- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-02
- Bylos Nr.
- e2A-310-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37452-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- VšĮ Lietuvos edukologijos universitetui
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Andriaus Veriko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui VšĮ Lietuvos edukologijos universitetui dėl įpareigojimo nutraukti diskriminacinę praktiką ir platinti leidinį, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė: pripažinti, kad atsakovas neteisėtai dėl diskriminacinių pagrindų sustabdė N. D. (ieškovės pseudonimas) knygos „Gintarinė širdis“ platinimą ir įpareigoti nutraukti šią neteisėtą diskriminacinę praktiką bei toliau be jokių kliūčių tęsti knygų platinimą pagal anksčiau atsakovo vykdytą platinimo tvarką, įpareigoti atsakovą paskelbti savo interneto svetainėje viešą atsiprašymą dėl knygos „Gintarinė širdis“ platinimo sustabdymo diskriminaciniais pagrindais bei priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovas yra išleidęs ieškovės, pasirašiusios kūrybiniu pseudonimu N. D. pasakų knygą „Gintarinė širdis“. Atsakovas ir trečiasis asmuo 2013 05 06 sudarė sutartį Nr. LE 13/063, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo skirti dalinį finansavimą ieškovės knygai „Pasakos kitaip“ (2013 10 30 leidybos sutarties pakeitimu Nr. 1 pavadinimas pakeistas į „Gintarinė širdis“) išleisti, o atsakovas įsipareigojo išleisti šią knygą bei skirti savivaldybių viešosios bibliotekoms 140 leidinio egzempliorių. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas prisiėmė paminėtos knygos viešinimo ir platinimo įsipareigojimą, tačiau šio įsipareigojimo nevykdo dėl diskriminuojančių pagrindų.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas su ieškiniu nesutinka.
Trečiasis asmuo - Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Kultūros ministerija, nagrinėdama su ieškinyje nurodytos knygos leidyba ir platinimu susijusius klausimus, neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
Trečiasis asmuo - Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į ieškinį nurodė, jog rekomendacija imtis priemonių, kad ieškinyje nurodyta knyga būtų platinama visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, negali sukelti ieškinyje nurodytų teisinių pasekmių. Tarnyba VšĮ Lietuvos edukologijos universitetui pateikė rekomendacijas dėl ieškinyje nurodytos knygos platinimo, bet nepriėmė sprendimo šiuo klausimu. Šis trečiasis asmuo prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovės atsakovui priteista 428,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad Ieškovė ir atsakovas nėra sudarę tarpusavio sutarties, kurios dalykas- ieškovės sukurtos knygos „Gintarinė širdis“ leidyba ar platinimas. Ieškovo ir trečiojo asmens- Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2013 05 06 sudarytoje sutartyje Nr. LE 13/063 (b. l. 4, kita pusė ir 5,- kopija) taip pat nėra nuostatų, nustatančių finansuotojo (Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos) ar leidėjo (VšĮ Lietuvos edukologijos universiteto) prievoles knygos autorei- ieškovei, sutartyje nėra nuostatų dėl įsipareigojimų platinti ieškovės parašytą knygą, išskyrus sutarties 2.2.5. p., kur numatyta skirti savivaldybių viešosioms bibliotekoms 140 knygos egzempliorių. Šią sutarties nuostatą atsakovas įvykdė (b. l. 107,- 2014 02 06 važtaraščio kopija, b. l. 111- 113,- ieškinyje nurodytą leidinį gavusių bibliotekų sąrašas su gautų egzempliorių skaičiumi, liudytojo J. B. parodymai 2015 02 24 teismo posėdžio metu). Ieškovė nenurodė jokių įstatyme (CK 6.2 str.) numatytų pagrindų kilti atsakovo prievolėms ieškovės pageidaujamu būdu ir apimtimis platinti ar viešinti jos kūrinį- pasakų knygą „Gintarinė širdis“. Nėra sutarties, kuria atsakovas būtų prisiėmęs tokio pobūdžio prievoles, nėra įstatymo, įpareigojančio atsakovą veikti ieškovės pageidaujamu būdu, nėra kitokių juridinių faktų, sukuriančių atsakovui prievoles, susijusias su ieškovės parašytos knygos platinimu ar viešinimu. Atsakovas yra teisnumą turintis viešasis juridinis asmuo (CK 2.33, 2.34, 2.74 str.)