- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-17
- Bylos Nr.
- II-1236-1130/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01255-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pažeidėjas
- D. Š.
- Kategorijos
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1236-1130/2025
2025 m. rugsėjo 17 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-2090-2025 (ROIK: 25273598240) (toliau – ir nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2025 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-2090-2025, D. Š. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, jam paskirta 400 Eur bauda, dėl to, kad jis, būdamas UAB „A“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovu per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse. D. Š. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę bylą nutraukti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Skunde nurodo, kad UAB „A“ jau nuo 2019 m. faktiškai nevykdo jokios ūkinės-komercinės veiklos. Įmonė neturi jokių pajamų, nevykdo paslaugų ar prekių pardavimo, nesudaro komercinių sutarčių, neturi kreditorių, tiekėjų ar klientų. Šioje situacijoje bendrovėje formaliai dirba tik vadovas ir buhalterė, tačiau jiems darbo užmokestis nėra mokamas, realūs veiklos kaštai patiriami minimaliai, siekiant tik formaliai išlaikyti juridinio asmens statusą. Dėl tokios faktinės padėties bendrovė objektyviai neturėjo nei finansinių, nei organizacinių resursų savalaikiai pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Tai rodo, kad pažeidimas nebuvo sisteminis ar piktybiškas, o kilo iš bendrovės faktinio neveiklumo, užsitęsusios stagnacijos ir objektyvių apribojimų. 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys yra jau pateiktas Juridinių asmenų registrui, todėl ANK nuostatų prasme pažeidimo padariniai yra visiškai pašalinti iki bylos nagrinėjimo. Registrų centras bylos nagrinėjimo metu, nenurodė, kad dėl šio laikino pavėlavimo būtų atsiradusios kokios nors praktinės pasekmės - nėra nei nukentėjusių asmenų, nei duomenų apie sutrikdytą informacijos prieinamumą. Veiklos nevykdančios įmonės ataskaitos, net ir pateiktos pavėluotai, neturėjo įtakos nei rinkai, nei valstybės institucijoms, nei kitiems subjektams. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad pažeidimo fakto formaliai egzistuoja, tačiau jo padariniai neutralizuoti, o pats pavėlavimas - be pasekmių. Šis aspektas yra svarbus vertinant administracinės atsakomybės būtinumą ir nuobaudos proporcingumą. Pavėluotas finansinių ataskaitų pateikimas buvo nulemtas objektyvių aplinkybių - bendrovės faktinio neveiklumo, žmogiškųjų ir finansinių išteklių stokos, tačiau nebuvo sąmoningas veikimas ar bandymas išvengti įstatyminės pareigos. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sprendžiant dėl administracinės atsakomybės būtina vertinti kaltės formą - ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl neatsargumo. Šioje byloje pažeidimas turi neatsargaus pobūdžio požymių, todėl jis negali būti prilyginamas tyčiniam veikimui, kuris suponuotų didesnį pavojingumą ir griežtesnę sankciją. Pažymėtina, kad nutarime teigiama, jog įmonės vadovui, kaip juridinio asmens atstovui, keliami aukšti atidumo, rūpestingumo ir pareigingumo standartai. Tačiau šie teiginiai yra teoriniai bendro pobūdžio ir neturi savaime lemiamos reikšmės sprendžiant dėl konkretaus asmens kaltės laipsnio bei nuobaudos individualizavimo. Vadovavimas įmonei nėra licencijuojama ar kvalifikacijos reikalaujanti veikla - tam nereikalaujamas specialus išsilavinimas ar profesinė kvalifikacija (pavyzdžiui, finansų ar teisės srityje). Konkrečiu atveju asmuo, kuriam paskirta atsakomybė, nėra profesionalus administratorius, buhalteris ar teisininkas - tai statybų srities darbuotojas, turintis montuotojo profesinį pasirengimą. Todėl formalūs pareiškimai „padidintą atidumo pareigą“ šioje situacijoje neturi praktinio pagrindo, nes negalima formaliai taikyti aukštesnio reikalavimo lygio asmeniui, kuriam teisės aktai jo objektyviai nenustato. Teiginiai apie padidintą vadovo atsakomybę šioje byloje turi būti vertinami kritiškai, atsižvelgiant į konkretaus asmens kvalifikaciją, profesinę veiklą bei tai, kad pats teisės aktas nenumato kvalifikacinių reikalavimų įmonės vadovui. Atsakomybės vertinimas turi būti pagrįstas faktine situacija, o ne idealistinėmis doktrinomis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad bendrovė faktiškai nevykdo veiklos, neturi darbuotojų, apyvartos, sutarčių ar ekonominių procesų, realus įmonės valdymas yra nominalus, todėl kaltės vertinimas turi būti proporcingas objektyvioms veiklos aplinkybėms, o ne abstrakčiai deklaruojamiems vadovo idealams. Atsakomybė už pavėluotą ataskaitų pateikimą šiuo atveju kilo ne dėl sąmoningo ignoravimo ar piktybiškumo, bet dėl objektyvios ir suprantamos priežasties: bendrovė nuo 2019 m. faktiškai nevykdo veiklos, neturi darbuotojų, komercinių santykių ar apyvartos, todėl įmonės vadovo funkcijos realiai nėra vykdomos, o pats vadovas nedirba įmonėje ir eina kitą samdomą darbą kitoje srityje, susijusį su fiziniu darbu (statybos-montavimo srityje). Kadangi įmonė iš esmės „užmigdyta“, vadovo kasdienė veikla, mintys ir atsakomybės visiškai atsietos nuo šios įmonės veiklos, todėl formaliai išlikusi pareiga teikti ataskaitas realiomis sąlygomis nebuvo suvokiama kaip aktyviai veikianti ar skubi. Pažymėtina ir tai, kad Registrų centras, skirtingai nei Valstybinė mokesčių inspekcija ar „Sodra“, nesiunčia priminimų, perspėjimų ar pranešimų apie artėjančius ataskaitų pateikimo terminus, dėl ko neveiklių įmonių atstovai gali objektyviai pamiršti apie tokio pobūdžio prievoles, ypač kai jos nėra susijusios su aktyvia veikla, personalu ar realiomis ekonominėmis pasekmėmis. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pažeidimas padarytas ne dėl sąmoningos valios, o dėl nežymios neatsargos, kuri kyla iš realių, žmogui suprantamų priežasčių - buitinės situacijos, profesinės aplinkos ir žmogiško faktoriaus, todėl griežta atsakomybė už tokį formalų pažeidimą nebūtų nei teisinga, nei proporcinga. Vertinant kaltės formą kartu su kitomis aplinkybėmis, yra pagrindas taikyti švelnesnę arba netaikyti jokios administracinės nuobaudos, kaip numato teisingumo ir proporcingumo principai. Nagrinėjamame nutarime Registrų centro atstovė teigia, kad net ir veiklos nevykdančių juridinių asmenų finansinės ataskaitos yra svarbios, nes jos leidžia tretiesiems asmenims įvertinti įmonės finansinę būklę, o jų nepateikimas galėtų trukdyti civilinėje apyvartoje priimti finansiškai pagrįstus sprendimus. Tačiau šis teiginys šioje byloje nėra niekuo pagrįstas ar individualizuotas. Protokole ar nutarime nėra pateikta jokių duomenų ar įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki ataskaitų pateikimo dienos bent vienas asmuo būtų kreipęsis į Juridinių asmenų registrą dėl UAB „A“ dokumentų gavimo, ar kad būtų buvęs faktinis poreikis susipažinti su šios įmonės finansine informacija. Dėl to galima teigti, kad teiginiai apie padarinius remiasi tik teoriniais samprotavimais, kurie šiuo konkrečiu atveju nepasitvirtino. Tai reiškia, kad administracinio pažeidimo pavojingumas šiuo konkrečiu atveju buvo ne tik labai mažas, bet ir realiai neegzistavo - jis pagrįstas tik abstrakčiu, teoriniu galimu poveikiu, kuris šiame konkrečiame kontekste neįvyko ir negalėjo įvykti, atsižvelgiant į įmonės realią situaciją (nevykdo veiklos daugiau negu 4 metai, neturi pajamų ar įsipareigojimų, nėra kreditorių ar partnerių). Todėl šio pažeidimo pripažinimas mažareikšmiu yra ne tik pagrįstas, bet ir būtinas, siekiant laikytis Konstitucijos įtvirtintų teisingumo ir proporcingumo principų bei ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo logikos. Svarbu ir tai, kad 2023 metų ataskaitų nepateikimas nesukėlė jokių finansinių, teisinių ar reputacinių padarinių ir negali būti vertinamas kaip pavojingas visuomenės ar valstybės interesams. Bendrovės duomenys buvo atnaujinti, ir nėra jokios informacijos, kad tai būtų kam nors sutrukdę priimti sprendimus ar pažeidė trečiųjų asmenų interesus praktikoje. Skirta bauda