Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-55-1081/2025 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir S. K. priešieškinį ieškovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų susijusių klausimų, išvadą teisme teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys: L. K., I. K., Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrius, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų

15. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl atsižvelgtina į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą bei aktyvų teismo vaidmenį (CPK 376 straipsnis). Siekdamas, kad ginčui reikšmingos aplinkybės būtų įvertintos teisingai ir visapusiškai, atsižvelgdamas ir į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, nenustatęs pagrindo nuspręsti, kad tai užvilkintų procesą, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju tikslinga priimti atsakovės pateiktą naują įrodymą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dvynukai: S. K. ir V. K..

18. Bylos duomenimis 2024 m. gegužės 14 d. A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 12 d. pareiškė priešieškinį. Atsižvelgęs į atsakovės priešieškinį, ieškovas 2024 m. spalio 16 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį dėl nekilnojamojo turto padalijimo bei vaikų bendravimo tvarkos nustatymo.

19. Šalių bendravimo su vaikais tvarka nebuvo nustatyta. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarką.

20. Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečių vaikų S. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikinos bendravimo su tėvu A. K. tvarkos nustatymo reikalingumo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl laikinos nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo

21. Nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas iš dalies tenkino atsakovės prašymą dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo tėvui A. K., atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad sutuoktiniai gyvena tame pačiame name kartu su mažamečiais vaikais, su kuriais jis kiekvieną dieną bendrauja ir nuolat jais rūpinasi. Todėl minėta laikinoji apsaugos priemonė yra perteklinė, nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Be to, CK 3.65 straipsnis tokios laikinosios apsaugos priemonės nenumato.

22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje.

23. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones, taigi ir laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

26. Teismo pažymėtina, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

27. Išanalizavus byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, taip pat įvertinus šalių argumentus, yra pagrindo manyti, ginčai tarp šalių kyla dėl negebėjimo susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Tai, kad šalys negeba rasti kompromiso, patvirtina ir 2025 m. balandžio 25 d. pranešimas dėl nepavykusios teisminės mediacijos, taip pat ir tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo paskelbta pertrauka, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko dėl išsiskyrusios šalių pozicijos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šalių negebėjimas tarpusavyje komunikuoti ir susitarti dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos rodo, kad yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

28. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp nepilnamečių vaikų tėvų susiklostė konfliktiški santykiai, egzistuoja tarpusavio įtampa ir abipusis nepasitikėjimas. Tai pagrindžia šalių procesinis elgesys (2024 m. gegužės 14 d. A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, o atsakovė 2024 m. rugsėjo 12 d. pareiškė priešieškinį. Nagrinėjant klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš dalies sutikęs su kai kuriomis atsakovės prašyme nurodomomis laikinos bendravimo tvarkos sąlygomis, atskirajame skunde kategoriškai neigė poreikį taikyti laikinąją apsaugos priemonę) ir kartu su atsakovės atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas Mažeikių rajono vaiko ir šeimos gerovės centro 2025 m. sausio 15 d. pagalbos planas. Pagalbos plane nurodoma, kad tėvų santykiai konfliktiški, į jų tarpusavio santykių aiškinimąsi įtraukti ir policijos pareigūnai, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Plane nurodomi ir vėlesni pastebėjimai, pateikiamos išvados. Iš 2025 m. birželio 6 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu pateiktos Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės A. G. nuomonės matyti, kad tėvų bendravimas ir toliau išlieka konfliktiškas. Pastebi, kad nors tik kelios dienos kaip yra priimta laikina vaikų ir tėvų bendravimo tvarka, jau šeimoje kyla nesusipratimų ir nepasitenkinimų. Akcentuojama, kad, kai tėvai negeba konstruktyviai komunikuoti tarpusavyje, kenčia vaikas ir kt.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko gerovės principas suponuoja ne tik tėvų teises bendrauti su vaiku, bet ir pareigą elgtis taip, kad vaikas jaustųsi saugus, neįtrauktas į šalių tarpusavio konfliktus ir nebūtų priverstas rinktis lojalumo vienam iš tėvų. Tiek motina, tiek tėvas vaikui yra vienodai svarbūs – abu atlieka esminį vaidmenį formuojant jo pasaulėžiūrą, vertybes ir emocinį stabilumą. Vaiko interesai turi būti aukščiau šalių nesutarimų, o kiekvieno iš tėvų pareiga – elgtis taip, kad vaiko emocinis ir psichologinis saugumas nebūtų pažeidžiamas. Todėl abi šalys turi siekti tarpusavio nuolaidomis suvaldyti konfliktinę situaciją dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Atkreiptinas dėmesys, kad tėvų konfliktai pažeidžia vaikų teisę augti saugioje, jų interesus atitinkančioje aplinkoje, daro didžiulę žalą emocinei, psichologinei būklei, kelia emocinį stresą.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl šalių gebėjimo užtikrinti vaikų interesus bendraujant su tėvais be aiškios, iš anksto nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Apelianto argumentas, kad šalys gyvena viename name, šios išvados nepaneigia. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, ginčo šalių paaiškinimus, neturi pagrindo sutikti, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra perteklinė ir visiškai nepagrįsta. Atskirojo skundo argumentas, kad CK 3.65 straipsnis tokios, pasak apelianto, laikinosios apsaugos priemonės nenumato, nepagrįstas.

