Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Mačionytės ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio , kuriuo J. M. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta 16 parų arešto bausmė.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis bei 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta iš dalies sudedant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, ir J. M. paskirta galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nuteistas ir A. Š. (A. Š.), tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. M. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupėje, 2021 m. vasario 19 d., apie 19.55 val., būdami vaistinėje „Eurovaistinė“, esančioje adresu: Mindaugo g. 11/ T. Ševčenkos g. 2, Vilniuje, po to, kai J. M. nuo prekių stelažo paėmė 1 vnt. „Fillerina“ lūpų apimtį didinantį pieštuką 1 lygio, 7 ml, 58,99 eurų vertės, 1 vnt. „Fillerina“ lūpų apimtį didinantį pieštuką 2 lygio, 7 ml, 68,99 eurų vertės, 1 vnt. „Fillerina“ lūpų apimtį didinantį pieštuką 3 lygio, 7 ml, 88,99 eurų vertės, kuriuos sudėjo į A. Š. rankose laikytą popierinį krepšį, už šias prekes nesumokėję kartu išėjo iš vaistinės, pagrobdami svetimą, UAB „Eurovaistinė“ nedidelės bendros 216,97 eurų vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji J. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skirti jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba jos vykdymą atidėti teismo nustatytam terminui.

2.1. Apeliantė nurodo, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos pavojingumo ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 62 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, paskirti švelnesnę, nei numato įstatymas, bausmę.

2.2. Apeliantė, cituodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2K-7-8-788/2018, pažymi, kad BK 41 straipsnio nuostatos suteikia teismui plačią diskreciją, atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes, ne tik parinkti kaltininkui taikomos BK specialiosios dalies sankcijoje nustatytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis) arba atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36, 40 straipsniai).

2.3. Apeliantės teigimu, reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema nukreipia teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip kraštutinę priemonę ir svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Apeliantė nesutinka su prokuroro pozicija, kad nuteistiesiems taikytas bausmės vykdymo atidėjimas formuoja nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbą įstatymui. Atkreipia teismo dėmesį, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį, neardant jų ekonominių ir socialinių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes skatina ir Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos valstybės narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Rec (2000)22 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacijos CM/Rec(2010)1 dėl Europos probacijos taisyklių. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma vadovaujantis Probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

2.4. Savo skunde apeliantė nurodo, kad šiuo metu ji gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms reabilitacijos bendruomenėje VšĮ „Sugrįžimas“. Nuteistosios vertinimu, ši bendruomenė gali pakeisti jos gyvenimo būdą. Nurodo siekianti gyventi blaiviai. Šiuo metu dalyvauja socialinės psichologinės reabilitacijos programose, yra pirmoje gydymosi fazėje, kuri trunka tris mėnesius. Su ja dirbantys specialistai patvirtina, kad ji rodo iniciatyvą iš esmės keisti savo gyvenimo įpročius, laikosi reabilitacijos centre nustatytų taisyklių, o tai rodo, kad ji yra pasirengusi keistis, pradėti dirbti, atkurti santykius su šeima, tapti pilnaverte visuomenės nare. Narkotines medžiagas bei alkoholį ji vartoja 13 metų, daro nusikaltimus, už kuriuos yra bausta ne vieną kartą, dėl to yra nusivylusi ir psichologiškai palūžusi.

2.5. Apeliantė nurodo, kad pataisos namuose nėra buvusi, ir žino, kad tai tik dar labiau apsunkins jos gyvenimą. Prašo suteikti jai galimybę gydytis. Atkreipia teismo dėmesį, kad gydymo kursas trunka nuo 12 iki 18 mėnesių, o jo nutraukimas gali duoti negrįžtamų pasekmių. Prašo teismo paskutinį kartą išreikšti pasitikėjimą ir jos atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi yra įsitikinusi, jog izoliavimas nuo visuomenės jos elgesiui negali padaryti teigiamo poveikio.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu gynėja prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti. Prokurorė taip pat prašė iš naujo spręsti bausmių subendrinimo klausimą, o būtent už nagrinėjamą veiką paskirtą ir sumažintą 30 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, subendrinti su bausmėmis, skirtomis 2021 m. rugpjūčio 30 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiais, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę bausmę – 40 parų areštą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrino baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl paskirtos bausmės

6. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas parinko griežčiausią bausmės rūšį – areštą, nustatydamas 24 parų jos terminą, tai yra paskyrė bausmę, artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, be to, taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, šią bausmę sumažino iki 16 parų termino. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad parinkdamas bausmės už padarytą baudžiamąjį nusižengimą rūšį ir jos dydį, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

8. Byloje nustatytos tokios bausmės parinkimui reikšmingos aplinkybės. J. M. padarė tyčinį, baigtą baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, pagrobtas turtas savininkui negrąžintas, veika padaryta 216,97 Eur dydžio turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (J. M. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veika padaryta bendrininkų grupėje). Bylos duomenimis nuteistoji nuolat vykdo administracinius nusižengimus, tarp jų ir smulkias vagystes (t. 1, b. l. 96-115), paskirtų baudų nemoka. Veikos padarymo metu jos atžvilgiu jau buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo ji buvo nuteista už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, arešto bausme, taip pat taikytas ir arešto bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis akivaizdžiai nepasiteisino ir 2021 m. birželio 18 d. teismo nutartimi buvo panaikintas. J. M. nukreipta atlikti paskirtą arešto bausmę. Šiuo metu ji jau yra nuteista dar už du baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje. J. M. yra darbingo amžiaus, tačiau Sodros duomenimis niekur nedirba (t. 1, b. l. 94), Užimtumo tarnyboje neregistruota (t. 1, b. l. 95). Šios faktinės aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąją, leidžia spręsti, kad nusikalstamų veikų bei teisės pažeidimų darymas yra jos pasirinktas gyvenimo būdas, o skiriamos bausmės ir nuobaudos savo prevencinių tikslų nepasiekia, nesulaiko jos nuo naujų nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų darymo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje pateiktą informaciją, kad šiuo metu J. M. gydosi reabilitacijos centre VšĮ „Sugrįžimas“, taip pat į apeliantės skundo argumentus, kad ji pradėjo kritiškai vertinti savo pasirinktą gyvenimo būdą, ketina jį keisti, yra pasirengusi pradėti dirbti, atkurti santykius su šeima. Šias aplinkybes teisėjų kolegija vertina labai palankiai. Visgi to šiuo atveju nepakanka tam, kad nuteistajai būtų paskirta bausmė, nesietina su realiu trumpalaikiu jos laisvės atėmimu. Apeliaciniame skunde prašoma paskirtą arešto bausmę atidėti vadovaujantis BK 75 straipsniu, tačiau šio straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, jog šis institutas gali būti taikomas tik pirmą kartą nuteistiems arešto bausme asmenims. Kaip matyti iš byloje esančių jau minėtų duomenų, J. M. arešto bausmė jau buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu, be kita ko, jos vykdymas atidėtas, o vėliau panaikintas, todėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas šiuo konkrečiu atveju nėra galimas. Svarbu ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo subendrintos visos nuteistajai paskirtos bausmės, tarp jų ir arešto bausmė, kurios realiam vykdymui ji nukreipta jau įsiteisėjusia 2021 m. birželio 18 d. teismo nutartimi. Apibendrinant išsakytus argumentus yra spręstina, kad keisti J. M. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą skirtos arešto bausmės rūšį ar jos dydį, taip pat taikyti jos vykdymo atidėjimą pagrindo nėra. Papildomai pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnio 1 dalimi pataisos įstaigos administracija privalo vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatindama nuteistuosius atsisakyti vartoti tabako gaminius, alkoholį ir narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, ir užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų. Apeliantė, atlikusi jai paskirtą arešto bausmę, galės netrukdomai ir toliau tęsti reabilitaciją pasirinktoje vietoje ir taip įrodyti savo siekį toliau gyventi nepažeidžiant įstatymų.

9. J. M. ginčija jai paskirtą bausmę, todėl teisėjų kolegija atskirai pasisakys ir dėl apeliantei paskirtos bausmės subendrinimo su kitomis jai skirtomis bausmėmis. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu J. M. skirtą 16 parų arešto bausmę subendrino su bausmėmis, skirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d., 2021 m. balandžio 13 d. ir 2021 m. gegužės 21 d. baudžiamaisiais įsakymais, jas iš dalies sudėdamas, ir paskyrė galutinę subendrintą 40 parų arešto bausmę.

10. Visų pirma pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. ir 2021 m. gegužės 21 d. baudžiamieji įsakymai neįgijo teisinės galios po to, kai J. M. pateikė reikalavimus surengti bylų nagrinėjimą teisme (BPK 422 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad minėti reikalavimai buvo pateikti 2021 m. rugpjūčio 12 d., tai yra po to, kai buvo priimtas šioje byloje ginčijamas teismo nuosprendis, tačiau šiuo metu juo skirta bausmė yra subendrinta su bausmėmis, skirtomis netekusiais teisinės galios teismo baudžiamaisiais įsakymais. Vietoj minėto 2021 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nuosprendis, kuriuo J. M. už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant jai intensyvią priežiūrą vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant ją visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti dabartinėje gyvenamojoje vietoje VšĮ „Sugrįžimas“ (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., įpareigojant J. M. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, taip pat įpareigojant ją: tęsti priklausomybės ligų gydymo programą ir ją baigti; visą bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. spalio 7 d. Vietoj 2021 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamojo įsakymo buvo priimtas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis, kuriuo J. M. už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirti 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, paskiriant jai intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant ją visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti dabartinėje gyvenamojoje vietoje VšĮ „Sugrįžimas“, (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., įpareigojant J. M. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, taip pat įpareigojant ją: 1) tęsti priklausomybės ligų gydymo programą ir ją baigti; 2) visą bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 21 d.

11. Be to, bendrindamas bausmes tiek su bausmėmis, skirtomis minėtais teisinės galios neįgijusiais baudžiamaisiais įsakymais, tiek su 2021 m. vasario 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia konkrečiai teisės norma vadovaujasi bendrindamas bausmes kiekvienu atveju (teismas bendrai nurodė, kad vadovaujasi BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis bei 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis), kokia yra bendrinimo seka, kokios konkrečiai yra pridedamos iš dalies sudedamų bausmių dalys. Pažymėtina, kad vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nurodyta BK 63 straipsnio 9 dalimi, pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nurodyta BK 64 straipsnio 1 dalimi, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatas, mažiausia pridedama arešto bausmės už nusikaltimą dalis yra 15 parų, už baudžiamąjį nusižengimą – 10 parų.

12. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, todėl aptarta teisinė situacija ir padarytos klaidos turi būti ištaisytos apeliacinės instancijos teisme keičiant ginčijamą teismo nuosprendį ir iš naujo bendrinant J. M. paskirtas bausmes (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 punktai). Kartu pabrėžtina, kad byla apeliacinėje instancijoje nagrinėjama tik pagal pačios nuteistosios apeliacinį skundą, tad jos teisinė padėtis negali būti pabloginta (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

13. Byloje nustatyta, kad baudžiamieji nusižengimai, už kuriuos J. M. nuteista 2021 m. rugpjūčio 30 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiais, buvo padaryti atitinkamai 2021 m. kovo 12 d. ir 2021 m. kovo 26 d., tai yra iki revizuojamo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio priėmimo. Todėl jais paskirtos bausmės su bausme, paskirta 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu, turi būti bendrinamos pagal BK 63 straipsnio taisykles (BK 63 straipsnio 9 dalis). Be to, visos veikos, už kurias J. M. buvo nuteista 2021 m. rugpjūčio 11 d., 2021 m. rugpjūčio 30 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiais, buvo padarytos J. M. 2021 m. vasario 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Todėl minėta pagal BK 63 straipsnio taisykles subendrinta bausmė yra bendrintina su bausme, paskirta 2021 m. vasario 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, taikant BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kaip minėta, nuteistosios teisinė padėtis negali būti pabloginta, todėl taikytinas pirmosios instancijos teismo pasirinktas nuteistajai palankiausias dalinis bausmių sudėjimo būdas, reglamentuotas BK 63 straipsnio 4 dalyje bei 64 straipsnio 3 dalyje. Kaip minėta, pagal šių teisės normų nuostatas, pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, minimali pridėtina už nusikaltimą skirta arešto bausmės dalis yra 15 parų, už baudžiamąjį nusižengimą – 10 parų. Pagal minėtą teisės normą maksimali arešto bausmė už nusikaltimą yra 90 parų areštas, už baudžiamąjį nusižengimą – 45 paros arešto. Duomenų apie skirtų bausmių atlikimą byloje nėra.

14. Tokiu atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bendrinant J. M. 2021 m. rugpjūčio 11 d., 2021 m. rugpjūčio 30 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiais už baudžiamuosius nusižengimus skirtas bausmes, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų (2021 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu skirta 30 parų arešto bausmė), pridedant po mažiausią arešto bausmių, skirtų 2021 m. rugpjūčio 11 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiais, dalį (po 10 parų), tačiau kartu įvertinus ir BK 63 straipsnio 7 dalies nuostatas, pagal kurias subendrinta arešto bausmė negali viršyti šios rūšies bausmės maksimalaus dydžio, J. M. būtų paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė. Prie šios bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pridėjus mažiausią neatliktos bausmės, skirtos 2021 m. vasario 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimą, dalį (15 parų), būtų skirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Ši bausmė ženkliai viršija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtą galutinę bausmę. Esamoje situacijoje apeliacinės instancijos teismas, pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, negalėdamas pabloginti apeliantės teisinės padėties, bausmes bendrins iš dalies pridėdamas mažesnes, nei baudžiamajame įstatyme numatytos minimalios, arešto bausmių dalis.

15. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu nuosprendžiu antrą kartą taikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu jau įskaityto laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. 14.20 val. iki 2020 m. rugsėjo 27 d. 10.10 val. išbūto laiko įskaitymą, nors toks įskaitymas bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra galimas, nes bausmė bendrinama su neatlikta bausmės dalimi. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti nuteistosios teisinės padėties, nes dėl minėtos baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos prokuroro apeliacinio skundo nėra paduota.

Dėl BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies, 36 straipsnio, 40 straipsnio taikymo

16. Apeliantė prašo taikyti jos atžvilgiu BK 62 straipsnio, reglamentuojančio švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, nuostatas, tačiau byloje nėra nustatyta šios teisės normos taikymo sąlygų. J. M. neatvyko savo noru ir nepranešė apie savo padarytą veiką, padaryta turtinė žala nėra atlyginta, be to yra nustatyta tik viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnį nėra.

17. Taip pat byloje nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, lemiančiu išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Byloje nėra duomenų apie tokias aplinkybes, kuriomis remiantis nuteistosios asmenybė ar jos padaryta veika būtų vertinamos kaip išimtinai mažiau pavojingos, o jai paskirta bausmė – neteisinga, tad BK 54 straipsnio 3 dalis netaikytina. Papildomai pažymėtina, kad prašymą taikyti pastarąją teisės normą apeliantė sieja su noru realiai neprarasti laisvės, tačiau net ir paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę už nusikalstamą veiką, konstatuotą 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu (tokią galimybę numato ir BK 178 straipsnio 4 dalies sankcija), paskirta bausmė turės būti bendrinama su jau paskirtomis kitomis, griežtesnėmis arešto bausmėmis, kurių vieną J. M. jau yra nukreipta realiai vykdyti minėta jau įsiteisėjusia 2021 m. birželio 18 d. teismo nutartimi.