- aukštoji mokykla, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnyje įtvirtinta aukštųjų mokyklų autonomija. Ieškovė nėra atsakovo- juridinio asmens dalyvė, ji neišrinkta ir nepaskirta į šio juridinio asmens valdymo organus. Tad atsakovas pats sprendžia, kokią veiklą jam vykdyti, kokius veiksmus atlikti, o nuo kokių susilaikyti. Atsakovas neprivalo klausyti ieškovės nurodymų dėl jos parašytos knygos platinimo, kadangi dėl šios srities neturi jokių įsipareigojimų, o ieškovės norai ir pageidavimai negali turėti įtakos atsakovo- savarankiško juridinio asmens veiklai. Todėl atsakovo veiksmuose nėra diskriminacijos požymių ir nėra pagrindo patenkinti pirmajam ieškovės reikalavimui- pripažinti, kad atsakovas neteisėtai dėl diskriminacinių pagrindų sustabdė knygos „Gintarinė širdis“ platinimą ir įpareigoti nutraukti šią neteisėtą (ieškovės manymu) diskriminacinę praktiką bei toliau be jokių kliūčių tęsti knygų platinimą pagal anksčiau atsakovo vykdytą platinimo tvarką. Antrasis ieškovės reikalavimas- įpareigoti atsakovą paskelbti savo interneto svetainėje viešą atsiprašymą dėl knygos „Gintarinė širdis“ platinimo sustabdymo diskriminaciniais pagrindais yra išvestinis iš pirmojo. Nenustačius atsakovo prievolių tam tikru (ieškovės pageidaujamu) būdu ir apimtimis platinti ieškovės parašytą knygą „Gintarinė širdis“, atsakovas neprivalo atsiprašyti dėl tokios veiklos nevykdymo. Ieškovė, būdama suinteresuota savo kūrybos platinimu, sutvarkiusi finansinius klausimas su knygos leidėju, turi plačias galimybes pati rūpintis savo kūrinio platinimu ir viešinimu (Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 13- 17 str.). Ieškovė neįrodė, kad atsakovas turėjo prievolių, susijusių su ieškovės parašytos knygos „Gintarinė širdis“ viešinimu ar platinimu. Ši aplinkybė yra pagrindas ieškiniui (visiems jame pareikštiems reikalavimams) atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas iš esmes grindžiamas tokiais argumentais: teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantės ir atsakovo nesieja sutartiniai teisiniai santykiai dėl knygos leidybos ir platinimo, o šią išvadą teismas pagrindė remdamasis vien aplinkybe, kad šalys nėra pasirašiusios tarpusavio sutarties. Remiantis LR Autorių teisių ir gretutinių teisių (toliau - ATGTĮ), kūrinio leidyba, be kita ko, susijusi su leidėjo pareiga bei autoriaus teisėtu lūkesčiu, kad kūrinys vienu ar kitu būdu bus platinamas ir pateikimas visuomenės poreikiams patenkinti. Ieškovė, teikdama prašymą, dėl knygos išleidimo, nesuteikė leidėjui teisės vienašališkai spręsti, kaip bus platinamas jos kūrinys. Teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus bei padarė nepagrįstas išvadas dėl bylos esmės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra silpnesnė leidybos santykių pusė. Atsakovas pažeidė pareigą platinti knygą 2014- 03-27 rektoriaus įsakymu, o šis pažeidimas buvo padarytas dėl diskriminacinių pagrindų. Knygos platinimas, pažymėjus ją lipdukais, įspėjančiais apie joje esančios informacijos neigiamą poveikį nepilnamečiams, pažeidžia ieškovės kaip autorės asmeninę neturtinę teisę į kūrinio neliečiamybę. Atsakovas, sustabdydamas knygos platinimą, pažeidė informacijos ir idėjų sklaidos laisvę. Pasakose pavaizduoti vienos lyties asmenų santykiai neprieštarauja konstitucinei šeimos sampratai, kaip buvo išaiškinta LR Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skundžiamas spendimas yra tinkamai motyvuotas, pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė visus ieškinio atmetimo motyvus, o būtent, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas turėjo prievolių, susijusių su ieškovės parašytos knygos viešinimu ir platinimu, kad yra pagrindu ieškiniui (visiems jame pareikštiems reikalavimams) atmesti.
Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Trečiasis asmuo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, atsakovo atlikti veiksmai - knygos „Gintarinė širdis“ platinimo laikinas sustabdymas siekiant nepažeisti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo bei jį lydinčių poįstatyminių aktų reikalavimų, t. y. nepaskleisti neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos, nagrinėjamu atveju laikytinas teisėtu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantės ir atsakovo nesieja sutartiniai teisiniai santykiai dėl knygos leidybos ir platinimo, o šią išvadą teismas pagrindė remdamasis vien aplinkybe, kad šalys nėra pasirašiusios tarpusavio sutarties. Teismas su tokiu apeliantės argumentu nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, jis buvo grindžiamas ne tuo, kad šalys nebuvo sudariusios tarpusavio sutarties dėl knygos „Gintarinė širdis“ (toliau – knyga) leidybos ir platinimo, tačiau tuo, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas turėjo prievolių, susijusių su knygos viešinimu ir platinimu. Pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik aplinkybę, kad šalys nebuvo sudarę rašytinės sutarties, tačiau taip pat tarp šalių susiklosčiusių tarpusavio teisinių santykių pobūdį bei esmę, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas nebuvo prisiėmęs pareigos ieškovės pageidaujamu būdu platinti knygą.
Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad remiantis LR Autorių teisių ir gretutinių teisių (toliau - ATGTĮ), kūrinio leidyba, be kita ko, susijusi su leidėjo pareiga bei autoriaus teisėtu lūkesčiu, kad kūrinys vienu ar kitu būdu bus platinamas ir pateikiamas visuomenės poreikiams patenkinti, nes tokiu būdu yra nepagristai itin plečiamai aiškinama susitarimo tarp kūrinio autoriaus ir leidėjo dėl kūrinio leidybos esmė ir paskirtis. Pats susitarimas tarp kūrinio autoriaus ir leidyklos dėl kūrinio išleidimo nesuteikia kūrinio autoriui absoliučios teisės reikalauti iš leidėjo taip pat ir šio kūrinio platinimo ir viešinimo, jeigu dėl to šalys nesusitarė. Vien autoriaus noras, kad jo išleistas kūrinys būtų platinamas, savaime nesukuria pareigos leidėjui platinti kūrinį, jeigu šios pareigos leidėjas neprisiėmė. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai (CPK 178 str.), kad atsakovas buvo įsipareigojęs išplatinti knygą. T.y. byloje nėra duomenų kiek egzempliorių įsipareigojo išplatinti atsakovas. Nesant šių duomenų, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo įsipareigojimo ieškovei platinti knygą buvimo. Todėl darytina išvada, kad ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio dėl šios knygos platinimo ir viešinimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas 2015-03-25 priėmė įsakymą, kuriuo nurodoma atnaujinti knygos platinimą, nors atsakovas ir neprisiėmė pareigos platinti knygą. Dėl šios priežasties ieškovės noras viešinti knygą laikytinas patenkintu ir todėl kiti reikalavimai platinti knygą laikytini nepagrįstais.
Ieškovė įsipareigojimą platinti knygą iš esmės įrodinėja atsakovo 2012-12-06 LR Kultūros ministerijai teikta paraiška gauti finansavimą knygos išleidimui ir tarp atsakovo ir trečiojo asmens LR Kultūros ministerijos sudaryta 2013-05-06 sutartimi dėl knygos išleidimo finansavimo. Tačiau ieškovė nėra minėtų paraiškos ir sutarties šalimi. Paraiška ir sutartimi atsakovas prisiėmė tam tikras pareigas dėl knygos išleidimo ir platinimo būtent LR Kultūros ministerijos, o ne ieškovės atžvilgiu. Be to, nei paraiškoje, nei sutartyje nėra numatytas atsakovo įsipareigojimas ieškovei platinti knygą.
Taigi, ieškovei nepateikus įrodymų, kad atsakovas prisiėmė platinimo prievolę, skundžiamame sprendime buvo padaryta pagrįsta išvada, kad ieškovė neturi jokio pagrindo reikalauti iš atsakovo, kad jis platintų knygą.
Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovė, teikdama prašymą, dėl knygos išleidimo, nesuteikė leidėjui teisės vienašališkai spręsti, kaip bus platinamas jos kūrinys.
Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tarp ieškovės ir atsakovo buvus sudarytą susitarimą, kuriuo atsakovas būtų prisiėmęs įsipareigojimą platinti knygą, darytina išvadą, kad atsakovas turėjo teisę, o ne pareigą platinti knygą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė šią teisę galėjo (ir gali) įgyvendinti savo nuožiūra.
Išvadą, kad atsakovas turėjo teisę, o ne pareigą platinti knygą galima daryti ir iš pačios ieškovės elgesio. Atsakovui sustabdžius knygos platinimą, ieškovė dėl šios knygos antrojo leidimo kreipėsi į kitus leidėjus, kurie knygą išleido 2015 m. Iš viešai prieinamos informacijos (http://ivairovesnamai.lt/knyga-gintarin279-scaronirdis.html) matyti, kad knygą išleido VšĮ Įvairovės ir edukacijos namai, Tolerantiškojo Jaunimo Asociacijos, asociacijos „Lietuvos žmonių teisių centras“, VšĮ „Lygių galimybių plėtros centras“. Antrasis knygos leidimas yra laisvai platinamas knygynuose, knygų mugėje, bei paties leidėjo. Tai, kad ieškovė inicijavo antrojo knygos leidimo išleidimą, bei tai, kad antrasis knygos leidimas yra laisvai platinamas, leidžia daryti išvadą, kad pati ieškovė vertino, jog atsakovui suteikė tik teisę, o ne pareigą platinti knygą. Priešingas vertinimas, t.y., kad atsakovas buvo įsipareigojęs platinti knygą, sudarytų pagrindą antrojo knygos leidimo išleidimą laikyti neteisėtu, pažeidžiančiu ieškovės, kaip autorės pareigas, nurodytas ATGTĮ 47 str. 3 p., t.y., kad autorius yra įpareigotas be leidėjo leidimo neleisti panaudoti kūrinio tuo pačiu būdu sutartą terminą arba jeigu toks terminas nenumatytas - 3 m nuo kūrinio išleidimo. Šiuo atveju, knyga antrą kartą buvo išleista praėjus tik dvejiems metams nuo jos išleidimo pirmą kartą.
Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas neturėjo prievolių, susijusių su knygos viešinimu ir platinimu.
Ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus bei padarė nepagrįstas išvadas dėl bylos esmės.
Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde konkrečiai net nenurodė, kuo pasireiškė teismo pareigos tirti ir vertinti įrodymus, pažeidimas, t.y. kokius įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino netinkamai, ar kokie byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino buvus ar nebuvus vieną ar kitą bylos aplinkybę. Ieškinys buvo iš esmės grindžiamas tik teiginiais apie bylos aplinkybes - kad šalys buvo susitarę, jog atsakovas įsipareigoja platinti knygą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų šiuos ieškovės teiginius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad susitarimo dėl to nebuvo, o ieškovė neturi jokio juridinio pagrindo reikalauti knygos platinimo.
Kaip minėta, byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad tarp šalių buvo susitarimas, kurio pagrindu atsakovas būtų privalėjęs platinti knygą konkrečia tvarka ir apimtimi. Atsakovo paraiška, teikta LR Kultūros ministerijai gauti finansavimą knygos išleidimui bei sutartis su LR Kultūros ministerija patvirtina tik Atsakovo prisiimtas tam tikras pareigas dėl knygos išleidimo ir platinimo būtent LR Kultūros ministerijos atžvilgiu, o ne Ieškovės atžvilgiu. Paraiškoje ir sutartyje minimi duomenys apie būsimą knygos platinimą yra nurodyti siekiant gauti finansavimą knygos leidybai, bet ne kaip įsipareigojimas ieškovei platinti knygą. Pažymėtina, kad atsakovas įvykdė įsipareigojimą LR Kultūros ministerijai ir skyrė bibliotekoms 140 knygos egz., ir tai patvirtina byloje pateiktas Atsakovo 2014-02-06 važtaraštis Nr. 1 (t.1 b.l. 107) bei bibliotekų, į kurias jie buvo pateikti, sąrašas (t. 1 b.l. 111-113). Be to, knygos platinimas buvo atnaujintas, ji platinama internetu (minėta nuoroda http://ivairovesnamai.lt/knyga-gintarin279-scaronirdis.html), knygynuose, knygų mugėse. Ieškovės pateikta 2013-09-20 paslaugų teikimo sutartis, Ieškovės sudaryta su Atsakovu dėl knygos iliustracijų, patvirtina tik susitarimo dėl knygos iliustracijų sukūrimo sudarymą, bet ne dėl atsakovo įsipareigojimo šią knygą platinti. Taigi, vadovaujantis įrodymų tikėtinumo taisykle, darytina labiau tikėtina išvada, kad susitarimo dėl knygos platinimo nebuvo, nei, kad toks susitarimas buvo sudarytas.
Ieškovė teigia, kad ji yra silpnesnė leidybos santykių pusė. Teisėjų kolegija su šiuo teiginiu nesutinka.
Vien ta aplinkybė, kad apeliantė teigia neturinti lėšų knygos finansavimui, nesudaro pagrindo vertinti jos kaip silpnesnės santykių šalies. Be to, knygą išleido atsakovas iš savo lėšų bei gavęs dalinį valstybės finansavimą, todėl knygos leidėjas yra būtent atsakovas, o ne ieškovė ir dėl to atsakovas visiškai pagrįstai rūpinosi minėtos knygos finansavimu ir knygą išleido vadovaudamasis tam tikra nustatyta tvarka. Tai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovei buvo primesta tam tikra atsakovo nustatyta tvarka bei atitinkamai, kad ieškovė laikytina silpnesne šalimi. Be to, kaip minėta, tarp šalių apskritai nėra sudarytos rašytinės sutarties bei juo labiau jokio susitarimo, kurio pagrindu atsakovas būtų įsipareigojęs platinti knygą.
Kadangi nėra ieškovės teiginius pagrindžiančių įrodymų, teismas negalėjo jais vadovautis priimdamas sprendimą, nes vadovavimasis vien tik vienos ieškovės žodiniais teiginiais, nesant kitų juos patvirtinančių, CPK 177 str. 2 d. numatytomis priemonėmis gautų faktinių duomenų, prieštarautų įrodinėjimo esmei ir paskirčiai.
Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nes teismas aiškiai nurodė visus ieškinio atmetimo motyvus.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovas pažeidė pareigą platinti knygą 2014- 03-27 rektoriaus įsakymu, o šis pažeidimas buvo padarytas dėl diskriminacinių pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo nuomone tokie teiginiai yra nepagrįsti ne tik dėl to, kad atsakovas nebuvo įsipareigojęs platinti knygą bet ir dėl to, kad atsakovas, kaip universitetas, turėdamas autonomiją, turėjo teisę savo nuožiūra platinti knygą arba sustabdyti jos platinimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas atsakovo veiksmuose nėra diskriminacijos terpės, todėl jo veiksmuose ar neveikime nėra diskriminacijos apraiškų.
Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas niekada nebuvo atsisakęs platinti knygos, o knygos platinimo sustabdymą sąlygojo objektyvios aplinkybės, bet ne diskriminaciniai pagrindai. Knygos platinimas buvo sustabdytas, atsižvelgiant į tai, kad paaiškėjo, jog joje esanti informacija gali daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams. Atsakovui nebuvo būtinas nei apeliantės, nei trečiųjų asmenų nurodymas, knygos platinimo sustabdymui atlikti, kadangi atsakovas, priimdamas sprendimą sustabdyti knygos platinimą vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais, jo kaip viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo, pareigas. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 17 str. viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai įstatymų nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos. LR Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1121 patvirtinto neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 5 str., numatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, jų dalyviai, žurnalistai ir kiti už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingi asmenys privalo patys nustatyti, ar ketinama skleisti informacija priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kategorijai. Taigi, atsakovas, kaip viešosios informacijos rengėjas (LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 75 p., 76 p.), yra įpareigotas užtikrinti, kad jo išleidžiamose knygose (LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 82 p.), nebūtų informacijos, galinčios daryti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi.
