Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sergel“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos priteisimo.

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ 2010-10-08 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 69964466 (Specialiosios paslaugų teikimo sąlygos Nr. GSCD/58888/2010) bei 2010-10-08 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 6963700 (Specialiosios paslaugų teikimo sąlygos Nr. GSCD/58883/2010). Nurodytomis sutartimis pradinis kreditorius UAB „Bitė Lietuva“ įsipareigojo atsakovui teikti mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyse nustatyta tvarka ir terminais sumokėti už minėtas paslaugas. Bendrųjų (sutarčių) paslaugų teikimo sąlygų 48 p. numatytos atsakovui taikomos netesybos – nutraukus sutartį anksčiau nurodyto sutarties termino pabaigos dėl abonento kaltės arba abonento iniciatyva, abonentas privalo sumokėti baudą, kurios dydis lygus nuo pažeidimo dienos iki šioje sutartyje nustatyto įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos nesumokėtų abonentinių mokesčių arba minimalių mėnesinių mokesčių sumai. UAB „Bitė Lietuva“ už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui 2011-02-01 PVM sąskaitą faktūrą (Serija TA, Nr. 0013431943) 328,49 Lt (95,14 Eur) skola, 2400,00 Lt (695,09 Eur) bauda už sutarčių Nr. 6963700 ir 69964466 pažeidimą. Atsakovas pradiniam kreditoriui skolos ir baudos neapmokėjo. Teismas sprendžia, jog iš minėtų sutarčių tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnis) ir atsakovui kilo pareiga apmokėti pradiniam kreditoriui už suteiktas paslaugas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas ir pradinis atsakovo kreditorius UAB „Bitė Lietuva“ 2018-10-31 sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 18-0268LT, pagal kurią pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą naujajam kreditoriui (ieškovui) UAB „Sergel“. Ieškovas (naujasis kreditorius) 2018-11-20 siuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą ir reikalavo įvykdyti įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią skolą būtų sumokėjęs. Taigi atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir neatsiskaitė su ieškovu už suteiktas paslaugas, todėl liko ieškovui skolingas 95,14 Eur dydžio sumą. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinės prievolės, t. y. laiku neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi už suteiktas paslaugas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 95,14 Eur dydžio įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38, 6.63, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.716 straipsnio 1 dalis).

Dėl netesybų.

Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Tačiau praktikoje galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis, ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais šiais atvejais tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis.

Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“,bylos Nr. 3K-7-409/2010).

CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 695,09 Eur baudą. Pradinis kreditorius UAB „Bitė Lietuva“ reikalavimą atsakovui dėl netesybų pateikė su 2011-02-01 PVM sąskaita-faktūra, reikalavimo teisę į atsakovo skolą ir netesybas (baudą) perleido ieškovui 2018-10-31. Ieškovas byloje nedetalizuoja dėl kokių priežasčių pradinis kreditorius tik po virš 7 metų laikotarpio perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Toks pradinio kreditoriaus pasyvumas suponuoja, kad jis nesiekė (nebuvo suinteresuotas) operatyviai apginti pažeistų teisių ir jo patirti nuostoliai ženkliai mažesni už numatytas netesybas. Darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju 695,09 Eur netesybos (bauda) yra neprotingos. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, kad nagrinėjamu atveju netesybos (bauda) mažintinos iki 400,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovui iš atsakovo priteistina 400,00 Eur bauda.

Ieškovas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 8,56 Eur delspinigius. CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytoje sutartyse buvo numatytas 0,05 proc. per dieną delspinigių dydis nuo uždelstos sumokėti sumos (Bendrųjų paslaugų teikimo sąlygų 24 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė sutartis, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 8,56 Eur delspinigių už ne daugiau nei 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu už akių priteistą 507,70 Eur (95,14+400,00+8,56) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-11) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 63,06 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 15,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (15,00 Eur žyminio mokesčio CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d. ir 0,15 Eur (63,06*0,23 Eur) komisinio mokesčio).

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 3,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 95,14 Eur (devyniasdešimt penkis Eur 14 ct) skolą, 400,00 Eur (keturių šimtų Eur) dydžio baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 507,70 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-11) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 15,15 Eur (penkiolika Eur 15 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Sergel“, į. k. 125026242, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,43 Eur (trijų Eur 43 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB Swedbank, arba į sąskaitą Nr. LT057044060007887175, esančią AB SEB bankas, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.