Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-07-25 · Byla Nr. e2KT-76-790/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-25
Bylos Nr.
e2KT-76-790/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11999-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2KT-76-790/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11999-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 25 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras,

susipažinęs su Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartimi, priimta Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-426-940/2023,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. 2023 m. liepos 21 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas išspręsti pareiškėjo S. A. pareiškimas dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų E. Č., A. J.-P. ir D. P., nušalinimo nuo Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-426-940/2023 nagrinėjimo. Nutartyje nurodyta, kad Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovo S. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-43-837/2023 pagal ieškovės R. A. (dabartinė pavardė B.) ieškinį atsakovui S. A. dėl turto bei prievolių padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje – akcinė bendrovė (toliau – AB) „Citadelė“ bankas.

2. Nutartyje nurodyta, kad atsižvelgiant į pareikšto nušalinimo turinį, kuriame konkrečiai įvardijami Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko L. M. veiksmai, t. y. sprendžiant nušalinimo pareiškimo klausimą, reikia vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl Civilinių bylų skyriaus pirmininko L. M. atliktų neatidėliotinų procesinių veiksmų, per klaidą priėmus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektas, pareiškimo dėl nušalinimo nagrinėjimo perdavimas Civilinių bylų skyriaus pirmininkui L. M. yra neįmanomas. Tokiu būdu Civilinių bylų skyriaus pirmininkas L. M., kuris laikinai eina ir Panevėžio apygardos teismo pirmininko pareigas, spręstų savo paties atliktų veiksmų pagrįstumo klausimą. Taigi, įstatymo nuostatų įgyvendinimas pareikštą nušalinimo pareiškimą perduodant spręsti teismo pirmininkui ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkui yra neįmanomas.

3. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra galimybės įgyvendinti CPK 69 straipsnio 1 dalies nuostatą ir perduoti pareiškimą nagrinėti paskirtam teisėjui, turinčiam didžiausią teisėjo darbo stažą Panevėžio apygardos teisme. Šiuo metu Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirba šeši teisėjai. Trims teisėjams yra reiškiamas nušalinimas, dėl ko šie teisėjai neturi galimybės nagrinėti pareikštą pareiškimą. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, kuris laikinai eina teismo pirmininko pareigas, L. M., kuriam tiesioginis nušalinimas nors ir nėra reiškiamas, minėta, taip pat neturi faktinės galimybės nagrinėti pareikštą pareiškimą.

4. Šiuo atveju taip pat nėra galimybės perduoti pareiškimo dėl nušalinimo nagrinėjimą teisėjoms R. Č. ar R. D.. Civilinių bylų skyriaus teisėja R. Č. iki 2023 m. liepos 28 d. dėl teisėtų priežasčių nedirbs, todėl paskyrus pareiškimą nagrinėti jai, būtų pažeistas įstatyme įtvirtintas trijų dienų terminas nušalinimo klausimo sprendimui. Civilinių bylų skyriaus teisėja R. D. 2023 m. liepos 4 d. nutartimi yra nusišalinusi nuo šios civilinės bylos, kurioje yra pareikštas nušalinimas teisėjų kolegijai, nagrinėjimo.

5. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nėra teisėjo, kuris galėtų spręsti pareikšto nušalinimo klausimą. Todėl pareiškimas dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų E. Č., A. J.-P. ir D. P., nušalinimo nuo Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-426-940/2023 nagrinėjimo perduotas išspręsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Pareiškimas dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nušalinimo netenkinamas.

6. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio apygardos teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, galinčių išspręsti pareiškėjo S. A. pareiškimą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nušalinimo nuo Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-426-940/2023 nagrinėjimo, nušalinimo klausimą sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

7. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y., nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y., jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

8. Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).

9. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-426-940/2023 pagal atsakovo S. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui S. A. dėl turto bei prievolių padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje – AB „Citadelė“ bankas. 2023 m. birželio 13 d. nutartimi bylai išnagrinėti buvo paskirta Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų E. Č., R. D. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir D. P.. 2023 m. birželio 15 d. nutartimi teisėjų kolegija atmetė S. A. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliacine tvarka bei nurodė, kad nutartis yra neskundžiama.