yra neproporcinga nusižengimo pavojingumui. Šioje byloje pavėluotas ataskaitų pateikimas neturėjo jokių realių padarinių, nepadarė žalos nei visuomenei, nei valstybei, buvo pašalintas iki bylos nagrinėjimo. Todėl baudą skirti nėra pagrindo. Pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki: jo mėnesinis atlyginimas sudaro (duomenys neskelbtini) eurų į rankas, išlaiko tris vaikus (du nepilnamečius, vieną pilnametį studentą), moka apie 700 eurų būsto paskolą kas mėnesį. Todėl net ir minimali bauda jam sudaro neproporcingą finansinę naštą, bei sukuria realią socialinę žalą. Šiuo atveju pažeidimas yra neatsargus, formalus, be tyčios ir be jokių padarinių - todėl tikslas, kad pažeidėjas daugiau taip nesielgtų, gali būti pasiektas ir taikant švelnesnę sankciją, pavyzdžiui, įspėjimą, kuris būtų pakankamas teisinės atsakomybės įgyvendinimui. Tokiomis aplinkybėmis 400 eurų bauda yra ne tik formaliai didelė, ji neatlieka auklėjamosios funkcijos efektyviau, bet tik neproporcingai apsunkina asmenį, kuris bendradarbiauja su institucijomis, ištaisė pažeidimą, neturi tokių pažeidimų istorijos ir pateikia paaiškinimus, bei nėra jokio pagrindo manyti, kad panašus veiksmas pasikartos ateityje.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį, JAR duomenis Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas JAR tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Pareiškėjas nurodo, kad pažeidimas šiuo metu yra pašalintas – 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys pateiktas JAR, todėl, ANK nuostatų prasme, pažeidimo padariniai yra visiškai pašalinti dar iki bylos nagrinėjimo. Be to, Registrų centras nenurodė, kad dėl šio laikino pavėlavimo būtų atsiradusios kokios nors neigiamos pasekmės: nėra nei nukentėjusių asmenų, nei duomenų apie sutrikdytą informacijos prieinamumą. Pareiškėjo vertinimu, veiklos nevykdančios įmonės finansinės ataskaitos, net jei ir pateiktos pavėluotai, neturėjo jokios įtakos rinkai, valstybės institucijoms ar kitiems ūkio subjektams. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad pažeidimas formaliai egzistuoja, tačiau jo padariniai yra neutralizuoti, o pats pavėlavimas – faktiškai be pasekmių. Su tokia Pareiškėjo pozicija nesutiktina. Akcentuotina, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Finansinių ataskaitų rinkiniai daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti tam tikrus ekonominius sprendimus, t. y. jų paskirtis yra patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Ūkio subjektai privalo savalaikiai atlikti veiksmus, taip, kaip tai numato imperatyvios įstatymo nuostatos, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. JAR duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita JAR pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius JAR duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas JAR tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Tuo pagrindu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas administracinis nusižengimas, atsižvelgiant ir į įstatymų leidėjo už šio nusižengimo padarymą numatytą pakankamai griežtą administracinę nuobaudą, nelaikytinas mažareikšmiu ar nepavojingu, ir švelnesnės nuobaudos paskyrimas aiškiai neatitiktų ne tik administracinių nuobaudų paskirties, įtvirtintos ANK 22 straipsnyje, bet ir teisingumo principo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pavėluotas privalomai teiktinų duomenų pateikimas taip pat negali būti administracinę atsakomybę švelninanti aplinkybė. Pareiškėjas nurodo, kad Bendrovė nuo 2019 metų nevykdo veiklos, negauna pajamų. Bendrovėje formaliai dirba tik vadovas ir buhalterė, tačiau už tai atlygio negauna, realūs veiklos kaštai patiriami minimaliai, siekiant tik formaliai išlaikyti juridinio asmens statusą. Pažymėtina, kad veiklos nevykdymas nesudaro pagrindo Bendrovės vadovui nevykdyti imperatyvios pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus JAR tvarkytojui. Analogiškais atvejais teismai ne kartą yra išaiškinę, jog kai apie sprendimą sustabdyti įmonės veiklą informuojama VMI ir VMI