinius pastatus. Be to, apeliantė nepagrįstai nurodė, jog sekretorė M. L. teisę tvirtinti testamentus turėjo tik 1980-1984 m. ir sudarant ginčo testamentą neturėjo teisės jo tvirtinti, nes Zapyškio apylinkės LDT VK 1980-04-18 sprendime Nr. 27, pavedusio atlikti notarinius veiksmus ir VK sekretorei M. L., nėra apibrėžtas jo galiojimo terminas. Iš liudytojos M. L. paaiškinimo matyti, kad ji visus sudaromus notarinius veiksmus įrašydavo į Notarinių veiksmų registravimo žurnalą, kurie reguliariai buvo vežami apylinkę aptarnaujančiam notarui patikrinimui ir niekada nėra kilę problemų dėl jos įgaliojimo atlikinėti notarinius veiksmus. Iš Zapyškio apylinkės notarinių veiksmų registravimo žurnalo matyti, kad jame įregistruotas 1988-11-10 sudarytas O. B. testamentas. Minėto žurnalo 77 lapo antroje pusėje yra rezoliucija patikrinta, valst. notarė ir notarės parašas. Jokių prierašų apie netinkamus notarinių veiksmų sudarymus nėra. Todėl, įvertinęs šiuos dokumentus, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sekretorė M. L. turėjo teisę patvirtinti testamentą ir jį patvirtinto, testamento patvirtinimas buvo patikrintas valstybinės notarės rezoliucija, dėl ko apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Be to, visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad faktiškai buvo sudarytas ne testamentas, o pirkimo-pardavimo sutartis, todėl teismas turėjo taikyti ne paveldėjimo, o pirkimo-pardavimo santykius reglamentuojančias teisės normas. Testamentas - tai asmeninis ir vienašalis sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Testamentui sudaryti reikalinga tik vieno asmens (testatoriaus) valia. Byloje nenustačius, kad testamentas sudarytas prieš O. B. valią. testamentas negali būti vertinamas kaip apsimestinis sandoris. Pabrėžtina ir tai, kad argumentą, jog testamentas yra apsimestinis sandoris, ieškovas sugalvojo tuomet, kai atsakovė apklausiama teismo posėdžio metu, būdama susijaudinusi ir pirmą kartą teisme, negalėdama tiksliai prisiminti visų seniai buvusių aplinkybių, susimaišiusi nurodė, kad gyvenamą namą su ūkiniais pastatais pirko už 3.500 rub., tačiau, kadangi nebuvo kolūkietė ir negalėjo įsigyti pastatų, sudarė testamentą. Tai patvirtina, kad ieškovas, siekdamas pasisavinti atsakovei testamentu paliktus pastatus, tik įvairiais būdais bando nuginčyti teisėtą ir pagal to meto įstatymus sudarytą testamentą, laiko jį apsimestiniu sandoriu, nors aplinkybių, jog turtas būtų iš testatorės atsakovės nupirktas, nepatvirtina ir jokie kiti bylos duomenys. Negana to, apklausiama teismo posėdyje pirmą kartą atsakovė nurodė, kad dalyvavo ir sudarant testamentą bei tuo metu buvo O. B. namuose. Liudytojoms M. L. ir Kairaitienei patvirtinus, kad sudarant testamentą atsakovė nedalyvavo, tai vėliau ji prisiminė ir pati. Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, bei į visą nurodytą situaciją, į tai, jog minėtuose pastatuose atsakovė gyveno nuo 1988 m. ir jai nei ieškovas, nei jo motina, nei niekas kitas jokių pretenzijų niekuomet dėl gyvenimo juose nereiškė, bei į tai, kad praėjo ilgas laiko tarpas ir visų testamento sudarymo faktinių aplinkybių senam žmogui, gimusiam 1937 metais, prisiminti yra neįmanoma, akivaizdu, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, yra tik apelianto siekis išlošti daugiau laiko iki tol, kol teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto bus panaikintas, kaip ir panaikinta teisinė gyvenamojo namo ir pastatų registracija.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, jog 1987-02-17 dovanojimo sutartimi (b. l. 22), kuri buvo įregistruota Notarinių veiksmų registravimo žurnale (žurnalo 53 lapas) ir kuri nėra nuginčyta ir yra galiojanti, P. B., gim. 1942-05-01, padovanojo savo motinai O. B., gim. 1910-03-13, gyvenamąjį namą, kuriame naudingo ploto 24 kv. m, iš jų gyvenamojo ploto 18 kv. m, bei ūkinius pastatus: tvartą-daržinę, esančius Kauno r. Zapyškio apyl. (duomenys neskelbtini) km. Zapyškio kolūkio teritorijoje. Sutartyje nurodyta, jog dovanojami pastatai asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso B. P., Prano (pagrindas: Zapyškio apylinkės LDT VK 1979-08-28 sutarties reg. Nr. 62 bei Zapyškio apylinkės LDT VK 1987-02-17 pažymėjimas Nr. 142). 1988-11-10 buvo sudarytas testamentas (b. l. 21), kuriuo O. B. (gim. 1910-03-13), gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Kauno r. Zapyškio apyl. (duomenys neskelbtini) km., paliko atsakovei. Būtent šį O. B. ieškovas ginčija šioje byloje pareikštu ieškiniu.