Atsakovas, gavęs 2014-03-20 LR Seimo narių raštą, kuriuo buvo išreikštas susirūpinimas dėl knygos turinio, kilus pagrįstoms abejonėms, dėl šioje knygoje esančios informacijos atitikimo neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai (LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 str.), priėmė 2014- 03-27 įsakymą sustabdyti knygos platinimą. Tai, kad knygoje esanti informacija vertintina, kaip daranti neigiamą poveikį nepilnamečiams, patvirtino ir 2014-04-08 Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pateiktas raštas, kuriame nurodoma, kad knygoje skelbiama informacija atitinka LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 str. 2 d. 16 p. įtvirtintą kriterijų, o būtent skatinama kitokią negu LR Konstitucijoje ir CK įtvirtintą santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą. Be to, Atsakovas gavo ir LR Kultūros ministerijos įpareigojimą imtis 2014-04-08 Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos rašte nurodytų priemonių, siekiant apriboti neigiamą poveikį nepilnamečiams iki 14 metų darančios informacijos, esančios knygoje, skleidimą. Tad akivaizdu, kad tolimesnis knygos platinimas, neapribojus įstatyme nustatyta tvarka neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos sklaidos bei neįvykdžius LR Kultūros ministerijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus nurodymų, buvo negalimas, kadangi pažeistų įstatymo įtvirtintus reikalavimus, o atsakovui užtrauktų atsakomybę už šių reikalavimų nesilaikymą. Taigi, knygos platinimo sustabdymą sąlygojo ne diskriminacija, o teisėtas pagrindas - įstatymo, LR Kultūros ministerijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos reikalavimų laikymasis.
Ieškovės argumentas, kad knygos platinimas, pažymėjus ją lipdukais, įspėjančiais apie joje esančios informacijos neigiamą poveikį nepilnamečiams, pažeidžia jos kaip autorės asmeninę neturtinę teisę į kūrinio neliečiamybę, taip pat yra nepagrįstas.
Minėtas knygos ženklinimas negali būti prilyginamas teisės į kūrinio neliečiamybę pažeidimui, kadangi jis atitiko LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 7 str. nustatytus privalomus tokios informacijos žymėjimo būdus. Be to, tokiu būdu kūrinys nėra iškraipomas, pakeičiamas, o ieškovė nepagrindžia, kad jos kaip autorės garbė ar reputacija buvo pažeistos. Šie apeliantės teiginiai yra deklaratyvūs, neturintys objektyvaus pagrindo, kadangi įstatyme nustatytu atveju ir būdu pažymėjus neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją, tai nereiškia apeliantės žeminimo ar visuomenės klaidinimo.
Ieškovė, vertindama, kad jos garbė ir orumas buvo pažeisti dėl atsakovo vardu paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų, gali savo teises ginti kitais CPK nustatytais būdais, bet ne remiantis ATGTĮ 14 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta kūrinio neliečiamybės teise.
Ieškovė nepagrindė, kad atsakovo veiksmuose (sustabdžius knygos platinimą) buvo požymių, atitinkančių diskriminacijos sampratą, apibrėžtą LR Lygių galimybių įstatyme (2 str.), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (10 str. 14 str.), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (21 str.), ar kituose teisės aktuose.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, diskriminacija gali pasireikšti veikimu ar neveikimu, per teisės normas ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas ar privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas. Ieškovė klaidingai interpretuoja diskriminacijos sampratą, kadangi diskriminacija gali būti konstatuota tik nustačius tam tikrų blogesnių ar geresnių sąlygų taikymą vienam asmeniui, lyginant su kitais asmenimis. Tačiau šiuo atveju, nėra jokio pagrindo Atsakovo veiksmuose įžvelgti diskriminacijos, kadangi ieškovė net nepagrindė, kad jos atžvilgiu buvo taikomos kokios nors blogesnės sąlygos lyginant su kitais asmenimis, t.y., kad esant analogiškos aplinkybėms, o būtent, knygoje būtų pateikta informacija galinti daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams, kitų autorių atžvilgiu atsakovas nebūtų priėmęs sprendimo sustabdyti leidinio platinimo ar nebūtų šių knygų atitinkamai paženklinęs. Tai, kad iki ginčo atsakovas ir ieškovė nebuvo susidūrę su būtinybe riboti nepilnamečiams neigiamą poveikį galinčios daryti informacijos sklaidos, nesudaro pagrindo konstatuoti diskriminacijos atsakovo veiksmuose. Diskriminacija negali būti laikomas atsakovo sprendimas sustabdyti knygos platinimą, vien dėl to, kad su tokiu sprendimu ieškovė nesutinka, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad tas sprendimas yra sąlygotas įstatyme įtvirtintų atsakovo pareigų vykdymo.