duoda leidimą neteikti jai finansinių deklaracijų, toks VMI sprendimas laikinai atleisti bendrovę nuo mokesčių deklaravimo apibrėžia tik bendrovės pareigas mokesčių administratoriaus atžvilgiu, tačiau neapima įpareigojimų kitų valstybės subjektų atžvilgiu. Registrų centro tvarkomame JAR nėra registruojami juridinio asmens sprendimai dėl veiklos sustabdymo, todėl remiantis teisės aktais visi juridiniai asmenys turi teikti finansines ataskaitas. Pareiškėjas nurodo, kad Registrų centras, skirtingai nei VMI ar VSDFV, nesiunčia priminimų, perspėjimų ar pranešimų apie artėjančius ataskaitų pateikimo terminus, dėl ko neveiklių įmonių atstovai gali objektyviai pamiršti apie tokio pobūdžio prievoles, ypač kai jos nėra susijusios su aktyvia veikla, personalu ar realiomis ekonominėmis pasekmėmis. Ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju, jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kad JAR tvarkytojui nėra teisės aktais nustatytos prievolės papildomai informuoti juridinius asmenis ir jų vadovus apie jiems iš įstatymų kylančias pareigas, susijusias su metinių finansinių ataskaitų teikimu, bei su tuo susijusias neigiamas pasekmes – administracinę atsakomybę. Dėl šios priežasties argumentai, susiję su priminimais, raginimais pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas ir negali būti nei atsakomybę šalinanti, nei lengvinanti aplinkybė, o Pareiškėjo išsakyti argumentai, kad Registrų centras nesiunčia perspėjimų ar priminimų, laikytini bandymu vengti kilusios atsakomybės, o ne objektyviu faktu, galinčiu turėti įtakos sprendžiant juridinio asmens vadovo atsakomybės klausimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo, todėl jis negali būti vertinamas kaip tyčinis veiksmas, suponuojantis didesnį pavojingumą ar griežtesnę sankciją. Taip pat pažymi, kad įmonės vadovo veikla nėra licencijuojama ar kvalifikacijos reikalaujanti veikla – tam nereikalaujamas specialus išsilavinimas ar profesinė kvalifikacija, pvz., finansų ar teisės srityje. Todėl teiginiai apie padidintą vadovo atsakomybę turi būti vertinami kritiškai, atsižvelgiant į konkretaus asmens kvalifikaciją, profesinę veiklą bei tai, kad teisės aktai nenumato jokių kvalifikacinių reikalavimų vadovo pareigoms. Kadangi Bendrovė faktiškai yra „užmigdyta“, vadovo kasdienė veikla, atsakomybė ir dėmesys natūraliai nesusiję su šios įmonės administravimu, o formaliai likusi pareiga teikti ataskaitas realybėje nebuvo suvokiama kaip skubi ar aktyvi. Šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas, Bendrovės vadovas nesiėmė jokių priemonių, kad finansinės ataskaitos Registrų centrui būtų pateiktos įstatyme nustatytu terminu. Taigi, egzistuoja visi administracinio nusižengimo sudėties elementai. Skiriant administracinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį bei atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Pareiškėjas pripažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės laikytinos atsakomybę švelninančiomis pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, tačiau jos visiškai neeliminuoja atsakomybės už padarytą pažeidimą. Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, Pareiškėjo asmenybę ir jo pateiktas aplinkybes, buvo pritaikyta ANK 34 straipsnio 6 dalis ir paskirta švelnesnė nuobauda – 400 Eur administracinė bauda. Tokia bauda yra teisinga ir proporcinga pažeidėjo padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei, nevaržo jo teisių labiau, nei būtina ANK 22 straipsnyje nustatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Pareiškėjas nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir savo skunde.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucijos 2025 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-2090-2025, D. Š. už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 400 Eur dydžio bauda, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nutarime nurodyta, kad D. Š., būdamas UAB „A“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovu per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalyse.
ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Asmuo, padaręs ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 600 Eur iki 1 450 Eur.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
ABĮ 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus atvejus, kai CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas pagal įstatymus yra privalomas, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Kai CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, jos nepatvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
CK 2.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas privalomas pagal įstatymus, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. Kai į vadovybės ataskaitą (konsoliduotąją vadovybės ataskaitą) pagal įstatymus privaloma įtraukti informaciją tvarumo klausimais (konsoliduotąją informaciją tvarumo klausimais) arba pateikti tvarumo ataskaitą (konsoliduotąją tvarumo ataskaitą), kartu su vadovybės ataskaita (konsoliduotąja vadovybės ataskaita) arba tvarumo ataskaita (konsoliduotąja tvarumo ataskaita) turi būti pateikta tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada ir, kai taikytina, pareiškimas, nurodytas Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme. Juridinio asmens mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita (konsoliduotoji mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita), pelno mokesčio informacijos ataskaita ir, kai taikytina, pareiškimas, nurodytas Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-746/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-88-697/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019).
Nagrinėjamu atveju, nors D. Š. padarė administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, tačiau teismas vis tik sutinka, kad Institucija, priimdama Nutarimą, neatsižvelgė į visas byloje reikšmingas aplinkybes. UAB „A“ nuo 2019 m. nevykdo jokios ūkinės-komercinės veiklos, t. y. neturi jokių pajamų, nevykdo paslaugų ar prekių pardavimo, nesudaro komercinių sutarčių, neturi kreditorių, tiekėjų ar klientų. Pavėluotas finansinių ataskaitų pateikimas buvo nulemtas objektyvių aplinkybių – bendrovės faktinio neveiklumo, žmogiškųjų ir finansinių išteklių stokos, tačiau nebuvo sąmoningas veikimas ar bandymas išvengti įstatyminės pareigos. Pareiškėjas nesiekė tyčia pažeisti įstatymų. Iki bylos nagrinėjimo teisme, Pareiškėjas pareikė Juridinių asmenų registrui 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinį. Kadangi Bendrovė nuo 2019 m. faktiškai nevykdo veiklos, įmonės vadovo funkcijos realiai nebuvo vykdomos, o pats vadovas nedirba įmonėje ir turi kitą samdomą darbą. Taip pat, atsižvelgiama ir į tai, jog „Registrų centras“ nesiunčia pranešimų apie artėjančius ataskaitų pateikimo terminus, dėl ko Pareiškėjas galėjo objektyviai pamiršti apie jam tenkančią prievolę. Be kita ko, atsižvelgiama į tai, jog Pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki – jo mėnesinis atlyginimas sudaro (duomenys neskelbtini) eurų į rankas, išlaiko tris vaikus bei moka apie 700 eurų būsto paskolą kas mėnesį. Teismo vertinimu, šiuo atveju 400 Eur bauda neproporcingai apsunkins asmenį, kuris bendradarbiavo su institucijomis, ištaisė pažeidimą, nėra baustas už analogišką pažeidimą bei nėra pagrindo manyti, kad jis nesilaikys įstatymų ateityje. Šiuo atveju, nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant D. Š. mažesnę piniginę baudą, kadangi pats pažeidimas yra formaliojo pobūdžio ir jo pavojingumas labai mažas.
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad D. Š. paskirta administracinė nuobauda – 400 Eur dydžio bauda – yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir D. Š. skirti mažesnę administracinę nuobaudą.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2025 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-2090-2025 keistinas, D. Š. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skiriant administracinę nuobaudą – 100 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
D. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2025 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-2090-2025 (ROIK: 25273598240) pakeisti ir D. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieną šimtą eurų).
Ši nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.