31. Atskirajame skunde apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovė teikdama prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo vengimą bendrauti su vaikais. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė neteigia, kad ieškovas vengia bendrauti su vaikais. Nors prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškovas realybėje nerodo noro bendrauti su vaikais ir yra visiškai nusišalinęs nuo buvimo su jais, tačiau tiek atsiliepime į atskirąjį skundą, tiek ir 2025 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patvirtino, kad ieškovas bendrauja su vaikais, tačiau nereguliariai, bendravimas yra minimalus ir nestabilus. Byloje esantys duomenys (atsakovės siųstų elektroninių laiškų ieškovui kopijos) patvirtina, kad atsakovė ne vieną kartą kreipėsi į ieškovą dėl vaikų priežiūros, tačiau ieškovas į elektroninius laiškus neatsako ir dėl bendravimo su vaikais nekomunikuoja. Todėl apelianto argumentai, kad sprendžiant klausimą nepateikta įrodymų dėl reikalingumo nustatyti laikiną bendravimo tvarką, vertintini nepagrįstais.

32. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo, kadangi jų taikymas neturės įtakos būsimam teismo sprendimo vykdymui. Kaip minėta, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Atsakovė pagrįstai nurodė atsiliepime į atskirąjį skundą, kad tėvas yra labai svarbus formuojantis vaikų asmenybei. Dėl ryšio su tėvu praradimo vaikai gali patirti sunkumų mokykloje, stokoti motyvacijos. Tėvo trūkumas gali turėti reikšmingą įtaką mažamečių vaikų emociniam ir socialiniam vystymuisi. Todėl tam, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, yra būtina užtikrinti jų bendravimą su tėvu iki sprendimo priėmimo.

34. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinos nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu (ieškovu) tvarkos nustatymo pagrįstai konstatavo, kad atsakovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka atitinka šalių nepilnamečių vaikų ir pačių šalių interesus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą (lyginės savaitės) savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., pradedant nuo 2025 m. gegužės 30 d. Ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais darbo dienomis, informuodamas apie pageidaujamą bendravimo laiką ar atsakydamas į atsakovės siūlymą dėl bendravimo laiko SMS žinutėmis ne vėliau kaip vieną dieną iki numatomo bendravimo laiko. Ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais jų ugdymo atostogų metu (rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogos) pusę atostogų laiko, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos, suderinę tarpusavyje apie atostogų dalies pasirinkimą. Ieškovas 2025 m. su vaikais praleidžia šv. Kūčias ir pusę pirmos šv. Kalėdų dienos, vaikus paima gruodžio 24 d. 10.00 val. ir grąžina motinai gruodžio 25 d. iki 15.00 val. 2025 m. ieškovas su vaikais praleidžia Naujuosius metus, paima vaikus gruodžio 30 d. 10.00 val. ir grąžina motinai sausio 1 d. 12.00 val. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad klausimus dėl bendravimo su vaikais šalys derina SMS žinutėmis nustatyta tvarka ir terminais.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (CK 3.3 straipsnis).

36. Ieškovas su atskiruoju skundu nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kodėl skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka yra netinkama ar neatitinka šalių nepilnamečių vaikų interesų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių nustatyta laikina šalių ir jų nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka nagrinėjamu atveju neatitiktų geriausių vaikų interesų. Ieškovas nurodė, kad dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, todėl neturėtų galimybės su vaikais bendrauti antradienio ir ketvirtadienio vakarais. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad tėvai turėtų atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus, o ne į savo paties interesus ar poreikius. Be to, nors šiuo metu nebėra aktuali konkreti data, bet apeliantas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių objektyvias priežastis, dėl kurių laikina bendravimo tvarka kas antrą savaitgalį turėtų būti taikoma tik nuo birželio 20 d.

37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina sureguliuoti esamą situaciją siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų teisėtus interesus ir užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką.

38. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia tėvų dėmesį į tai, kad labai svarbu, jog tėvai geranoriškai laikytųsi laikinos bendravimo tvarkos sąlygų, nekonfliktuotų vaikų akivaizdoje. Svarbu, kad šalys (vaikų tėvai) gebėtų tarpusavyje bendradarbiauti, nes tik tėvams pagarbiai ir geranoriškai elgiantis vienam su kitu, laikantis tarpusavio susitarimų, galėtų būti užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai. Nepilnamečiai vaikai neturėtų tapti suaugusiųjų tarpusavio konfliktų sprendimo įrankiu. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaikų ateitį, todėl turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaikus auklėti ir jais rūpintis abipusiu geranorišku sutarimu.

39. Atskirajame skunde apeliantas nurodė ir kitus argumentus, tai, kad prašymas skirtas pažeminti ieškovą ir padaryti jam kuo daugiau moralinės skriaudos. Tačiau apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti tokias išvadas. Todėl tokie argumentai laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Apibendrinant išdėstytus motyvus, daroma išvada, kad nuspręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė skundžiama nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nenukrypo nuo procesinės ir materialinės teisės normų bei teismų praktikos, nepažeidė prioritetinių vaikų teisių ir interesų principų. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu apie jų darbo pobūdį ir galimybes laikytis tokios bendravimo tvarkos pagrįstai pakoregavo atsakovės prašomos nustatyti laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 2 punktą, nurodydamas, kad konkreti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka darbo dienomis nenustatytina. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nustatyta laikina bendravimo tvarka yra netinkama ar neatitiktų geriausių vaikų interesų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, todėl skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.