Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2; 21.10.1; 21.10.2; 21.10.4; 21.11.3

2026 m. vasario 17 d.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. V. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausiosios specialistės R. R. 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-1843-2025 priimto administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir VVTAIT) vyriausioji specialistė R. R. 2025 m. gruodžio 5 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1843-2025, kuriuo M. V. (toliau ir Pareiškėjas) skirta nuobauda už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, padarymą. M. V. skirta nuobauda – įspėjimas.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. V. pateikė skundą dėl VVTAIT 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimo, kuriuo prašo panaikinti VVTAIT vyriausios specialistės R. R. nutarimą. Skunde nurodo, kad vaiko sveikatos priežiūra buvo užtikrinta, nes vaikas lankėsi pas gydytojus, nėra nustatyta realios žalos ar pavojaus vaiko sveikatai, nėra priežastinio ryšio tarp Pareiškėjo veiksmų ir tariamo vaiko interesų pažeidimo.

3. VVTAIT pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su M. V. skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti ir Šiaulių VVTAIT 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-1843-2025 palikti nepakeistą. Nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 15 d. VVTAIT gautas I. J. skundas dėl vaiko teisių pažeidimo, kuriame nurodė, kad vaiko tėvas M. V. be jos žinios savavališkai atšaukė sūnau J. V. vizitus pas psichiatrę J. M., dirbančią (duomenys neskelbtini). Psichikos sveikatos centre bei Ankstyvosios korekcijos tarnyboje Šiauliuose. VVTAIT, įvertinę vaiko situaciją nustatė rizikos veiksnius: 1) vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir (ar) jo situacijai, ir (ar) jo santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą; 2) kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai (pavyzdžiui, vaikas negali laisvai pasirinkti norimos išpažinti religijos; galimai apribojamos jo galimybės bendrauti su socialine ir kita aplinka; vaikas neapsaugomas nuo alkoholio ir (ar) narkotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų savo gyvenamojoje vietoje ir pan.). Rizikos veiksniai nustatyti vaiko tėvui. VVTAIT 2025 m. rugsėjo 25 d., įvertinę šeimos situaciją, konstatavo, kad pažeista vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos ir pagrindų įstatymo (toliau ir VTAPĮ) 6 straipsnis), nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį: vaikui – psichologo konsultacijos, vaiko įstatyminiams atstovams – abiem vaiko tėvams dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose, lankyti psichologo konsultacija, siūloma mediatoriaus pagalba. Priešingai nei teigia Pareiškėjas, jam savavališkai atšaukus sūnaus vizitus pas gydytojus, vaikui buvo padaryta reali žala, nes sūnus negavo psichiatro medicininių paslaugų, kurias jam buvo skyrusi neurologė ir kurios jam buvo būtinos. Mamos teigimu, neurologo patikra buvo būtina, nes sūnus pradėjo šlapintis į lovą, pasikeitė jo elgesys, naktį vaikas pradėjo prašyti mamos rankos ir t. t., todėl neurologas išrašė siuntimą pas vaikų psichiatrą, todėl mama vaiką vežė pas gydytojus ne savo iniciatyva, o gydytojų siuntimu. Administracinio nusižengimo byloje M. V. buvo suteikta galimybė pateikti reikšmingus įrodymus. 2025 m. gruodžio 11 d. pateikė paaiškinimą, susirašinėjimo el. paštu su I. J. žinutes, informaciją apie vaiko ir motinos kelionę vaikui sergant, medicininius dokumentus ir kt. VVTAIT vertino pateiktus Pareiškėjo dokumentus ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo pateiktą skundą palaiko visiškai. Nurodė, kad prašo patenkinti jo prašymą, ne buvo neteisinga, kad jis pažeidė vaiko teises į gydymą. Jis nėra to padaręs nei prieš tai, nei po to. Per 2025 metus vaikas buvo vedžiojamas per visokias psichiatrines Panevėžio, Kelmės, Šiaulių ir jis tiesiog norėjo dalyvauti tame procese. Tai parašė gydytojai ir vaiko motinai, nes šaukimas buvo pusei metų. Norėjo suderinti laiką, parašė, kada jis parvyksta. Jis parašė žinutę gydytojai ir atšaukė vizitą sistemoje. Vaikas yra jo visa šeima ir jis nori dalyvauti. Jiems nustatytos vienodos teisės rūpintis vaiku. Jis važiuoja į Šiaulius ir būna tenai tik dėl vaiko. Jam rūpi vaiko gerovė ir mano, kad taip yra nesąžininga. Jis į Lietuvą grįžta visaip. Pernai buvo Lietuvoje 10 mėnesių, dabar buvo du mėnesius. Jis dažnai motinai siūlo, kad gali pabūti su vaiku, kai vaikas serga. Jis su vaiko mamai prieš savaitę nusiuntė žinutę dėl vizito pas gydytoją. Jis parašė, kad vizitą perkeltų. Vaiko mama su juo nesitarė dėl vaiko vizito. Jis patikrino e-sveikatą ir pamatė vizitą. Jis buvo Danijoje, kai buvo vizitas pas gydytoją. Jis tada pastebėjo ir ankstesnius vizitus. Jis nepastebėjo jokių vaiko sveikatos sutrikimų. Jis yra tėvas ir pastebėtų vaiko pasikeitimus sveikatoje. Vaiko mama išvis atsisako su juo bendrauti, ji atsisako ir mediacijos, ir specialistų pagalbos. Jei su juo nesitaria, tai kaip jis gali priversti. Jis pranešė prieš tai, kad nori kartu dalyvauti, todėl jis ir perkėlė vizitą. Ji gal ir laukė to vizito, bet jis norėjo suderinti vizitą, kad dalyvautų ir jis. Jie privalo tartis ir kalbėtis, nes tai nebuvo ekstra paslauga suteikta. Jam vaikas rūpi, jis kreipėsi į teismą, nes jis net nežinojo, kada gulėjo ligoninėje. Jis neatšaukė vizitų, bet norėjo tik suderinti ir dalyvauti kartu. Jis parašė vaiko mamai, kad bus porą savaičių, bet jam nieko neatrašė. Jis rašė į (duomenys neskelbtini) gydytojus, kad pakeistų vizitus.