CK 5.17 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Pagal CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalis pretenduoti į palikimą (CK 5.8 str.) gali tik tas asmuo, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors ieškovas ir nėra testatorės O. B. (kurios testamentas šioje byloje ginčijamas) įpėdinis nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, tačiau, pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl O. B. testamento nuginčijimo kaip asmuo, kurio teises ir teisėtus interesus pažeidžia ginčijamas testamentas. Apylinkės teismas tokią išvadą padarė iš to, kad ieškovas pagal 2011-05-18 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą po kito testatoriaus mirties paveldėjo tą patį turtą (b. l. 59-60).
Iš 1993-07-09 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (b. l. 23) matyti, jog po K. J. (1987-05-28) mirties jo turtą, kuris susideda iš medinio gyvenamojo namo su rūsiu, trim priestatais ir ūkio pastatais (1A1/m), 64,60 kv. m naudingo ploto, žiogrinė lauko virtuvė su rūsiu ir priestatu (2J1/ž) medinis ūkio pastatas su priestatu (3J1/m), žiogrinis ūkio pastatas (4J1/ž), žiogrinis ūkio pastatas (5J1/ž), esančius Kauno r. Zapyškio apyl. (duomenys neskelbtini) km., paveldi jo sutuoktinė A. J. (ieškovas yra jos teisių ir pareigų perėmėjas šioje byloje (b. l. 62)). 2008-10-22 papildomas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (b. l. 24-25) patvirtina, kad po K. J. mirties jo sutuoktinė A. J. taip pat paveldėjo ir kitą jo turtą, t. y. pastatą-ūkio pastatą 6I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastatą-ūkio pastatą 7I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Kauno r. (duomenys neskelbtini) k. Iš 2011-05-18 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą (b. l. 59-60) matyti, jog po A. J. mirties 2010-04-05 būtent ieškovas paveldėjo pastatus, esančius Kauno r. (duomenys neskelbtini) k., tarp jo ir pastatą-ūkio pastatą 6I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastatą-ūkio pastatą 7I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Kauno rajono apylinkės teismo 2008-08-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1480-358/2008 (b. l. 31) matyti, kad buvo patenkintas pareiškėjos A. J. pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ūkio pastatas 6I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkio pastatas 7I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra statyti 1956 m. K. J.. Kolegija daro išvadą, jog 2008-10-22 papildomas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (b. l. 24-25) į pastatą-ūkio pastatą 6I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastatą-ūkio pastatą 7I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Kauno r. (duomenys neskelbtini) k., A. J. buvo išduotas tik įsiteisėjus Kauno rajono apylinkės teismo 2008-08-20 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1480-358/2008 dėl juridinio fakto nustatymo (b. l. 31). Vadinasi, ir ieškovo nuosavybės teisė į šiuos pastatus, įgyta 2011-05-18 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pagrindu (b. l. 59-60), neabejotinai yra susijusi su Kauno rajono apylinkės teismo 2008-08-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1480-358/2008 (b. l. 31). Kaip matyti iš Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-26 nutarties (b. l. 32-33), patenkinus neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens B. S. (šioje byloje atsakovės) 2009-08-21 prašymą, buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-1480-358/2008, tačiau, LITEKO duomenimis, Kauno rajono apylinkės teismo 2010-01-19 nutartimi (c. b. Nr. 2-192-720/2010) šios civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, kurios sprendimas, teismo nuomone, gali turėti prejudicinę galią.