18. Vadovaujantis BK 36 straipsniu, nusikalstamą veiką padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Taigi, šis straipsnis įtvirtina du savarankiškus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus: asmens veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga arba asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas. Šiais abiem atvejais tokie pasikeitimai turi taip paveikti asmens veiką ar nulemti kaltininko savybių pasikeitimus, kad šie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmens veika prarado pavojingumą ar asmuo dėl jo padarytos nusikalstamos veikos tapo nepavojingu. Taikyti ar ne BK 36 straipsnį yra teismo teisė. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika ir (ar) ją padaręs asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-92/2012, 2K-121/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo J. M. įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei vertinti kaip praradusį pavojingumą. Tokie nuteistosios veiksmai kartojasi, įgaudami sisteminį pobūdį, tinkamų išvadų dėl savo nusikalstamų veiksmų ji nedaro. Nors apeliantė parodė norą keistis ir pradėjo gydymą nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms reabilitacijos bendruomenėje VšĮ „Sugrįžimas“, šiuo metu dar yra per anksti spręsti apie iš esmės pasikeitusį pačios J. M. pavojingumą. Be apeliantės nurodytų aplinkybių, o būtent, kad ji įvertino savo neleistiną elgesį ir siekia pasikeisti, svarbu yra ir tai, kad J. M. yra ne kartą traukta administracinėn atsakomybėn, tarp jų ir už smulkias vagystes, padarytas ir po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo (t. 1, b. l. 96-115). Šiuo metu ji yra padariusi keturias nusikalstamas veikas, dvi iš jų po nagrinėjamos veikos padarymo. Jai jau buvo parodytas pasitikėjimas, taikytas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, kaip jau minėta šioje nutartyje, teismo pasitikėjimo nuteistoji nepateisino. Pagrindo taikyti BK 36 straipsnio nuostatas nėra.

19. Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Be to, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas tik nustačius visas BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytas sąlygas bei įvertinus BK 40 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra teismo teisė, ne pareiga. Šiuo atveju byloje nėra gautas jokio asmens prašymas perduoti J. M. jo atsakomybėn pagal laidavimą. Byloje nėra duomenų, kad nuteistoji bent iš dalies atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, be to, nuteistoji įstatymo uždraustą veiką padarė ne pirmą kartą. Remiantis argumentais, pateiktais šios nutarties 7 punkte, šiuo atveju dar nėra pagrindo ir išvadai, kad netaikant baudžiamosios atsakomybės J. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl BK 40 straipsnio nuostatos šiuo atveju jai taip pat netaikytinos.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Vilniaus apygardos teismui pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai iš J. M. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 196,67 eurai. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistosios J. M. apeliacinį skundą. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas. Apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies. Nuteistoji pagal bylos duomenis šiuo metu niekur nedirba, gydosi reabilitacijos įstaigoje, gauna minimalias socialines pašalpas, jai paskirta reali arešto bausmė. Įvertinusi šių aplinkybių pagrindu nustatytą J. M. sunkią turtinę padėtį, teisėjų kolegija valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš jos nepriteisia.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistosios J. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 7 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką skirtą bausmę subendrinti su bausmėmis, skirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiais, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 30 parų arešto bausmės, skirtos 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu, pridedant po dalį (po 3 paras) švelnesnių bausmių, skirtų 2021 m. rugpjūčio 11 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiais, ir paskirti galutinę subendrintą 36 parų arešto bausmę. Subendrintą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti su bausme, skirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu, jas iš dalies sudedant, prie subendrintos bausmės pridedant dalį (4 paras) neatliktos bausmės, skirtos 2021 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu, ir J. M. skirti galutinę subendrintą bausmę – 40 parų arešto.

Kitą 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš nuteistosios J. M. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.