10. 2023 m. birželio 21 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas S. A. atskirasis skundas dėl 2023 m. birželio 15 d. nutarties panaikinimo, kurį 2023 m. birželio 22 d. rezoliucija priėmė Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas L. M.. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas L. M. 2023 m. liepos 3 d. rezoliucija nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis yra neskundžiama ir atskirasis skundas 2023 m. birželio 22 d. rezoliucija buvo priimtas per klaidą. Tą pačią dieną Panevėžio apygardos teismui apeliantas pakartotinai pateikė atskirąjį skundą dėl 2023 m. birželio 15 d. nutarties panaikinimo bei pareiškimą dėl teisėjos R. D. nušalinimo. 2023 m. liepos 4 d. nutartimi teisėja R. D. nusišalino nuo civilinės bylos Nr. e2A-426-940/2023 nagrinėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

11. 2023 m. liepos 4 d. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi civilinės bylos Nr. e2A-426-940/2023 išnagrinėjimui buvo sudaryta Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų E. Č., A. J.-P. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir D. P.. 2023 m. liepos 5 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas atsisakė priimti pakartotinai apelianto teismui pateiktą atskirąjį skundą dėl 2023 m. birželio 15 d. nutarties panaikinimo.

Šalies argumentai

12. 2023 m. liepos 10 d. apeliantas į bylą pateikė pareiškimą dėl teisėjos A. J.-P. nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-426-940/2023 nagrinėjimo. Pareiškime apeliantas laikėsi nuomonės, kad jis atskirojo skundo dėl 2022 m. birželio 15 d. nutarties pakartotinai neteikė („tiesiog ant to paties atskirojo skundo bei lydraščio kopijų nurodomas vis kitas sudarytojas ir pasirašęs asmuo”), o teisėja, kuri tik 2023 m. liepos 4 d. paskirta nagrinėti civilinę bylą, negalėjo išsamiai susipažinti su civilinės bylos medžiaga, todėl teisėjų kolegija 2023 m. liepos 5 d. nutartimi nusprendė dėl neegzistuojančio klausimo. Gavus atsakovo pareiškimą, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai E. Č. ir D. P. 2023 m. liepos 11 d. nutartimi pakeitė teismo posėdžio datą byloje. 2023 m. liepos 17 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai E. Č. ir D. P. netenkino S. A. pareiškimo dėl teisėjos A. J.-P. nušalinimo.

13. Pareiškėjas S. A. 2023 m. liepos 20 d. pareiškė nušalinimą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai, susidedančiai iš teisėjų E. Č., A. J.-P. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir D. P.. Pareiškėjas nurodė, kad jam kyla abejonių dėl teisėjų kolegijos narių nešališkumo byloje, nes: (1) priimdama 2023 m. liepos 11 d. nutartį, kuria pakeista teismo posėdžio data, teisėjų kolegija neteisėtai ir nepagrįstai vadovavosi CPK 325 straipsnio 7 dalimi bei neįvykdė CPK 291 straipsnio 1 dalies 7 punkto imperatyvaus reikalavimo nurodyti nutarties apskundimo tvarką ir terminą, (2) teisėjų kolegija du kartus sprendė to paties atskirojo skundo priėmimo klausimus, (3) Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, neteisėtai ir nepagrįstai nepriėmė motyvuotos nutarties, (4) nutartyse nurodoma ieškovės pavardė, kuri neatitinka teismo nei įsiteisėjusio, nei skundžiamo sprendimų – teisėjai nutartyse neteisėtai ir nepagrįstai iš esmės pakeitė ieškovę, (5) teisėjai nesivadovavo pareiškėjo pareiškime dėl teisėjos A. J.-P. nušalinimo pateiktais argumentais dėl teisėjo tiesioginio dalyvavimo bylos nagrinėjime principo pažeidimo.

14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko vertinimu, pareiškėjo pareiškime dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegijos nušalinimo išdėstyti argumentai neįrodo teisėjus turint asmeninio ar kitokio pobūdžio suinteresuotumą nagrinėjama byla. Šios nutarties 9–12 punktuose nustatytos aplinkybės bei pareiškėjo pareiškimo teiginiai, leidžia spręsti, kad pareiškėjo netenkina bylos eiga Panevėžio apygardos teisme, jis taip pat nesutinka su teismo priimtais procesinio pobūdžio sprendimais bei kelia abejones dėl teisėjų kolegijos atliktų procesinių veiksmų atitikimo teisės aktų reikalavimams, tačiau tai savaime nėra pagrindas teisėjų kolegijos narių šališkumui konstatuoti. Pareiškėjas objektyvių teiginių, pagrindžiančių reiškiamas abejones visų teisėjų kolegijos narių šališkumu, iš esmės nenurodė. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019; kt.).

15. Kadangi nėra duomenų, sudarančių pagrindą pagrįstai abejoti Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegijos narių nešališkumu, pareiškimas dėl Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų E. Č., A. J.-P. ir D. P., nušalinimo nuo Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-426-940/2023 nagrinėjimo netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo S. A. pareiškimo dėl Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų E. Č., A. J.-P. ir D. P., nušalinimo nuo Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-426-940/2023 nagrinėjimo netenkinti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras