- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-01
- Bylos Nr.
- e2YT-1833-1019/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27388-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., M. S., A. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Turto bankas
- Advokatai
- Renata Todesaitė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – R. S., M. S., A. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti pareiškėjai L. S. terminą priimti jos sutuoktinio M. S. a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Pareiškime pareiškėja nurodė, kad pareiškėja su velioniu santuokoje susilaukė trijų vaikų – R. S. ir dvynių M. S. ir A. S.. Velionis mirė tuo metu, kai Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas dėl pandemijos. Tik pasibaigus nustatytiems ribojimams, pareiškėja su dukra nuvyko į notaro kontorą pagal gyvenamąją vietą ir sužinojo, jog yra praleistas trijų mėnesių terminas, per kurį reikėjo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos pradėjimo. Pareiškėja dėl objektyvių priežasčių negalėjo kreiptis į notarą, taip pat nežinojo, kad dėl paveldėjimo privalo kreiptis per tris mėnesius. Nurodė, kad po M. S. mirties nebuvo pradėta paveldėjimo byla, nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėja papildomai teismui pateiktuose dokumentuose nurodė, kad, pareiškėjos žiniomis, palikėjo turtą sudaro tik jo asmeniniai daiktai, sukaupta pensija, apie kitą turtą ar turimus įsipareigojimus pareiškėja nežino, todėl palikimą priims pagal turto apyrašą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. S., M. S., A. S. apie rašytinio teismo posėdžio datą ir laiką informuoti tinkamai, atsiliepimų byloje nepateikė, tačiau pateikė sutikimus, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (el. bylos priedas, b. l. 12).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į L. S. pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad iki 2021 m. sausio 15 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo M. S. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti L. S. įstatymų nustatytą terminą M. S. palikimui priimti, VĮ Turto bankas neprieštaraus prašymo patenkinimui. Prašė pareiškimą nagrinėti valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti L. S. įstatymų nustatytą terminą M. S. palikimui priimti, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštaraus prašymo patenkinimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, gavęs pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų sutikimus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, įvertinęs susidariusią situaciją dėl paskelbto ir iki 2021 m. vasario 28 d. pratęsto karantino dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu M. S., 2020-10-19 Gyventojų registro tarnybos duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini) buvo santuokoje su pareiškėja, turėjo vaikus R. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim.(duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 10). Pareiškėja nurodė, kad po M. S. mirties ji negalėjo laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo dėl paskelbto karantino visoje šalyje dėl koronavirusinės infekcijos protrūkio ir tik pasibaigus nustatytiems ribojimams, ji su dukra nuvyko į notarų kontorą ir sužinojo, jog yra praleistas trijų mėnesių terminas, per kurį reikėjo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos pradėjimo. Iš valstybės įmonės ,,Registrų centras“ 2020-10-05 registrų išrašų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. S. priklausė Vilniaus miesto savivaldybės sodų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) esantis pastatas-sodo pastatas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 4-7).
CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.51-5.53 straipsniais, atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės notarą dėl turto aprašo sudarymo, įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.3 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, kad po M. S. mirties įstatyminė įpėdinė – palikėjo sutuoktinė pareiškėja L. S. (CK 5.13 straipsnis), į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, palikimo priėmimo faktas taip pat nėra registruotas (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys). Pareiškėja nurodė, kad dėl šalyje išplitusios Covid-19 infekcijos ir dėl jos įvestų ribojimų į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik panaikinus galiojusius ribojimus.
Pažymėtina, kad vertinant įpėdinio elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).
Byloje surinkti įrodymai leidžia konstatuoti esant nustatyta, kad pareiškėja L. S. yra įstatyminė M. S. įpėdinė pagal CK 5.13 straipsnį, turinti teisę paveldėti, nesant pirmos eilės įpėdinių. Mirusiojo M. S. pirmos eilės įpėdiniai – vaikai R. S., M. S., A. S. įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, apie teismo procesą suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai, suinteresuoti asmenys, atstovaujami profesionalios teisininkės advokatės Renatos Todesaitės., atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, neprieštaravo, jog pareiškėjai būtų atnaujintas terminas mirusiojo M. S. palikimui priimti. Ginčas dėl pareiškėjos teisės paveldėti M. S. palikimą nėra kilęs, o paveldėjimo teisės liudijimas į M. S. palikimą kol kas nėra išduotas (CPK 178 straipsnis). Tai patvirtina, jog įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Be to, byloje nėra duomenų, liudijančių, jog pareiškėja sutuoktinio M. S. palikimo būtų atsisakiusi, pateikdama per tris mėnesius nuo jo mirties pareiškimą dėl to notarui (CK 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Po M. S. mirties pareiškėja buvo nuvykusi pas notarą, tačiau dėl karantino įvestų ribojimų tai padarė praėjus įstatymo nustatytam terminui. Nors pareiškimo padavimo teismui metu pareiškėja CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti buvo praleidusi pusę metų, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokio termino praleidimą lėmė ne pareiškėjos sąmoningas siekis savo neveikimu atsisakyti priimti sutuoktinio palikimą, bet visoje šalyje įvesti ribojimai. Pripažindamas minėtą aplinkybę svarbia CK 5.57 straipsnio 1 dalies prasme teismas įvertina ir tai, kad pareiškėja siekia įgyvendinti teisę į jai itin artimo asmens – sutuoktinio, palikimą, įgyvendindama šią teisę veikia sąžiningai, ką liudija į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, be to, suinteresuoti asmenys – palikėjo vaikai, nepateikė prieštaravimo, jog terminas pareiškėjai priimti palikimą būtų atnaujintas, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos, valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neatlieka valstybei paveldėjimo procedūrų dėl palikėjo turto. Taigi, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, teismas mano esant pagrindą atnaujinti pareiškėjos praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą M. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 578, straipsniu, teismas
nutaria:
tenkinti pareiškėjos L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Atnaujinti praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.
Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.