- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-07-23
- Bylos Nr.
- 1-1057-1138/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13368-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Kaltinamasis
- V. T.
- Nukentėjusysis
- J. T.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2021 m. liepos 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. T. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį – brolį, o būtent: 2024 m. balandžio 8 d., apie 23:45 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia smogdamas vieną smūgį mačete, sužalojo artimam giminaičiui – broliui J. T. dešinės rankos plaštaką, tuo padarydamas nukentėjusiajam dešinės plaštakos kirstinę žaizdą ties antru pirštu, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam J. T. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Šiais veiksmais V. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
2. Kaltinamasis V. T. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad broliui ranką sužalojo, kadangi brolis prišnekėjo nesąmonių. Konfliktas vyko virtuvėje. Su broliu sukonfliktavo, kadangi brolis parėjo girtas. Su broliu daugiau negyvens, broliui labai mažai namo priklauso. Buvo padaryta rankos žaizda. Buvo išgėręs truputėlį, brolis buvo visai girtas. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Žalą Kauno teritorinei ligonių kasai atlygino. Išlaikytinių neturi, dirba (duomenys neskelbtini).
3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, proceso dalyviams sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.
Motyvuojamoji dalis
4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
5. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jam gynėjas apklausoje nereikalingas. Psichinėmis ligomis nėra sirgęs, galvos traumų neturėjo. Kaltę pripažįsta visiškai, jis kartu su broliu J. T. gyvena (duomenys neskelbtini). Dirba (duomenys neskelbtini). Vakar t. y. 2024 m. balandžio 8 d. apie 18.00 val., po darbo išgėrė 1 litrą alaus. Apie 20.00 val., grįžo namo neblaivus brolis J. T.. Abu namuose buvo skirtinguose kambariuose. Po kiek laiko, žino, kad buvo tamsu, kiek tiksliai valandų buvo negali pasakyti, į jo kambarį atėjo brolis. Rankose laikė pagalį, kuris buvo ruošiamas kirvio kotui. Brolis klausė, kur yra mačetė kirsti karklams. Jis pasakė, kad nežino, tada jis jį puolė su pagaliu, jis tuo metu gulėjo lovoje, jis jį užgavo nestipriai, nejautė skausmo. Brolis išėjo. Jis tada nuėjo pas brolį į kambarį pažiūrėti, kur ta jo mačetė ir ją rado po lova. Jis mačetę ištraukė ir laikė rankose, kad parodyti broliui. Po to abu buvo virtuvėje ir vėl su broliu sukonfliktavo. Konflikto metu supyko ant brolio ir mačete vienu smūgiu perkirto dešinės rankos plaštaką. Buvo labai supykęs ant brolio, nesusivaldė ir taip pasielgė. Jam pradėjo bėgti iš rankos kraujas, stabdė kraujavimą, o jis išėjo į lauką. Jie labai nesutaria, kada išgeria, kartu negali gyventi. Brolis J. T. nėra kairiarankis, yra dešiniarankis. Nepripažino kaltės, nes bijojo atsakomybės ir negalvojo apie tokias pasekmes. Supranta, kad savo tokiu veiksmu surikdė broliui J. sveikatą. Papasakojo įvykio aplinkybes tokias, kokios jam parankios buvo ir naudingos, pamelavo, dabar nuoširdžiai pripažįsta, kad mačete vienu smūgiu prakirto broliui J. ranką ir taip jam sukėlė fizinį skausmą bei jį susargdino. Pripažįsta padaręs nusikaltimą, labai dabar gailisi ir prašo jam paskirti kuo švelnesnę bausmę. Atlygins ligonių kasoms pareikštą ieškinį. (t. 1, b. l. 158-160).
6. Nukentėjusysis J. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam teisės ir pareigos išaiškintos, sutinka duoti parodymus. Jis su broliu V. T. gyvena (duomenys neskelbtini). Namai paveldėti iš tėvų. Jis yra bedarbis, dirba pavienius darbus, brolis V. T. dirba (duomenys neskelbtini). Dažnai su broliu nesipyksta. Kai pavartoja alkoholį, tada atsiranda priekaištų vienas kitam. Brolis mėgsta dažnai gerti alų. 2024 m. balandžio 8 d. apie 22.00 val., grįžo namo po darbų. Vakare baigiant atlikti darbus išgėrė apie 200 gramų degtinės. Grįžęs namuose rado brolį, kuris buvo išgėręs. Konfliktas įvyko tarp jo ir brolio dėl prisiimto žmogaus į jų namus, kuris buvo be darbo. Jis broliui pasakė, kam jiems tas žmogus čia nereikalingas namuose, to žmogaus tuo metu namuose nebuvo. Mačetė buvo paslėpta po drabužiais ant pečiaus. Virtuvėje prie radiatoriaus buvo medinis kirvakotis. Nežino, kuriuo metu spėjo brolis rasti ir pasiimti mačetę. Brolis puolė jį dėl to, kad jis jam priekaištavo dėl prisiimto žmogaus. Jis supyko ir puolė ant jo. Brolis mačetę laikė abejomis rankomis, o jis spėjo pasiimti kirvakotį ir juo apsiginti. Abu virtuvėje stovėjo vienas prieš kitą. Brolis jam su mačetė porą kartų kirto, o jis spėjo atkišti kirvakotį, pirmą kartą pataikė į kirvakotį, o antrą kartą kliuvo jam į dešinę ranką ir įkirto, pradėjo bėgti kraujas. Ant kirvakočio yra du įkirtimai mačetės. Brolis prieš tai dar pasakė ,,dabar tai tau kirsiu“. Daugiau jokių kitų grasinimų nebuvo. Brolis jį sužalojo, sukėlė jam fizinį skausmą. Jis susiėmė už dešinės rankos, bandė stabdyti kraują. Kur tuo metu buvo brolis, jis nežino, nes į tai nekreipė dėmesio. Jis buvo pasakęs pareigūnams, kad jį brolis sužalojo su kirviu, bet po įvykio pamatė, kad ant grindų virtuvėje pamesta mačetė, kuria ir sužalojo ranką. Mačetės viršutinė dalis buka, neaštri. Jis niekaip pats negalėjo susižaloti. Brolis papasakojo viską atvirkščiai. Policiją išsikvietė jis pats, atvykus medikams jį vežėsi į priėmimo skyrių, kur jam buvo siūta dešinės rankos plaštaka, siūta 4-5 siūlėm. Po to jį išleido gydytis. Civilio ieškinio nereiškia. Nori, kad brolis būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl šio įvykio nukentėjo, jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir sutrikdyta sveikata. Po įvykio brolio daugiau nematė. (t. 1, b. l. 90-92)
7. Apklausiamas papildomai J. T. parodė, kad jis nėra kairiarankis, o yra dešiniarankis. Brolis jį sužalojo su mačete. Jis broliui atleidžia, pretenzijų jam neturi, tačiau brolis turi atsakyti už jam sutrikdytą sveikatą. Civilinio ieškinio nereiškia. Yra supažindintas su teismo medicinos eksperto išvada dėl jam padaryto sužalojimo. Sutinka su bet kokiu sprendimu, priimtu šiame ikiteisminiame tyrime. (t. 1, b. l. 96-97)
8. Liudytojas V. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 8 d. nuo 13.00 val., jis buvo pas T., padėjo tverti ganyklas. Grįžus V. T. iš darbo, atsigėrė skardinę alaus ir nuėjo pas juos miegoti. J. T. tuo metu namuose (duomenys neskelbtini), nebuvo. Jis nejuto, kada J. grįžo į namus. Jis atsikėlė nuo triukšmo, išgirdo šaukiant padėti. Nuėjo į virtuvę pažiūrėti kas vyksta, virtuvėje ant grindų pamatė pilna kraujo ir mačetę, numestą ant grindų. Prie krosnies stovėjo paremtas kirvakotis, kuris buvo kruvinas. J. sėdėjo ant sofos apsivyniojęs skuduru dešinę rankos plaštaką. J. pasakė, kad brolis V. „sudurnavojo“. Jis pasakė, kad ne jo reikalas ir tuoj pat pradėjo jam sakyti ,,ir dar tu už V.“. J. supyko ir jis tuo metu išeidinėjo iš trobos į lauką, ir J. stvėrė kirvakotį, norėjo jam suduoti, tačiau nepataikė. V. tuo metu kambaryje nebuvo, jis dar jį lauke pašaukė, bet jis jam neatsiliepė. Jis to momento nematė, kaip abu broliai pykosi ir kuris kuriam ką prakirto. Po įvykio abu broliai skirtingai jam pasakojosi, o kieno teisybė yra neaišku. V. sakė, kad gynėsi nuo J. ir pats sau ranką susižalojo, o J. sakė, kad V. jam perkirto ranką. Jis abu brolius žino ne pirmus metus ir J., būdamas išgėręs, yra priekabus, aršaus būdo, o V. yra tylesnis, ramesnio būdo, tačiau V. broliui J. nenusileidžia. Jis netiki, kad V. galėjo broliui J. perkirsti ranką. Jis to momento nematė, nes dar miegojo. Atsikėlė nuo triukšmo ir tai galėjo būti apie 23.45 val. Išsikvietė policiją J., atvyko medikai, kurie J. išsivežė. (t. 1, b. l. 106-108)
9. 2024 m. balandžio 9 d. įvykio vietos apžiūros ir patalpų protokole ir foto lentelėje matyti, jog nurodoma, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje apžiūrėtas gyvenamasis namas ir jo patalpos. Virtuvės dešinėje pusėje nuo įėjimo yra krosnis, puodai, prie krosnies ties įėjimu į kambarį ant grindų matoma raudonos spalvos skysčius, jo taip pat matoma virtuvės viduryje ant grindų. Aplinka netvarkinga. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta. (t. 1, b. l. 10-18)
10. 2024 m. balandžio 9 d. asmens apžiūros protokole ir foto lentelėje matyti, kad nurodoma, jog atlikus J. T. asmens apžiūrą dešinė ranka sutvarstyta, ant tvarsčio matomi raudonos spalvos skysčiai panašūs į kraują. J. T. nurodo skaudamą dešinės rankos plaštaką, daugiau skaudamų vietų ar sužalojimų nenurodė. Išsamesnę asmens apžiūrą atliko įvykio vietoje GMP ekipažas. (t. 1, b. l. 19-24)
11. Iš 2024 m. gegužės 30 d. daiktų apžiūros protokolo ir foto lentelės matyti, kad buvo apžiūrėta mačetė, kuri yra apie 63 cm. ilgio, turinti metalinę geležtę, kurios plotis apie 9 cm. Mačetės rankena apvyniota medžiagos skiaute ir aprišta medžiagine špagato virve. Ant metalinės geležtės matoma sudžiūvusios dėmės panašios į kraują. Mačetė galimai yra savadarbė. Kirvio kotas medinis, kurio ilgis apie 90 cm. Ant kirvio koto matomos dėmės panašios į kraują. Ant kirvio koto matomos dvi įkirtimo juostos. (t. 1, b. l. 56-63)
12. 2024 m. gegužės 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 862/2024 (02) nurodoma, kad J. T. dešinės plaštakos kirstinė žaizda ties antru pirštu padaryta aštrią briauną turinčiu daiktu ar įrankiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes tokios apimties žaizda sutrikdo sveikatą ilgiau dešimties dienų. Sužalojimas galėjo būti padarytas mačete. Taip susižaloti galėjo ir pats nukentėjusysis, ypač jeigu jis yra kairiarankis. (t. 1, b. l. 50-51)
13. 2024 m. balandžio 9 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK RS vyresniojo tyrėjo M. I. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2024 m. balandžio 9 d. apie 00:16 val. Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK buvo gautas pranešimas apie tai, kad prieš pusę valandos pranešėjo brolis sužalojo pranešėjui ranką su kirviu ir pasišalino, kur ir kaip apsirengęs nežino. Nepilnamečių nėra. Ranka kraujuoja. Lauks namie. Info GMP AVPK Nuvykus į įvykio vietą kartu su Šiaulių apskrities VPK Raseinių r., PK vyriausiuoju patruliu N. T. nustatyta, kad 2024 m. balandžio 8 d. apie 23:45 val. namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu virtuvėje V. T., gim. (duomenys neskelbtini), kirviu sužalojo savo neblaiviam broliui (1,34 prom.) J. T., gim. (duomenys neskelbtini), dešinės rankos plaštaką, tokiu būdu sukeldamas jam stiprų fizinį skausmą. Vizualiai apžiūrėti J. T. ranką nebuvo galimybės, nes iki atvykstant GMP ekipažas dėl kirstinės žaizdos ir stipraus kraujavimo ranką sutvarstė ir nukentėjusįjį išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę siūti žaizdą. Bendraujant su J. T. išsamiai paaiškinti įvykio aplinkybių nesugebėjo, teigė, kad po konflikto brolis V. T. su kirviu iš namų pasišalino. Apžiūrėjus namus ir kiemą, kirvis, kuriuo buvo sužalotas J. T. nerastas. J. T. pageidavo, kad prieš jį smurtavęs brolis būtu iškeldintas ir įpareigotas gyventi skyriumi. J. T. teigimu ankščiau jo brolis V. T. prieš jį yra smurtavęs ne kartą ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Procesiniai veiksmai su J. T. atlikti nebuvo dėl girtumo ir sunkios fizinės būklės, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ikiteisminis tyrimas pradedamas pagal smurto artimoje aplinkoje faktą. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota. V. T. nesulaikytas, ieškomas. (t. 1, b. l. 6-9)
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
14. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
15. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo prisipažinimą, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog V. T. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2024 m. balandžio 8 d., apie 23:45 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia smogdamas vieną smūgį mačete, sužalojo artimam giminaičiui – broliui J. T. dešinės rankos plaštaką, tuo padarydamas nukentėjusiajam dešinės plaštakos kirstinę žaizdą ties antru pirštu, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam J. T. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
16. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina 2024 m. gegužės 17 d. specialisto išvada Nr. G 862/2024 (02).
Dėl bausmės skyrimo
17. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta, kad šią nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
18. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
19. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat jog savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymu (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
20. Nagrinėjamu atveju V. T. padarė apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas tyčia, nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo sukonfliktavus su broliu, vartojus alkoholinius gėrimus. V. T. yra pilnametis, nevedęs, teistas 2021 m. liepos 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, (t. 1, b. l. 174-178), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 179-180), dirbantis (t. 1, b. l. 181-182). Kaltinamasis savo elgesį vertina kritiškai, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą žalą atlygino (t. 1, b. l. 84).
21. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti tik paskiriant sankcijoje už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnį nei prašė prokuroras, įvertinus tai, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, yra dirbantis, nusikaltimą padarė būdamas teistas, tačiau administracine tvarka nėra baustas. Švelnesnės, nei numato įstatymas, bausmės rūšys, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, nagrinėjamu atveju nebūtų efektyvios.
22. Kaltinamasis V. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
23. Kaltinamasis V. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. balandžio 9 d. 3 val. 55 min. (t. 1, b. l. 118-121) iki 2024 m. balandžio 9 d. 14 val. 30 min. (t. 1, b. l. 122-124) (vieną parą), todėl nurodytas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
24. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
25. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016). Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017, 2K-268-942/2017). Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo.
26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014).
27. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad V. T. yra savo elgesį vertina kritiškai, pripažino, kad veikos padarymo metu buvo neblaivus, nors yra teistas, tačiau administracinių nusižengimų nedaro, padarytą žalą atlygino, dirba, Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog V. T. šiuo metu nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam V. T. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant, atitinka teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje.
28. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, kaltinamajam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiu, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktuose numatytus įpareigojimus, t. y. tęsti darbą (ar registruotis Užimtumo tarnyboje), per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
29. 2024 m. balandžio 9 d. V. T. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo (t. 1, b. l. 165-167, 171-173) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
30. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. mačetę ir kirvio kotą, saugomus Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 66-67), sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 – 66 straipsniais, į V. T. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 9 d. 3 val. 55 min. iki 2024 m. balandžio 9 d. 14 val. 30 min. (vieną parą) ir laikyti V. T. atlikusį 1 (vieną) dieną laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, V. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės 8 (aštuoniems) mėnesiams vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
2) per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje,
3) neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,
4) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. mačetę ir kirvio kotą, saugomus Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.