- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-05
- Bylos Nr.
- 2-4816-934/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-04610-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Agnei Rudminaitei, dalyvaujant ieškovui R. G., atsakovei R. G., jos atstovei advokatei V. Z., išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaikų teisių apsaugos skyrius) atstovei D. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovės (ieškovės) R. G. priešieškinį ieškovui (atsakovui) R. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (toliau tekste – ieškovas: R. G., atsakovė: R. G. ), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. N2-10415-656/2007 patvirtino tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį pervesti į R. G. asmeninę sąskaitą 450 Lt sumą, skirtą E. G. išlaikymui iki jos pilnametystės. Be to, susitarta, jog kito santuokoje sulaukto vaiko R. G. išlaikymu rūpinsis tik ieškovas. Nurodė, kad iki šiol išlaiko kartu gyvenantį sūnų R. G., kuris niekur nedirba ir savarankiškų pajamų neturi. Sudarydamas sutartį tikėjosi, kad pajėgs vykdyti sutarties sąlygas, kadangi turėjo darbą, pastovias pajamas. Tačiau 2012 m. rugpjūčio mėnesį nutraukus darbo santykius dėl sveikatos būklės, nėra pajėgus pilna apimtimi vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. dukters išlaikymui periodiniais mokėjimais mokėti po 450 Lt. Pagrindinės sveikatos problemos susijusios su širdies ir stuburo ligomis. Nurodė, kad antstolis priteistą išlaikymo sumą indeksuoja, tokiu būdu ieškovui tenkanti periodinių mokėjimų našta išaugo, tačiau apie tai, kad sutartyje sutarta suma išaugs, nesitikėjo ir nežinojo. Todėl prašo teismo išlaikymo dydį pakeisti ir jį sumažinti iki 100 Lt (b. l. 2-5).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui priešieškinį (kartu ir atsiliepimą į ieškinį), nurodydama, kad su R. G. ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintą teismo, R. G. įsipareigojo kiekvieną mėnesį pervesti į R. G. asmeninę sąskaitą 450 Lt sumą, skirtą E. G. išlaikymui iki jos pilnametystės. Tačiau 2008 metais R. G. pradėjo vengti mokėti pilną sutartyje aptartą išlaikymo sumą, todėl R. G. buvo priversta kreiptis į antstolius dėl priverstinio vykdymo. Nurodė, kad net ir tuomet, kai ieškovas turėjo pastovias pajamas, jis nepervesdavo pilnos išlaikymo sumos. Taip pat turėtų būti atmestas ieškovo nurodytos aplinkybės dėl turtinės padėties, kadangi jis pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Nurodė, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad jis negali dirbti, jam nėra nustatytas dalinis darbingumas, ribojantis ar neleidžiantis dirbti. Stuburo problemos ieškovą kamuoja 10 metų ir tai buvo žinoma pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taip pat nurodė, kad 2009 m. E. G. turėjo nugaros traumą, apatinės nugaros dalies stiprų sumušimą, todėl priversta lankytis pas gydytojus, reikalingas fizioterapinis gydymas, tame tarpe ir baseinas, kuris nėra kompensuojamas. 2009 m. diagnozuotas gastritas, jai reikalingas pilnavertis maistas, reikalingas dantų gydymas. Todėl prašo teismo išlaikymo dydį pakeisti ir jį padindinti iki 600 Lt (b. l. 122-124).
Ieškovas nepateikė atsiliepimo į 2013 m. sausio 30 d. patikslintą priešieškinį, tačiau pateikė atsiliepimą į 2013 m. sausio 8 d. patikslintą priešieškinį (b. l. 115), kuriame nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su vėliau pateiktu priešieškiniu. Nurodė, kad moksleivių sveikatos draudimą finansuoja valstybė, medicininėje pažymoje surašytos persirgtos ligos nuo pat kūdikystės, kurias persega visi vaikai, nėra pagrindo teigti, kad smarkiai pasikeitė dukters sveikatos būklė, lyginant su 2007 m., kai buvo sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kadangi medicininiuose dokumentuose minimi 2006 – 2009 m. Todėl nėra pagrindo didinti išlaikymo dydį. Nurodė, kad prekių ir paslaugų prieaugis įvertinamas ne nauju teismo sprendimu, o išmokų indeksavimu. Nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. susidariusią prieaugio sumą iš ieškovo antstolis jau išieškojo 2012 m. rugpjūčio 24 d., o už 2012 m. rugsėjo – gruodžio mėnesius bei 2013 m. sausio mėnesį, ieškovas atsakovei sumokėjo pilnai indeksuotas sumas, t. y. po 573 Lt. Nurodė, kad nepagrįstai teigia atsakovė, kad ieškovas nesidomi dukters gyvenimu, nedalyvauja jos auklėjime, nepraleidžia laiko su ja, priešingai, ieškovas per pastaruosius 5 metus kartu su dukra šventė visus jos, jos brolio, močiutės gimtadienius Velykas, Kūčias ir kitas įprastai švenčiamas šventes, pagal galimybes suteikia materialinę pagalbą ne vien priteistų išmokų pavidalu: nupirko kompiuterį, muzikinį centrą, mobilų telefoną, apmoka jų sąskaitas. Nurodė, kad atsakovės teiginiai dėl turtinės padėties nepagrįstai, kadangi pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), gautą pinigų (19000 Lt) sumą ieškovas atidavė motinai, nes butas pirktas už jos lėšas, likusi dalis buvo skirta įsiskolinimams padengti. Butas buvo pirktas su tikslu apgyvendinti neįgalią ieškovo motinos seserį. Šuo metu ieškovas gyvena sodo namelyje be patogumų, kuris nuosavybės teise priklauso jo motinai. Nurodė, kad atsakovė netinkamai aiškiną ieškovo sveikatos būklės įtaką jo turtiniai padėčiai ir galimybei gauti pajamų. 2010 m. liepos 6 d. patirtas ūmus miokardo infarktas, 2011 m. balandžio 20 d. atlikta stuburo operacija, turima kvalifikacija, amžius, – visos šios aplinkybės apsunkina darbo paiešką. Ieškovo turtinė padėtis lyginant su 2007 m. iš esmės pablogėjo, todėl nustatytas išlaikymo dydis turėtų būti sumažintas (b. l. 122-126).
Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje pateikiama skyriaus nuomonė, kad ieškovo siūlomas išlaikymo dydis (100 Lt) dukrai E. G., neatitinka nepilnametės interesų, teismų praktikos, tokio dydžio išlaikymas negalėtų patenkinti būtiniausiu vaiko poreikių. Mergaitei augant, poreikiai didėja, todėl išlaikymas gali būti didinamas, atsižvelgiant į vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą (b. l. 64-67).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ir atkartojo ieškinyje ir atsiliepime į patikslintą priešieškinį (b. l. 122) nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) parduotas už 34000 Lt. Iš buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo apie 24000 Lt išeitinę išmoką (neatskaičius mokesčių). 19000 Lt atidavė mamai už parduotą butą, 8447 litus nuo asmeninės sąskaitos nurašė antstolis, likusi dalis gautų pajamų buvo skirta skoloms grąžinti (b. l. 159-164).
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė palaikė atsiliepime ir priešieškinyje išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ieškovas net ir tuomet, kai gaudavo nuolatines pajamas, nepervesdavo visos teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje numatytos vaiko išlaikymui skirtos sumos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas negali dirbti (b. l. 159-164).
Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog išlaikymo dydis gali būti sumažintas tik pasikeitus tam tikroms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju, ieškovas sveikatos problemų turi jau apie 10 metų, byloje nėra duomenų, kad ieškovas negali dirbti. Atleidimas iš darbo, neatleidžia nuo pareigos išlaikyti savo vaiką. Prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti (b. l. 159-164).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys atmestini.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. N2-10415-656/2007 patvirtino tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis) (b. l. 75-77). Sutartimi ieškovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį pervesti į R. G. asmeninę sąskaitą 450 Lt sumą, skirtą E. G. išlaikymui iki jos pilnametystės, taip pat susitarta, jog kito santuokoje sulaukto vaiko R. G. išlaikymu rūpinsis ieškovas (Sutarties 5.3., 5.4. punktai) (b. l. 12, 76). 2012 m. rugpjūčio 14 d. šalių susitarimu nutraukta darbo sutartis, sudaryta tarp UAB „SOMI“ ir R. G. (b. l. 14-15). Ieškovo vardu Nekilnojamojo turto registre jokio nekilnojamojo turto neįregistruota, turėtas butas (duomenys neskelbtini), parduotas, gauta suma – 34500 Lt (b. l. 85, 151). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo pažymą, matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas gavo 24080,73 Lt (neatskaičius mokesčių) išmoką, susijusią su darbo santykiais, nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. „SoDra“ įmokų negavo (b. l. 109). Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų, matyti, kad ieškovas 2010 m. liepos 6 d. buvo hospitalizuotas Kardiologijos ir angiologijos centre, išrašytas 2010 m. liepos 13 d., diagnozuotas ūmus miokardo infarktas, pirminė arterinė hipertenzija, hipertenzinė kardiopatija, dislipidemija, rekomenduotas reabilitacinis gydymas, dieta, medikamentinis gydymas (b. l. 6-7, 11). 2009 m. liepos 30 d. ieškovui atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, kurio metu nustatyta: tarpslanktelinė osteochondrozė, spondiloartrozės požymiai, stuburo disko išvarža (b. l. 16). Nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. sausio 5 d. ieškovas ambulatoriškai reabilituotas dėl nugaros skausmų (b. l. 9). 2011 m. sausio 31 d. atlikto magnetinio rezonanso tyrimo duomenimis ieškovui nustatyta: osteochondrozė, stuburo išvaržos (b. l. 17). 2011 m. balandžio 20 d. ieškovui atlikta stuburo operacija (b. l. 10). 2012 m. gegužės 11 d. atlikto magnetinio rezonanso tyrimo duomenimis ieškovui nustatyta: osteochondrozė, stuburo išvaržos (b. l. 18). Nuo 2012 m. birželio 5 d. iki 2012 m. birželio 22 d. ieškovas ambulatoriškai reabilituotas dėl nugaros skausmų, reabilitacijos pabaigoje būklė pagerėjo: sumažėjo stuburo juosmeninės – kryžmininės dalies skausmas (suintensyvėja ilgiau pasėdėjus), blauzdos tempimas, pagerėjo stuburo judesiai, sustiprėjo kojų raumenų jėga, Barthel indeksas – 100 balų (b. l. 19).
Iš UAB „Geros akys“ 2012 m. spalio 29 d. išduotos pažymos Nr. 7 matyti, kad atsakovei nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio kas mėnesį buvo mokamas apie 1000,00 Lt (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis (b. l. 45). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas (jo dalis 42825/327000), unikalus Nr. 3825-0006-0002, esantis Varėnos rajone; gyvenamasis namas (jo dalis 3/16), unikalus Nr. 3894-0073-5011, esantis Varėnos rajone; žemės sklypas (jo dalis 45/1400), unikalus Nr. 3855-0008-0028, esantis Varėnos rajone; butas (jo dalis 3/8), unikalus Nr. 1096-4004-2013:0012, esantis (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. 1098-0010-1015:0039, esantis (duomenys neskelbtini); garažas (jo dalis 3/8), unikalus Nr. 1098-3014-0071:0003, esantis (duomenys neskelbtini); garažas (jo dalis 3/8), unikalus Nr. 1098-3014-0017:0054, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 86-108).
Iš atsakovės asmeninės sąskaitos banke „Swedbank“, AB, išrašo, matyti, kad atsakovas į ieškovės sąskaitą iki 2009 m. liepos mėnesio reguliariai kas mėnesį pervesdavo po 450 Lt, vėlesniais mėnesiais buvo pervedama ne pilna Sutartyje numatyta suma (b. l. 47-48). Remiantis šalių paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovas ieškovei nėra skolingas (b. l. 162).
Nustatytų bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų teisinis vertinimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010).
Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 1000 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543).
Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad dėl normalaus vaiko vystymosi tėvai turi asmeninę atsakomybę, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais. Visais kitais atvejais, kai tėvai objektyviai pajėgūs teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Dėl ieškinio reikalavimų.
