Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-493-826/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-26
Bylos Nr.: e2A-493-826/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06697-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Danutė Žvinklytė
Atsakovas: V. F.
Ieškovas: akcinės bendrovės „NEO Finance“
Trečiasis asmuo: M. F., notarė A

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-493-826/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06697-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.15; 3.3.1.18.4; 3.3.1.19.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. F. (V. F.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-525-1048/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui V. F. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys M. F., notarė A. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu ab intio (lot. nuo pradžios, nuo sudarymo momento) atsakovo V. F. (toliau – ir atsakovas) 2021 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą paveldėjimo teisių perleidimo sandorį, palikimo atsiradusio po atsakovo tėvo A. F. mirties; leisti nukreipti ieškovės naudai iš atsakovo pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomuosius raštus Nr. e2-6081-637/2021 ir Nr. e2-3218-1032/2021 vykdomą išieškojimą į atsakovui po jo tėvo mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Antstolio A. S. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/21/01033, pradėta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-6081-637/2021, ir vykdomoji byla Nr. 0010/21/00902, pradėta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-3218-1032/2021. Ieškovas iš antstolio gavo informaciją apie vykdymo eigą, kuria antstolis informavo, kad atsakovas 2021 m. rugpjūčio 2 d. perleido paveldėjimo teises. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad atsakovas po savo tėvo A. F. mirties sudarė paveldėjimo teisių perleidimo sandorį su savo motina M. F.. Ieškovo žiniomis, atsakovo tėvams priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Ieškovo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi. Atsakovas savo turėtas paveldėjimo teises perleido trečiajam asmeniui – savo motinai paveldėjimo teisių perleidimo sandorio pagrindu, o tai pažeidė kreditoriaus teises, kadangi atsakovas neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Ieškovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos.

Atsiliepimas

2. A. V. F. pateiktu atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašė išdėstyti skolos ieškovei sumokėjimą pagal ieškovės pateiktą grafiką. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

2.1. Atsakovas neneigia, kad yra skolingas ieškovei, jis neatsisako ir nevengia skolos grąžinimo.

2.2. Po jo tėvo mirties liko butas, kuriame visą laiką gyveno santuokoje atsakovo motina M. F., tai yra tėvų turtas, butas visą laiką priklausė tėvams. Mirus tėvui, atsakovas, būdamas sąžiningas, sudarė paveldėjimo teisių perleidimo sandorį su savo motina, kadangi tai jos užgyventas turtas ir atsakovas į jį neturi jokių teisių. Tokia buvo ir tėvo valia. Atsakovo tėvai neturi būti atsakingi už atsakovo skolas.

2.3. Dėl susiklosčiusių aplinkybių, pandemijos atsakovo verslas labai sulėtėjo, tačiau atsakovas nesislapstė ir nebėgo nuo įsipareigojimų grąžinti susidariusias skolas ir šiuo metu veda derybas su kreditoriais dėl skolų išdėstymo. Atsakovas dirba pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, verslas po truputį atsigauna. Atsakovas su ieškove bendravo ne vieną kartą telefonu, stengėsi suderinti skolos grąžinimą geruoju.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir, be kita ko, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. rugpjūčio 2 d. tarp ieškovo ir M. F. sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarės A. G. (notarinio registro Nr. 9923). Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad atsakovas po tėvo mirties 2021 m. rugpjūčio 2 d. notarei padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tokiu būdu priimdamas jam tenkančią palikimo dalį, ir tą pačią dieną su savo motina M. F. sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovas padovanojo motinai M. F. paveldėjimo teises, kurias jis įgijo po tėvo A. F. mirties.

3.2. Antstolio kontoroje pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d., 2021 m. rugpjūčio 11 d. išduotus vykdomuosius raštus vykdomas priverstinis skolų išieškojimas iš atsakovo ieškovei (visa išieškoma skola – 9 723,85 Eur). Taigi teismo sprendimai, kurių pagrindu išduoti vykdomieji raštai pateikti priverstiniam vykdymui, yra priimti ir įsiteisėję iki sudarant 2021 m. rugpjūčio 2 d. ginčijamą sandorį. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė yra atsakovo kreditorius, turintis neabejotiną, galiojančią reikalavimo teisę, ir šis reikalavimas yra atsiradęs prieš atsakovui sudarant ginčijamą sandorį.

3.3. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ginčo sandorio sudarymo metu turėjo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Taigi atsakovas, neturėdamas galimybių atsiskaityti su ieškove, t. y. būdamas nemokus, po tėvo mirties dovanojimo sutarties pagrindu perleido savo paveldėjimo teises ir tokiu būdu neteko jam priklausančios tėvo palikimo dalies, nebeliko realios galimybės atsakovui atsiskaityti su ieškove ir įvykdyti prievolę. Nuo ginčo sutarties sudarymo iki ieškinio padavimo dienos atsakovas ieškovei įsiskolinimo nesumokėjo ir, tik ieškovui kreipusis į teismą, atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymą (pinigų perlaidą), patvirtinantį, jog atsakovas 2022 m. sausio 25 d. į antstolio A. S. depozitinę sąskaitą pervedė 1 000,00 Eur. Pažymėtina, kad, pagal antstolio pažymą, iš viso kreditoriams priverstinai iš atsakovo išieškoma suma yra 36 128,72 Eur. Taip pat teismas akcentuoja ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo prašymu kelis kartus buvo atidėtas bylos nagrinėjimas siekiant su ieškove aptarti prievolės vykdymo galimybes. Viešųjų registrų duomenimis, atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra. Nors, „Sodros“ duomenimis, atsakovas vykdo individualią veiklą, tačiau, kaip pats atsakovas patvirtino, iki šiol neturėjo pajamų įvykdyti prievolę ieškovei. Teismo vertinimu, atsakovui sudarant ginčo sandorį, buvo pažeistos ieškovės, kaip kreditoriaus, teisės, kadangi atsakovui ginčo sutartimi perleidus paveldėjimo teises ir tokiu būdu netekus atsakovui priklausančios tėvo turto dalies, nebeliko realios galimybės visiškai ar iš dalies atsiskaityti su ieškove.

3.4. Byloje nėra ginčo, kad ginčo sandorio sudarymo metu atsakovas žinojo apie jo turimą prievolę ieškovei. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog palikimą sudaro ne tik buto, bet ir žemės sklypo, sodo pastato su priklausiniu, automobilio bei piniginių lėšų (iš viso sąskaitoje yra 24 531,60 USD) dalis, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo motinai kilo reali grėsmė likti be gyvenamojo būsto ar kitaip ypatingai būtų apsunkinta jos padėtis, dėl ko atsakovas moraliniu aspektu būtų priverstas atsisakyti jam priklausančios palikimo dalies motinos naudai. Taigi atsakovui nebuvo būtinumo sudaryti ginčo sandorį.

3.5. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ginčo sandorį sudarė su savo motina, teismas preziumavo, kad skolininkas (atsakovas) buvo nesąžiningas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. A. V. F. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises, t. y. teismas nenustatė visų actio Pauliana taikymo sąlygų.

4.2. Atsakovas 2022 m. vasario 10 d. ieškovei atliko 1 255,44 Eur mokėjimo pavedimą atsakovo įsiskolinimui padengti vykdomojoje byloje Nr. 0010/21/01033, 2022 m. vasario 10 d. – 5 108,95 Eur mokėjimo pavedimą atsakovo įsiskolinimui padengti vykdomojoje byloje Nr. 0010/21/00902 ir 2022 m. vasario 11 d. – 5 000,00 Eur mokėjimo pavedimą atsakovo įsiskolinimui padengti vykdomojoje byloje Nr. 0010/21/00902. Iš viso tiesiogiai ieškovei buvo sumokėta 11 364,39 Eur suma pagal abi vykdomąsias bylas. Taigi atsakovo įsiskolinimas ieškovei buvo iki galo padengtas. Ginčijamas sandoris negali pažeisti kreditoriaus teisių, jei kreditorius tokio sandorio sudarymo metu neturi reikalavimo teisės skolininkui.

4.3. Atsakovas buvo susidūręs su laikinais finansiniais sunkumais. Atsakovas teismo posėdžio metu pateikė paaiškinimus, kad yra oficialus atstovas Vokietijos įmonės, gaminančios virtuvės baldus, nuo 2017 m. vykdo individualią veiklą, šiuo metu turi jungtinės veiklos sutartį su prekybos centrais, turi banko sąskaitą užsienio valstybės kredito įstaigoje, pajamos yra deklaruojamos. 2018 m. apyvarta buvo apie 40 000 Eur, vėliau jos buvo didesnės, koks pelnas, pasakyti negali. Atsakovas pavasarį dirbti negalėjo, nes rūpinosi sergančiu tėvu, į darbą grįžo tik po tėvo mirties. Po tėvo mirties jis rūpinosi ir mama. Atsakovas gyvena su drauge, jie augina mažametį vaiką, kuriam treji metai. Skolos susidarė dėl didelių išlaidų, klientų neatsiskaitymų. Atsakovas į ieškovę kreipėsi dėl skolų padengimo kitiems kreditoriams. Atsakovas bandė tartis su ieškove dėl skolos sumokėjimo dalimis, tačiau susitarti nepavyko.

4.4. Teismas akcentavo, kad iš antstolio pažymos matyti, kad antstolio A. S. žinioje yra 9 vykdomosios bylos, vykdomos atsakovo atžvilgiu, kurių bendra išieškotina skolų ir vykdymo išlaidų suma sudaro 36 128,72 Eur. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leido pripažinti, kad atsakovui sudarant ginčo sandorį, buvo pažeistos ieškovės, kaip kreditoriaus, teisės, kadangi atsakovui ginčo sutartimi perleidus paveldėjimo teises ir tokiu būdu netekus atsakovui priklausančios tėvo turto dalies, nebeliko realios galimybės visiškai ar iš dalies atsiskaityti su ieškovu. Tačiau nors atsakovas ginčo sandorio metu įsiskolinimo ieškovei nebuvo padengęs, tačiau po ginčijamo sandorio sudarymo skolos išieškojimas realiai buvo vykdomas, o atsakovas ieškinio pareiškimo dieną nebuvo visiškai nemokus, t. y. nors neturėjo nekilnojamojo turto, tačiau disponavo tam tikro dydžio piniginėmis lėšomis.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo M. F. pateikė atsiliepimą į atsakovo V. F. apeliacinį skundą, kurį prašo tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Asmuo, siekdamas sandorį pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu, privalo įrodyti visų kasacinio teismo suformuluotų imperatyvių actio Pauliana instituto sąlygų visetą. Kaip matyti iš prie apeliacinio skundo pridedamų mokėjimo pavedimų kopijų, atsakovo įsiskolinimai ieškovei buvo iki galo padengti dar prieš priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi teismas nenustatė visų sąlygų actio Pauliana institutui taikyti, nes ieškovė teismo sprendimo priėmimo metu jau nebuvo atsakovo kreditorius ir prievolė buvo pasibaigusi tinkamu įvykdymu.

6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

6.1. Ieškovė pažymi, kad Atsakovas siaurai ir sau palankia linkme aiškina actio Pauliana sąlygą dėl neginčijamos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės. Ieškovė į teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi dar 2021 m. rugsėjo 20 d. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kad ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pateikimu metu buvo atsakovo kreditorė, turinti neabejotiną, galiojančią reikalavimo teisę ir šis reikalavimas yra atsiradęs prieš atsakovui sudarant ginčijamą sandorį. Taigi ieškovė visu bylos nagrinėjimo metu ir ginčijamos sutarties sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

6.2. Nors atsakovas ieškovei skolą visiškai padengė 2022 m. vasario 11 d., t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau neakcentuoja, kad skola vis dėlto buvo apmokėta jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo. Išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį, teismas daugiau jokių procesinių veiksmų byloje neatlieka ir tuo metu privalo priimti sprendimą arba nutartį.

6.3. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Viešųjų registrų duomenimis, atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nebuvo nustatyta. Nors atsakovas vykdo individualią veiklą, tačiau, kaip pats atsakovas patvirtino, neturėjo pajamų įvykdyti prievolę ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – ieškovei atliktų mokėjimų pavedimų kopijas. Atsakovas nurodo, kad anksčiau pateikti šių įrodymų neturėjo galimybės, kadangi ieškovei įsiskolinimas buvo visiškai padengtas jau po bylos išnagrinėjimo apylinkės teisme ir teismo išėjimo į pasitarimų kambarį. Nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu ginču ir neužvilkins bylos nagrinėjimo.

10. Ieškovės nuomone, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme atsakovo prašymu net kelis kartus buvo atidėtas, atsakovas turėjo pareigą pasirūpinti, kad įrodymai būtų pateikti dar pirmosios instancijos teisme iki bylos išnagrinėjimo.

11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prašomų priimti įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, kad jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes ieškovė su teikiamais naujais įrodymais yra susipažinusi ir dėl jų pateikusi savo nuomonę, taip pat į tai, kad atsakovas negalėjo pateikti anksčiau, šiuos teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, t. y. kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi), turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017 25 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018 18 punktas).

14. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiami ieškinio reikalavimai dėl paveldėjimo teisių perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ab intio taikant actio Pauliana institutą ir leidimo nukreipti ieškovės naudai iš atsakovo vykdomą išieškojimą į atsakovui po jo tėvo mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą.

15. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, reikšdamas actio Pauliana ieškinį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio ieškinio paskirtis yra kompensuojamoji: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė skolininko sudarytu sandoriu pažeistam jo mokumui atkurti ir skolininkui į ankstesnę turtinę padėtį sugrąžinti, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą.

16. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas dar iki pasirengimo bylos nagrinėjimui parengiamajame posėdyje iš ieškovės 2021 m. lapkričio 29 d. gavo antstolių pažymą apie iš atsakovo vykdomus išieškojimus ne tik ieškovės, bet ir kitų atsakovo kreditorių naudai už bendrą 36 128,72 Eur sumą. Tačiau šių kreditorių pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės ginčijamas atsakovo sudarytas sandoris, apie kurio sudarymą kiti atsakovo kreditoriai galėjo nežinoti, ir dėl šio sandorio (ne)pripažinimo negaliojančiu priimtas skundžiamas teismo sprendimas galėjo turėti įtakos ir šių atsakovo kreditorių teisėms ir pareigoms. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro taip pat atsižvelgdama į atsakovo atliktą atsiskaitymą tik su vienu iš turimų kreditorių jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme.

17. Pripažinus, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, sprendimas panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėDanutė Žvinklytė