- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-30
- Bylos Nr.
- e2-340-475/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09121-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė (pirm.)
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė ieškiniu teismo prašo: 1) nutraukti santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovo esant abiejų sutuoktinių kaltei; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę – P. pavardę; 3) neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti; 4) po santuokos nutraukimo išlaikymo ieškovei iš atsakovo nepriteisti; 5) pripažinti I. P., asmenine nuosavybe dviejų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 43,93 kv. m bendro ploto, esantį P(duomenys neskelbtini); 6) priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog šalių santuoka registruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyvendami santuokoje susilaukė dviejų vaikų. Vaikai jau pilnamečiai.
1.2. Šalys jau daugiau kaip keturiasdešimt metų negyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio ir negali tikėtis vėl gyventi bendrai. Skyrium gyvena dėl to, kad dažnai pykdavosi, dėl to, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nenorėjo keistis, išėjo, paliko šeimą ir ja nesirūpino.
1.3. Šalių santykiai visiškai nutrūkę, mes nesimatė daugiau, kaip keturiasdešimt metų, ieškovė nieko apie atsakovą nežino, negalėjo jo susirasti ir negalėjo santuokos nutraukti bendru sutuoktinių sutikimu, nes nežinojo kur atsakovas gyvena. Šių metų vasario mėnesį buvo atmestas ieškovės prašymas dėl šildymo kompensacijos gavimo, nes ieškovė nenurodė, kad turi sutuoktinį, nors realiai ji santuokoje su atsakovu negyvena. Santuoka yra formali, iki šiol nei vienas iš sutuoktinių nesikreipė dėl santuokos nutraukimo, nes nesiruošė tuoktis, nebuvo laiko, pinigų.
1.4. Susitaikymo terminas šalims netaikytinas, nes santuoka iširusi galutinai, ieškovė yra tvirtai nusprendusi ją nutraukti. Po santuokos nutraukimo išlaikymo sau iš atsakovo ieškovė neprašo ir pati nesutinka teikti išlaikymo atsakovui. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo. Po santuokos nutraukimo prašo jai palikti santuokos metu suteikta P. pavardę, o sutuoktiniui palikti jo prigimtinę pavardę.
1.5. Santuokos metu ieškovė įsigijo turtą, kuris šiai dienai laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe: dviejų kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 43,93 kv. m bendro ploto, esantis: (duomenys neskelbtini). Šis butas yra registruotas tik ieškovės vardu. 1992 m. liepos 1 d. Kauno miesto valdyba ir ieškovė sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė nusipirko dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Butas įgytas išimtinai tik iš ieškovės asmeninių lėšų. Butą ieškovė nusipirko už 12 943,- rublius, 11 365 rublius mokėjo valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis (tikslinėmis kompensacijomis), o 1 578 rublius ieškovė mokėjo iš savo asmeninių lėšų, kurias jai dovanojo mama buto įsigijimui (šiai dienai pinigų dovanojimo dokumentų nėra išlikusių, nes parėjo daug metų nuo to laiko, o mama mirusi). Nors butas yra įgytas (išpirktas) santuokos metu, tačiau jau šalims negyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio daugiau kaip 10 metų, nuo 1980 metų. Įsigyjant butą, atsakovas jokių lėšų neskyrė, išpirktame bute negyveno, jo netvarkė, neremontavo, todėl neturi jokio pagrindo pretenduoti į ieškovės išpirktą butą. Atsakovas neišlaikė ir savo vaikų, juos užaugino ieškovė viena. Kadangi ieškovė butą pirko iš savo asmeninių lėšų, todėl teismo prašo nutraukiant santuoką šį turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe. Daugiau dalintino turto nėra. Ieškovė kreditorių neturi, o apie atsakovo kreditorius ieškovei nėra žinoma.
1.6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ieškovė atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo dėl sutuoktinio kaltės neįrodinės, nes nemato prasmės praėjus tiek metų.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla išnagrinėta ieškovei ir atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
3. Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje nėra gimusių nepilnamečių vaikų.
Dėl santuokos nutraukimo
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
5. Ieškovė nurodo, kad šalys bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko, visiškai nebendrauja daugiau kaip keturiasdešimt metų. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, vadinasi, nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje, o nesant abipusės valios, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutraukiama (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl kaltės
6. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 178 straipsnis). Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas neprieštaravo ieškovės nurodytoms santuokos iširimo priežastims. Kadangi šalys negyvena kartu, nededa pastangų išsaugoti santuoką, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
7. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, atsakovas tam neprieštarauja, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės.
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo
8. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas. Pažymėtina, jog šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.
9. Ieškovės vardu 1992 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė butą nusipirko už 12 943,- rublius, 11 365 rublius mokėjo valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis (tikslinėmis kompensacijomis), o 1 578 rublius ieškovė mokėjo iš savo asmeninių lėšų, kurias jai dovanojo mama buto įsigijimui. Ieškovė taip pat nurodė, kad butas įgytas šalims jau negyvenant santuokoje. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo pripažinti butą jos asmenine nuosavybe nereiškė.
10. Buto įgijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnis 1 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Pagal šio straipsnio 3 dalį turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Pažymėtina, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kaip ir kiekviena kita prezumpcija, gali būti paneigta. Asmenine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
11. Įvertinus tai, kad butas įgytas jau faktiškai šalims kartu negyvenant, atsakovui dėl buto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe nuomonės nepareiškus, ieškovei po santuokos nutraukimo pripažintina asmeninės nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini).
12. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Ši byla iškelta 2022 m. rugsėjo 23 d., todėl laikytina, kad pasekmės šalių turtinėms teisėms atsirado nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
Dėl kreditorinių įsipareigojimų
13. Šalys bendrų kreditorių neturi.
14. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 50,00 Eur žyminio mokesčio ir 1 028,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš atsakovo. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
15. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atidėjo ieškovei 236 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) šioje civilinėje byloje priėmimo. Ieškinį patenkinus, 236 Eur žyminio mokesčio ir 17,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu), priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: Pė., Ps.
Pripažinti I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe dviejų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 43,93 kv. m bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 078,50 (vieno tūkstančio septyniasdešimt aštuonių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 236 Eur (dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660, ir 17,92 Eur (septyniolikos eurų 92 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, įmokos kodas 5662. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.