Nagrinėjamojoje byloje, ieškovas reiškiamą reikalavimą sumažinti išlaikymo dydį iki 100 Lt, grindžia tuo, kad neteko darbo, todėl neturi pastovių pajamų vykdyti Sutartyje prisiimtos pareigos mokėti 450 Lt išlaikymo dydį. Teismas iš dalies sutinka su ieškovo argumentu, kad darbo netekimas, objektyviuoju požiūriu, gali būti vertinamas kaip turtinės padėties pablogėjimas, dėl ko gali būti keičiamas išlaikymo dydis. Tačiau nemažiau yra svarbūs subjektyvūs veiksniai – asmens pastangos, noras išlaikyti turimas pajamas. Byloje nustatyta, kad darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutraukta šalių susitarimu. Byloje nėra oficialių duomenų, kad sutartis nutraukta dėl sveikatos problemų, įmonės struktūrinių pertvarkymų, bankroto ir pan., t. y. nuo aplinkybių, už kurias ieškovas nebūtų atsakingas. Ieškovo pateikti paaiškinimai, kad nutraukė darbo santykius dėl sveikatos problemų yra deklaratyvūs, nepagrįsti rašytiniais įrodymais. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų, matyti, kad jau 2009 metais buvo diagnozuotos stuburo ligos, 2010 metais širdies, kraujagyslių ligos, tačiau darbo sutartis nebuvo nutraukta, o 2012 metais ieškovo sveikatos būklė dėl stuburo pagerėjo: sumažėjo stuburo juosmeninės – kryžmininės dalies skausmas (suintensyvėja ilgiau pasėdėjus), blauzdos tempimas, pagerėjo stuburo judesiai, sustiprėjo kojų raumenų jėga. Duomenų, kad 2012 metais būtų pasikartojusios širdies kraujagyslių veiklos problemos, byloje nėra. Visų šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad darbo santykių nutraukimas ir pajamų praradimas yra paties ieškovo apsisprendimo pasekmė. Ieškovas taip elgdamasis sąmoningai prisiėmė pernelyg didelę riziką, todėl atsakomybę už kilusias pasekmes turi prisiimti pats ieškovas. Teismo vertinimu, savanoriškas darbo teisinių santykių nutraukimas ir pajamų praradimas, neatleidžia nuo pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo ir nevertintinas kaip esminis faktinių aplinkybių pasikeitimas, sudarantis pagrindą keisti išlaikymo dydį. Priešingas aiškinimas pažeistų prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Vertinant asmens veiksmus subjektyviuoju požiūriu, taip pat svarbu nustatyti, ar nutraukęs darbo santykius asmuo dėjo pastangas susirasti naują darbą, gauti kitas oficialias pajamas, tam, kad tinkamai atlikti pareigą – prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis siekė susirasti naują darbą, tačiau jo prašymai priimti į darbą buvo atmesti. Ieškovas nors ir turi sveikatos problemų, tačiau yra darbingas žmogus, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kurie negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomi nuo tėvų, poreikius. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.
Be to, vertinant ieškovo turtine padėti, matyti, kad ieškovas pardavė butą už kurį gavo 34500 Lt bei, išeidamas iš darbo, gavo 24080,73 Lt (atskaičius mokesčius 14453,25 Lt) išmoką, susijusią su darbo santykiais. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad nuo ieškovo sąskaitos buvo nurašyta 8447 Lt susidaręs įsiskolinimas už dukros išlaikymą. Bendra ieškovo gautų pajamų suma, atskaičius įsiskonimo nurašymą, sudaro 41406,25 Lt. Teismo vertinimu, ieškovas turimos pajamos yra pakankamos, tam kad prisidėti prie vaiko išlaikymo Sutartyje numatytomis sąlygomis. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad dalį gautų pajamų (19000 Lt) atidavė savo motinai bei dalis gautų pajamų buvo skirta paskoloms padengti, nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais, o paremti tik ieškovo paaiškinimais, kurie, teismo vertinimu, nėra patikima įrodinėjimo priemonė. Ieškovas tiesiogiai suinteresuotas tokių aplinkybių nurodymu, todėl teismas negali daryti išvados, jog gautų pajamų pas ieškovą beveik neliko, remiantis vien tik šalies paaiškinimais. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad lyginant ieškovo turtinę padėtį iki Sutarties sudarymo ir po sutarties sudarymo, pagrindo teigti, kad ieškovo turinė padėtis esmingai pasikeitė, nėra. Buto pardavimas nelaikytinas turtinės padėties pablogėjimu, kadangi už jį buvo gautos pajamos.
Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo sumažinti išlaikymo dydį iki 100 Lt, sutinka su ieškovo argumentu, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, konstatuota, kad ieškovo turtinė padėtis po Sutarties sudarymo iš esmės nepasikeitė, o savanoriškas darbo sutarties nutraukimas, nevertintinas kaip esminis faktinių aplinkybių pasikeitimas, todėl nėra pagrindo keisti (mažinti) išlaikymo dydį iki 100 Lt.
Be to, įvertinus atsakovės gaunamas pajamas (darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1000 Lt), sumažinus vaiko išlaikymo dydį iki 100 Lt, akivaizdu, kad tokia išlaikymo suma nepatenkintų net minimaliausių vaiko poreikių, todėl būtų pažeisti vaiko interesai. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą. Be to, siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 09 13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 11 22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-628/2006).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl Sutartyje nustatytos 450 Lt išmokos pakeitimo (sumažinimo) iki 100 Lt atmestinas kaip nepagrįstas. Teismo vertinimu, sumažinus Sutartyje numatytą išlaikymo dydį nebūtų užtikrinti nepilnamečio vaiko būtini ir minimalūs poreikiai.
Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
Dėl priešieškinio reikalavimų.
Nagrinėjamoje byloje, atsakovė reiškiamą reikalavimą padidinti vaiko išlaikymo dydį iki 600 Lt, grindė tuo, kad po Sutarties patvirtinimo E. G. turėjo nugaros traumą, kenčia pastovius skausmus, priversta lankytis pas ortopedus, neurologus, mergaitei reikalingas baseinas, kuris nėra apmokamas iš ligonių kasų, turi problemų su dantimis, kurių gydymas kainuotų apie 10000 Lt.
Įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo keisti Sutartyje numatyta išlaikymo dydį, kadangi atsakovė neįrodė, kad iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą. Nurodytos aplinkybės, jog E. G. turėjo nugaros traumą, savaime nesudaro pagrindo keisti išlaikymo dydį. Įrodymų, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad nugaros sumušimas turėjo esminės įtakos išlaikant vaiką, byloje nėra. Taip pat nėra pagrindo keisti išlaikymo dydį, tuo pagrindu, kad mergaitei reikalingas ortodontinis gydymas. Atsakovė nepagrindė, kodėl būtent privačioje stomatologijos klinikoje turėtų būti atliekamas dantų kariesų, endodontinis ir ortodontinis gydymas, kurio išlaidų suma sudaro virš 10000 Lt. Teismo vertinimu, tęstinio pobūdžio dantų gydymas gali būti atliekamas ir valstybinėse gydymo įstaigose, kuriose už atitinkamas suteiktas paslaugas sumoka valstybė. Įrodymų, kad dantų gydymas negalėtų būti atliekamas valstybinėje gydymo įstaigoje, atsakovė nepateikė.
Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, objektyviai šiame amžiuje įvertinus jos poreikius, šalių turtinę padėtį ir jų galimybes prisidėti prie išlaikymo, teismo įsitikinimu, Sutartyje nustatyta 450 Lt (900 Lt) suma yra pakankama minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo atmestinas.
Papildomai teismas pažymi, kad atmesdamas atsakovės reikalavimą pakeisti išlaikymo dydį, įvertino ir tai, kad atsakovė po Sutarties patvirtinimo įgijo nekilnojamojo turto, taip pat ir tai, kad ieškovas rūpinosi kito santuokoje sulaukto vaiko R. G. išlaikymu, nereikalaujant išlaikymo iš atsakovės ir papildomai mokant 450 Lt išlaikymą E. G. Be to, pati atsakovė teikdama paaiškinimus nurodė, kad 450 Lt išlaikymas yra pakankamas, jeigu jis būtų reguliariai mokamas (b. l. 82).
Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pagal LR CK 3.208 straipsnį, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 (toliau – Aprašas), 2 punktas). Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Taigi, padidėjus kainoms, prarastos pajamos kompensuojamos indeksavimo instituto pagalba.
Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Atmetus ieškinį ir priešieškinį šalių turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis).
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 28,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškinį ir priešieškinį, nurodytos išlaidos priteistinos valstybei iš abiejų šalių po lygiai, t.y. po 14,00 Lt (LR CPK 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 265, 269, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.