Iš Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-26 nutarties civilinėje byloje Nr. A-17-720/2009 (b. l. 32-33), kuria atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-1480-358/2008, nustatyta, kad ginčo pastatuose, kuriuos atsakovei B. S. testamentu paliko O. B., ir kuriuos siekia įsiteisinti ieškovas, atsakovė gyvena jau virš 20 metų, tačiau nebuvo įregistravusi minėtų pastatų savo vardu. VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009-06-12 sprendimas Nr. 9221 patvirtina, kad atsakovės prašymas įrašyti gyvenamojo namo 1A1m, ūkio pastatų 210p, 311m, 411m, 511m, 611m, 711m, 811m ir kiemo statinių kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą buvo atmestas, nes, išnagrinėjus 1991-08-01 kadastro duomenų bylą, kilo įtarimas, kad išvardinti pastatai dubliuojasi su jau įregistruotais pastatais (6I1ž ir 7I1m), esančiais Kauno r. sav., Zapyškio sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. Nr. 37, registro Nr. 20/5675. Gyvenamasis namas 1A1m, kaip ūkio pastatas 6I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o ūkio pastatai 3I1m, 4I1m, 5I1m, 6I1m, 8I1m, kaip ūkio pastatas 7I1m (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), nekilnojamojo turto registre jau yra įregistruoti nuosavybės teise fizinio asmens vardu (juridinis įregistravimo pagrindas 1993-07-09 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 1-2665) (b. l. 30). Kaip matyti iš suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009-10-02 atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1480-358/2008, suinteresuotas asmuo neprieštaravo dėl proceso atnaujinimo ir nurodė, kad, ,,išnagrinėjus archyvinių nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylų Nr. 3796 ir Nr. 3819 duomenis, manytina, kad B. S. prašomi įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamieji daiktai - gyvenamas namas 1A1m, ūkio pastatai 2I0p, 3I1m, 4I1m, 5I1m, 6I1m, 7I1m, 8I1m, gali dubliuotis su jau įregistruotais A. J. vardu pastatais 6I1ž ir 7I1m), esančiais (duomenys neskelbtini) g. Nr. 37, (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone. Gyvenamas namas 1A1m, kaip ūkio pastatas 6I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o ūkio pastatai 3I1m, 4I1m, 5I1m, 6I1m, 8I1m, kaip ūkio pastatas 7I1m (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)). Atnaujinus procesą šioje byloje paaiškėtų ar B. S. prašomi įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamieji daiktai - gyvenamas namas 1A1m, ūkio pastatai 2I0p, 3I1m, 4I1m, 5I1m, 6I1m, 7I1m, 8I1m yra tie patys jau Nekilnojamojo turto registre įregistruoti A. J. vardu nekilnojamieji daiktai – ūkio pastatai 6I1ž ir 7I1m, esantys (duomenys neskelbtini) g. Nr. 37, (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone.
Kolegijos nuomone, apeliantas, ginčydamas testamentą, iš esmės siekia, kad, testamentą pripažinus negaliojančiu, atsakovei nebegalėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) k. esančius pastatus, kuriuose ji gyvena, bei kad nebeliktų jos suinteresuotumo dalyvauti byloje dėl juridinio fakto nustatymo, kurioje būtent atsakovės pareiškimo pagrindu yra atnaujintas procesas. Tačiau jo teisė ginčyti testamentą dėl to paties turto (netgi ir paaiškėjus, kad tai yra tie patys nekilnojamieji daiktai), kolegijos nuomone, neabejotinai priklauso nuo byloje dėl juridinio fakto nustatymo Nr. A2-392-720/2012, kurioje atnaujintas procesas, nustatytinų aplinkybių, nes, kaip jau minėta, būtent 2008-08-20 teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo buvo pagrindu įregistruoti ieškovo motinos, o po jos mirties - ir paties ieškovo nuosavybės teisė į pastatus 6I1ž ir 7I1m, esančius (duomenys neskelbtini) g. Nr. 37, (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone, būtent iš ko ir kildinama ieškovo teisė ginčyti testamentą.
Kolegija, esant atnaujintam procesui civilinėje byloje Nr. 2-1480-358/2008, kurioje bus aiškinamasi ir tai, ar B. S. prašomi įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamieji daiktai yra tie patys jau Nekilnojamojo turto registre V. S. vardu įregistruoti nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini) g. Nr. 37, (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone, sprendžia, jog, neišnagrinėjus bylos dėl proceso atnaujinimo nėra įmanoma nuspręsti dėl ieškovo teisės ginčyti testamentą.
Esant tokiai situacijai, konstatuotina, jog byloje liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 2 d.). Kolegijos nuomone, šioje byloje, norint nuspręsti dėl ieškovo teisės ginčyti testamentą, būtina susipažinti ir su archyvinių nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylų Nr. 3796 ir Nr. 3819 duomenimis bei juos įvertinti.