Dėl išvardintų priežasčių apeliacinio skundo argumentai, dėl ieškovės diskriminacijos yra nepagrįsti.
Ieškovė teigia, kad knyga tinkama visų amžiaus grupių skaitytojams. Pažymėtina, kad knygoje išspausdintų pasakų atitikimas ar neatitikimas nepilnamečiams darančios neigiamą poveikį informacijos kategorijai, ar tam tikrai skaitytojų grupei, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, išvadą, kad knygoje esanti informacija gali daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams, patvirtino 2014-04-08 Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštas, todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo abejoti kompetentingos institucijos išvadomis bei juo labiau į jas neatsižvelgti.
Ieškovė teigia, kad atsakovas, sustabdydamas knygos platinimą, pažeidė informacijos ir idėjų sklaidos laisvę. Šis teiginys taip pat nepagrįstas, kadangi atsakovo sprendimas laikinai sustabdyti knygos platinimą, visiškai atitinka įstatyme numatytą informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams skleidimo ribojimą.
Remiantis LR Visuomenės informavimo įstatymo 4 str. 1 d., laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę. Šio įstatymo 17 str. 1 d., numatyta, kad viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai įstatymų nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos, ypač susijusios su pornografinio pobūdžio ir (ar) smurtinio pobūdžio bei žalingus įpročius skatinančios informacijos skleidimu. Taigi, įstatymų leidėjas numatė teisę riboti informacijos ir idėjų sklaidos laisvę, kiek tai būtina nepilnamečių interesų apsaugai. Todėl atsakovo sprendimas laikinai sustabdyti knygos platinimą, o vėliau jį atnaujinti atitinkamai pažymėjus knygą, atitiko įstatymo reikalavimus ir negali būti laikomas pažeidžiančiu ieškovės teisę skleisti informaciją.
Apeliantė, teigdama, kad jos pasakose pavaizduoti vienos lyties asmenų santykiai neprieštarauja konstitucinei šeimos sampratai, klaidingai interpretuoja LR Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarimo išvadą dėl santuokos nesudariusių vyro ir moters bendro gyvenimo atitikimo LR Konstitucijoje įtvirtintai šeimos ir santuokos sampratai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punkte numatyta, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai priskirtina informacija, kuria skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir CK įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata. Nei Konstitucijos 38 straipsnyje, nei CK 3.12 straipsnyje nekalbama apie kitokią santuoką nei tą, kuri sudaroma tarp skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters. Kitokios santuokos sampratos šie teisės aktai nepateikia. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo pranešime Europos Konstitucinių Teismų XVI kongrese (2013) pateikė paaiškinimą dėl jo 2011-09-28 nutarimo ir šeimos sampratos ir paaiškino, kad šiame nutarime jis kalbėjo apie vyro ir moters, o ne apie vienalyčių asmenų sąjungą.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas bei teismų praktiką todėl pagrįstai atmetė ieškinį. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovui turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos atsakovo patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 833 Eur atstovavimo išlaidas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas surašė tik vieną procesinį dokumentą – atsiliepimą į apeliacinį skundą, į tai, kad pirmosios instancijos teisme atsakovui buvo priteistos 428,70 Eur bylinėjimosi išlaidos, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), atsakovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 400 Eur (CPK 93, 98 str.).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad skundžiamame sprendime buvo padarytas rašymo apsirikimas – neteisingai nurodyta sprendimo data – 2014 m. balandžio 16 d., nors iš visos bylos, taip pat ir iš teismų sistemos „Liteko“ matyti, kad sprendimo data turi būti 2015 m. balandžio 16 d. Pirmosios instancijos teismas turėtų ištaisyti šį rašymo apsirikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui- VšĮ Lietuvos edukologijos universitetui (kodas 111951498) iš ieškovės N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme - 400 Eur.