- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-06
- Bylos Nr.
- 2A-824-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03034-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- UAB ,,Vijuri“
- Ieškovas
- UAB ,,Keliovis“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Andriaus Veriko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB ,,Vijuri“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Keliovis“ ieškinį atsakovui UAB ,,Vijuri“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo 2617,79 Eur skolą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-09-17 atsakovas UAB „VIJURI" ir vežėjas (ieškovas) UAB „Keliovis“ sudarė pervežimo sutartį - užsakymą Nr. RM 140917/2966. Nurodė, kad ieškovas tinkamai įvykdė pastarąją sutartį, tai patvirtina Tarptautiniai Krovinių transportavimo važtaraščiai: KA0004115, KA0004116, kiti transportavimo dokumentai Nr. 865, kurių pagrindu UAB „Keliovis“ išrašė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KEL000004200 (2014-09-23). Pastarąją sąskaitą atsakovas privalėjo apmokėti iki 2014-10-23 d., tačiau iki šiol jokio mokėjimo neatliko. 2015-01-05 buvo sudarytas ir vėliau pateiktas „Skolų suderinimo aktas“, pagal kurį atsakovas yra skolingas ieškovui 2617,79 Eur. Taip pat, UAB „Keliovis“ išsiuntė raginimą padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau jokio atsakymo iš atsakovo negavo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad paslaugas pagal minėtą šalių sudarytą sutartį apmoka pateikus reikalingus dokumentus originalus. Ieškovas teigia, kad neva siuntė laišką, bet nenurodė kokie (ar visi) dokumentai buvo įteikti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: iš atsakovo ieškovui priteista 2617,79 Eur skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2015-01-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 252,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad šalių paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2014-09-17 ieškovas ir atsakovas sudarė pervežimo sutartį - užsakymą Nr. RM 140917/2966. Tai, kad ieškovas tinkamai įvykdė sutartį, patvirtina Tarptautiniai Krovinių transportavimo važtaraščiai: KA0004115, KA0004116, kiti transportavimo dokumentai Nr. 865, kurių pagrindu 2014-09-23 UAB „Keliovis“ išrašė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KEL000004200. Sąskaitą atsakovas privalėjo apmokėti iki 2014-10-23, tačiau teismas neturi duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu pagal minėtą sąskaitą - faktūrą. 2015-01-05 buvo sudarytas ir vėliau pateiktas „Skolų suderinimo aktas“, pagal kurį atsakovas yra skolingas ieškovui 2617,79 Eur. Taip pat ieškovas išsiuntė atsakovui raginimą padengti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas liko skolingas ieškovui 2617,79 Eur, todėl ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad jis atsakovui buvo pateikęs dokumentus . Įvykdęs pervežimą ieškovas turėjo pateikti 3 CMR važtaraščius, tačiau siuntoje nebuvo nurodyta, kokie dokumentai buvo siųsti. Šalių sutartyje buvo nurodyta, kad ji sudaryta vadovaujantis CMR konvencija, numatančia maksimalią 5 proc. dydžio delspinigių normą, todėl negali būti taikoma 6 proc. dydžio norma.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovui skirti 700 Eur baudą ir nurodyti, kad 50 % baudos turi būti sumokėta ieškovui, o 50% į valstybės biudžetą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, juo tik siekiama užvilkinti skolos ieškovui grąžinimą. Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl jam turi būti paskirta bauda.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Atsakovas teigia, kad jam nebuvo įteikti mokėjimo dokumentai. Toks atsakovo teiginys yra nepagrįstas. Kaip matyti iš ieškovo į bylą pateiktų dokumentų, ieškovas atsakovui siųsdamas dokumentus, naudojosi Lietuvos pašto paslaugomis.
Iš išrašo Lietuvos paštui pateiktos korespondencijos siuntimui matyti, kad 2014-09-23 buvo išsiųsta korespondencija (registracijos numeris RN003399613LT ) UAB „Vijuri“, adresu Eišiškių pl. 72 B, Vilnius. Iš Lietuvos paštas svetainės www.post.lt duomenų matyti, kad ši siunta atsakovui buvo įteikta 2014-09-24. Todėl darytina išvada, jog atsakovas gavo tiek PVM sąskaitą faktūrą, tiek kitus dokumentus. Atsakovas teigia, jog kažkokios registruotos siuntos išsiuntimo faktas dar neįrodo, kad atsakovui buvo išsiųsti konkretūs jo skolą įrodantys dokumentai. Toks atsakovo argumentas nepagrįstas. Kaip minėta, iš pateiktų Lietuvos pašto dokumentų matyti, jog kažkokia ieškovo siųsta siunta buvo įteikta atsakovui. Net jeigu atsakovui ir būtų išsiųsti ne tie dokumentai, atsakovas apie juos turėjo informuoti ieškovą. Be to, atsakovas žinojo, kad už suteiktas paslaugas dar nėra atsiskaitęs su ieškovui, todėl, nepriklausomai nuo to kokius dokumentus gavo iš ieškovo, jis elgdamasis atsakingai ir sąžiningai, pats turėjo rodyti iniciatyvą atsiskaityti su ieškovu, o ne laukti kol ieškovas kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo. Kadangi byloje yra pakankamai įrodymų, jog atsakovas yra skolingas ieškovui, tačiau su juo neatsiskaitė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė įsiskolinimą iš atsakovo ieškovui.
Atsakovas nesutinka su iš jo priteistomis 6 proc. dydžio procesinėmis palūkanomis.
Pažymėtina, kad šiuo atveju procesinės palūkanos buvo priteistos remiantis ne CMR konvencija, o Lietuvos Respublikos CK.
CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.210 str. 2 d. yra nurodyta, kad ai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Abi šios bylos šalys yra verslininkai, todėl 6 proc. dydžio metinės palūkanos iš atsakovo buvo priteistos pagrįstai.
Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visas ieškinys buvo tenkintas pagrįstai, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Ieškovas prašo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kiekvienas asmuo, manantis, kad jo atžvilgiu priimtas teismo sprendimas yra nepagrįstas, turi teisę paduoti apeliacinį skundą. Taigi, atsakovas turėjo teisę skųsti jam nepalankų teismo sprendimą ir šia teise pasinaudojo. Todėl tokie atsakovo veiksmai nelaikytini piktnaudžiavimu procesu.
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidos, tai jos ieškovui nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Netenkinti ieškovo prašymo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.