5. VVTAIT atstovė R. R. teismo posėdžio metu nesutiko su skundo reikalavimais ir prašė priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsiliepime nurodė, kad skyriaus specialistė įvertino situaciją, nustatė rizikos veiksnius, nustatė, kad yra pažeista prigimtinė vaiko teisė gyventi ir vystytis sveikai. Rekomendavo vaikui lankyti psichologo konsultacijas, abiem tėvams dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose, psichologo konsultacijose, taip pat siūlė mediatoriaus pagalbą. Jai nėra žinoma, ar tėvai kreipėsi į mediatorių. Skyrius surašė nutarimą, kur konstatavo M. V. pažeidimus ir skyrė minimalią nuobaudą. Skirta nuobauda jokių pasekmių M. V. nesukėlė. Mano, kad nuobauda paskirta pagrįstai, žinodamas, kad taip elgtis negalima. Mama vykdė specialistų nurodymus. Priešingai nei nurodė M. V. nustatė, kad buvo padaryta žala vaikui. Nurodyta, kad yra administracinio nusižengimo sudėtis. Mano, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Jai nežinoma, kodėl vaikas buvo registruotas Kelmėje, bet mano, kad dėl medikų užimtumo vaiko mama galėjo pasirinkti vizitą pas bet kurį specialistą visoje Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas atmestinas.

6. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

7. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

8. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje administracinių nusižengimų bylose, nurodoma, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, 2AT-33-976/2024).

10. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

11. Pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Už šio nusižengimo padarymą numatytas įspėjimas tėvams.

12. Iš teismui pateikto VVTAIT 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-1843-2025 matyti, kad M. V. už ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą skirtas įspėjimas. Skundu Pareiškėjas nesutinka, kad jis savavališkai atšaukdamas vaiko J. V. vizitus: 2025 m. rugsėjo 8 d. vizitą pas gydytoją psichiatrę J. M. (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centre ir 2025 m. rugsėjo 11 d. vizitą pas gydytoją Ankstyvosios korekcijos tarnyboje, vaiko teisių nepažeidė, todėl prašo VVTAIT nutarimą panaikinti.

13. Teismas, nagrinėdamas M. V. skundą, visapusiškai įvertino tiek pažeidėjo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes, tiek byloje surinktus duomenis.

14. ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisinė atsakomybė už tėvų vadžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius su vaiko teisių apsauga susijusius teisinius santykius. Traukiant asmenį atsakomybėn pagal šias teisės normas, būtina nurodyti, kokią konkrečią teisės akto nuostatą asmuo pažeidė.

15. Tėvų valdžios turinys įtvirtintas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi tėvų valdžia apima ne tik su savo vaikais susijusias tėvų teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. CK 3.159 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams, už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta įstatymuose.

16. VTAPĮ 31 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės. Vaiko tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. Vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos apibrėžtos Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, Švietimo įstatyme, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose. Šio įstatymo 3 punkte įtvirtina, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą (VTAPĮ 31 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Šio straipsnio 9 dalyje numatyta, kad vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

17. Iš byloje esančio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-953-1184/2025 rezoliucinės dalies 1.19 punkto matyti, kad Tėvas ir motina įsipareigoja vienas kitą nedelsiant, tačiau ne vėliau nei per 1 dieną nuo ligos ar sveikatos būklės pablogėjimo pradžios, informuoti el. paštu apie vaiko negalavimus ar pablogėjusią sveikatos būklę (tėvas motiną informuoja el. paštu (duomenys neskelbtini), motina tėvą informuoja el. paštu (duomenys neskelbtini)). Teismas neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo teismo posėdžio metu išsakyta nuomone, kad vaikas pas gydytojus buvo užregistruotas be jo žinios. Tai taip pat patvirtina ir Pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 7 d. žinutė vaiko motinai, kurioje Pareiškėjas teiraujasi, kodėl jis nebuvo informuotas apie vaiko numatytą vizitą pas vaikų ir paauglių psichiatrą (duomenys neskelbtini) skyriuje. Tačiau, kaip patvirtino ir pats Pareiškėjas, jis turi galimybę jungtis prie vaiko e-sveikatos, kur gali matyti tiek visus būsimus vaiko vizitus, tiek ir vaikui nustatytas diagnozes, todėl šiuo atveju Pareiškėjas galėjo savalaikiai sužinoti apie vaiko būsimus vizitus pas gydytojus.

18. Teismas neturi pagrindo sutikti su Pareiškėjo išsakyta pozicija, kad jis norėjo suderinti kitą vizitą pas gydytojus ir dalyvauti juose pats. Nors posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, kad prašė vaiko motinos suderinti kitą vizitą pas gydytojus, kuriame galėtų dalyvauti ir jis, tačiau teismui nėra pateikta šiuos Pareiškėjo argumentus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Priešingai, nei teigia Pareiškėjas, iš byloje esančios informacijos matyti, kad vaiko tėvas pats savavališkai 2025 m. rugsėjo 7 d. 15:14 val. atšaukė vaiko vizitą (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centre, apie kitą suderintą vizitą pas psichiatrę teismui nebuvo pateikta. Pažymėtina, kad teismui nėra pateikta informacijos, kad Pareiškėjas, atšaukęs vaiko vizitą pas gydytoją psichiatrę, apie tokį savo poelgį būtų informavęs vaiko motiną. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaiko motina, nežinodama apie atšauktą vaiko vizitą pas specialistus, vyko į (duomenys neskelbtini) ir, nors vizitas pas gydytojus ir buvo atšauktas, gavo medikų paslaugas.

19. Teismas neturi pagrindo sutikti su Pareiškėjo nuomone, kad jo vaikui medikų pagalba nėra reikalinga, jo manymu vaikas yra visiškai sveikas. Iš 2025 m. rugsėjo 8 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad pacientui J. V. rekomenduota: raidos vertinimas; ribų, struktūros, taisyklių nuoseklumo dienotvarkėje užtikrinimas; bendradarbiauti VTAS stebinta vaiko emocines reakcijas po vaiko bendravimo su tėvu; kreiptis mediacijos; duomenų apie psichikos sutrikimą nepastebėta, indikacijų gydymui nestebima; kilus konfliktinei situacijai dėl vaiko emocinės būsenos bei reakcijų, spręsti dėl teismo psichiatrinės ekspertizės. Teismas neturi duomenų, kad Pareiškėjo sūnaus J. V. motina turėtų medicininį išsilavinimą ir galėtų pati nustatyti vaiko diagnozę. Priešingai, Pareiškėjo teiginiams, teismas vertina, kad motina ne tik gali, bet ir privalo laiku rūpintis vaiko sveikata, lankytis pas specialistus vaiko diagnozei nustatyti, kas šiuo atveju ir buvo stengiamasi atlikti.

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nors Pareiškėjui ir atšaukus vaiko vizitą į ankstyvosios raidos tarnybą UAB „(duomenys neskelbtini)“, numatytą 2025 m. rugsėjo 11 d., tačiau vaiko motina su vaiku nuvyko ir gavo specialisto paslaugas, vaikui taikytas gydymas – soc. pediatrui.

21. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes bei patikrinęs byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

22. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės R. R. 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1843-2025, todėl M. V. skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 640 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo M. V. skundo netenkinti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės R. R. 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1843-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.