Kolegija visiškai pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 ir 270 straipsnių reikalavimus, įpareigojančius teismą priimti sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų ir sprendime nurodyti, kurios aplinkybės yra įrodytos ir kurios neįrodytos bei kodėl atmesti tam tikri įrodymai. Kaip matyti iš 2011-12-05 patikslinto ieškinio (b. l. 114-116), kurį teismas 2011-12-13 protokoline nutartimi nutarė priimti (b. l. 117 antra pusė), jame ieškinio pagrindu taip pat nurodyta ir aplinkybė, kad tvirtinant testamentą buvo sudarytas apsimestinis sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms. Ieškovo teigimu, atsakovė teismo posėdžio metu pripažino sumokėjusi testatorės sūnui už pastatus 3 500 rub., kas reiškia, jog faktiškai buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuri pagal to meto įstatymus negalėjo būti sudaryta, nes atsakovė nebuvo kolūkietė ir jai nebuvo suteiktas joks žemės sklypas. Vadovaujantis 1975-10-31 Lietuvos TSR teisingumo ministerijos įsakymu Nr. 8 patvirtinta Miesto, gyvenviečių, apylinkių DŽDT VK atliekamų notarinių veiksmų instrukcijos 46 straipsniu, jeigu gyvenamasis namas buvo perleidžiamas kaimo vietovėje, namo įgijėjas turėjo pateikti visuotinio kolūkio narių susirinkimo (įgaliotinių) nutarimą, tarybinio ūkio, įmonės, organizacijos ar įstaigos vadovo įsakymą dėl sklypo suteikimo naudotis, kuriame turėjo būti nurodytas jo dydis, patvirtintą apylinkės LDT VK. Kaip paaiškino atsakovė, tokių dokumentų ji neturėjo ir negalėjo gauti, nes nebuvo kolūkietė. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovo teigimu, buvo sudarytas apsimestinis sandoris. Pagal CK 52 straipsnį (1964 m. red.), jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos taisyklės, liečiančios tą sandorį, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje. Kadangi pastatų pirkimo-pardavimo sandoris neatitiko įstatymo reikalavimų ir buvo sudarytas turint žinomai priešingą visuomenės interesams tikslą, ieškovo teigimu, toks sandoris negalioja pagal CK 47 ir 48 straipsnius. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs testamento nevertinti kaip apsimestinio sandorio, visiškai nepasisakė dėl pačios atsakovės 2011-11-02 teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių (O. B. ,,buvo išėjusi pas sūnų ir tada norėjo tą ūkelį parduoti. Aš jai atpirkau už pinigus, mokėjau pinigus“ – b. l. 106; ,,aš buvau ne kolūkietė. Tada jie testamentą surašė šitokiu būdu, kad po mirties paveldžiu aš. Po O. B. mirties man testamentą parašė, kad po mirties aš būčiau jos pastatų savininkas, o pinigus aš sumokėjau“; ,,už pastatus mokėjau 3 500 rublių“; ,,pinigus mokėjau O. B. su Bučeliu, sūnum“; ,,pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi kolūkio laikais ne kolūkiečiui neleido pikti trobesių“; ,,kadangi ne kolūkietė, pirkti neleidžia, pirkimo-pardavimo sutarties negalima daryti, tada ji rašė šitą testamentą po savo mirties“ – b. l. 106-107), neargumentavo, kodėl šiais atsakovės paaiškinimais visiškai nesivadovavo. Teismo argumentai, kad O. B. valia buvo ta, kad pastatai pereitų B. S. nuosavybėn, kolegijos nuomone, nėra pakankami konstatuoti apsimestinio sandorio nebuvimą, jeigu nepaneigiama pačios atsakovės iš pradžių pripažinta aplinkybė, kad tuos pastatus buvo mokėti pinigai, dėl ko teismas tiesiog nutylėjo. Šių aplinkybių neišsiaiškinimas ir neaptarimas teismo sprendime, kolegijos nuomone, taip pat rodo ginčo esmės neatskleidimą.
Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo, teismas, nagrinėjantis bylą dėl proceso atnaujinimo, turėtų sustabdytą bylą atnaujinti ir ją nagrinėti arba, vadovaujantis CPK 136 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl abiejų bylų sujungimo ir jų nagrinėjimo kartu. Kolegijos nuomone, susidariusioje situacijoje (kai byla dėl proceso atnaujinimo Kauno rajono apylinkės teismo 2010-06-08 nutartimi yra sustabdyta), tikslingiausia būtų abi bylas (dėl juridinio fakto nustatymo ir testamento pripažinimo negaliojančiu), kurių reikalavimai ir tose bylose nustatinėtinos aplinkybės yra glaudžiai tarpusavyje susiję, nagrinėti kartu, vienoje byloje. Kolegijos nuomone, tik kompleksiškai sprendžiant bylose dėl juridinio fakto nustatymo ir testamento pripažinimo negaliojančiu pareikštus reikalavimus yra įmanoma visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėti tarp ieškovo ir atsakovės kilusius ginčus dėl teisės į pastatus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimą ir perduoti bylą Kauno rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.