- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-22
- Bylos Nr.
- 1-37-992/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- A. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, iki bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą statybų srityje, praeityje teistas septynis kartus, iš kurių paskutinius kartus:
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį 32 MGL (1 600 eurų) dydžio bauda;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimu. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;
6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimu. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu skirta ir subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmė neatlikta),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. P. pagrobė svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. P. 2022 m. liepos 10 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį elektrinį paspirtuką „Segway Nine Bot Max Scoot 911“, modelio Nr. SNSC2.0, individualus Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie restorano „McDonald‘s“, esančio (duomenys neskelbtini), padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 415 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
A. P. sugadino svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. P. 2022 m. liepos 10 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, sugadino svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, t. y. nupjovęs paspirtuko „Segway Nine Bot Max Scoot 911“, modelio Nr. SNSC2.0, individualus Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie restorano „McDonald‘s“, esančio (duomenys neskelbtini), GPS sekimo įrangos laidus ir nuėmęs QR kodą, sugadino UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, padarydamas 1 930 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės nepripažino, sutiko duoti parodymus. Kaltinamasis parodė, kad 2022 m. liepos 10 d. važiavo iš (duomenys neskelbtini) turgavietės susitikti su buvusiu bendradarbiu. Išlipo autobusų stotyje, priešais kazino, nuo tos vietos paėmė paspirtuką. Pamatė, kad atvažiuoja autobusas, kuris jį gali nuvežti iki (duomenys neskelbtini), kur tarėsi susitikti su buvusiu bendradarbiu, todėl su paspirtuku įlipo į autobusą. Paspirtukas buvo juodas, apklijuotas įmonės lipdukais. Žino, kad tokių paspirtukų yra ir žalių. Paspirtukas stovėjo šalia kitų paspirtukų, kas norėjo, tas galėjo jais pasinaudoti. Norint paspirtuku pradėti kelionę, reikia suvesti kodus, bet kadangi jis pamatė atvažiuojantį autobusą, rankomis pasiėmė paspirtuką pagalvojęs, kad autobuse suvesti kodus bus greičiau. Kai paspirtuką varėsi, jo ratai sukosi, nebuvo kažkaip užrakinti, paspirtukas nebuvo užblokuotas ar prirakintas. Paspirtuko neardė ir jokių dalių iš jo neišėmė, nedegė nei viena paspirtuko lemputė. Susitikę su N. R. važiavo iki Kalvarijų turgaus. Kartu su N. R. autobusu grįžo atgal iki stoties ir 53 maršruto autobusu pavažiavo iki Kalvarijų turgaus. N. R. turguje tvarkė savo reikalaus, o jis nuėjo į parduotuvę „Maxima“ nusipirkti cigarečių. Jau važiuodamas autobusu į Kalvarijų turgų suprato, kad jo paimtas paspirtukas neveikia, jis nieko negalėjo jam padaryti, nes paspirtukas jau buvo sugadintas - bandė spausti mygtukus, ieškoti, kas tam paspirtukui yra, bet niekas neveikė. Kadangi paspirtukas neveikė, norėjo jį palikti autobusų stotelėje, kitoje kelio pusėje, kur stoja 53 maršruto autobusas. Stotelėje prie jo privažiavo juodos spalvos „Mercedes Benz“, kurio vairuotojas jam kažką pasakė. Priėjo prie automobilio, bet automobilio vairuotojas užsidarė langą, pavažiavo atgal, tada suprato, kad vairuotojas skambina policijai būtent dėl paspirtuko. Jis palaukė gal 10–15 min., atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jau buvo sulaikę N. R.. Vyras, kuris vairavo automobilį „Mercedes Benz“, pasakė, kad jis ir N. R. pavogė paspirtuką. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Liudytojas R. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo ne vienas įvykis dėl paspirtukų vagysčių, žino, kad kalbama apie įvykį (duomenys neskelbtini). Tą dieną važiavo į centrą ir pamatė šaligatviu einančius du asmenis, kurie tempė jų įmonei priklausantį juodą paspirtuką. Jį nuo tų asmenų, kurie tempė paspirtuką, skyrė A juosta. Jis girdėjo, kad tempiamas, velkamas paspirtukas pypsi, priekinis ratas sukosi, galinis buksavo. Nuo tų asmenų buvo gal 3 m atstumu. Savo įmonės paspirtuką atskyrė iš spalvos, modelio, dydžio – toks paspirtukas sveria apie 18–19 kg. Tada jis prilėtino automobilį ir pamatė skiriamuosius paspirtuko ženklus, sustojo, bet iš automobilio išlipti vengė, kadangi asmenys buvo nusiteikę agresyviai, šaipėsi, kai jis davė pastabą dėl pavogto paspirtuko. Jis, sėdėdamas automobilyje, iškvietė policijos pareigūnus. Prasidaręs langą paklausė tų asmenų, kur jie varo paspirtuką, tada pamatė, kad nuo paspirtuko yra numušta apsauga su GPS signalu, kuri leidžia susekti paspirtuko buvimo vietą. Apsauga numušta tam, kad paspirtukas nebebūtų rodomas žemėlapiuose ir jei jis pats nebūtų pamatęs paspirtuko, būtų net nepastebėję, kad jis dingo. Atvykusiems ir įtariamus asmenis sulaikiusiems pareigūnams pasakė, kad yra įmonės, kuri nuomoja paspirtukus, vadovas.
Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad paspirtuką valdo GPS, motininė plokštė yra paspirtuko viduje, bet tą turi daryti serverinė, siųsdama signalą, kad atsiblokuotų paspirtukas. Signalas atsiunčiamas į mobilią aplikaciją, prie kurios reikia prisijungti su telefono numeriu. Startinis mokestis buvo 5 eurai ir tik sumokėjus šią sumą gaunamas patvirtinimas, kad paspirtuką galima atrakinti. Šiuo atveju QR kodas, esantis viršutinėje paspirtuko dalyje, jau buvo nugramdytas. Paspirtukas buvo elektroninis „Segway Nine Bot Max Scoot 911“. Elektriniai paspirtukai turi 30–40 cm platformą, kur yra baterija ir motininė plokštė. Šis paspirtukas turėjo LCD ekraną, kuris rodo informaciją – greitį, bateriją, kiek liko važiuoti. Kai nuo paspirtuko numušama įranga, vežamas paspirtukas pypsi. Paspirtuko viduje, štangoje, yra garso signalas, skleidžiantis garsą, jis skirtas paspirtuko išsikrovimo atveju arba prevenciškai užkirsti kelią tokioms vagystėms. Nori pažymėti, kad paspirtuko apsauginės dalys lengvai nenuimamos, kadangi laidų linija išeina per štangą, per jungiklį sujungia laidai, originalūs kištukai, į kuriuos kišama speciali įranga, apvyniojami metaliniu gofru, dar prisukamas varžtas. Norint nuimti apsaugą nuo paspirtuko, reikia daužyti su kokia plyta. Taip pat nori pažymėti, kad jeigu paspirtuko apsauginė įranga nesugadinta, jie mato paspirtuko maršrutą – dedamas taškas kas metrą. Prie paspirtuko buvo primontuota įmonės „Teltonika“ įranga. Nuo paspirtuko numušus apsauga, pasispirti negalima, nepavažiuosi. GPS atblokuoja ratus ir tik tuomet paspirtuko ratai normaliai sukasi, kai GPS sugadintas, ratai blokuojasi, todėl be GPS negalėjo tinkamai važiuoti paspirtuku. Ikiteisminio tyrimo metu jie teikė visą reikiamą informaciją policijai. Paspirtuko vertę sudaro pats paspirtukas, įranga, modifikacija ir konfigūracija, visos papildomos dalys ant paspirtuko – kilimėliai, QR kodas, kodo išliejimas. Šiuo metu įmonė yra bankrutavusi. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Liudytojas N. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dienos gerai neprisimena, važiavo asmeniniais reikalais į Kalvarijų turgų, neatsimena, kur sutiko A. P.. A. P. turėjo paspirtuką ir sakė, kad nori su juo pasivažinėti. Su A. P. autobusu važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Autobuse A. P. jau turėjo paspirtuką. Šiuo metu negali apibūdinti to paspirtuko, suprato, kad paspirtukas buvo nuomojamas, toks kaip „Bolt“, tik kitos įmonės. Kažkoks pavadinimas ant to paspirtuko buvo, neatsimena koks. Nežino, kaip A. P. naudojosi paspirtuku, tiesiog jam sakė A. P., kad pasiėmė pasivažinėti. Jis A. P. autobuse klausė, kam jam tas paspirtukas. Tada A. P. ir pasakė, kad pasiėmė pasivažinėti. Galvojo, kad A. P. paspirtuką išsinuomojo. Negalvojo, kad A. P. turėjo tikslą tą paspirtuką pavogti ar parduoti, nes visą laiką jam A. P. sakė, kad paspirtuką paėmė pasivažinėti. Žino, kad norint išsinuomoti paspirtuką, reikia užsiregistruoti ir banko kortele sumokėti už paspirtuko nuomą. Pats paspirtukais nesinaudoja, bet mato mieste, kaip žmonės važinėja. A. P. važinėjosi paspirtuku prie Kalvarijų turgaus. Prie turgaus jie dar bendravo kurį laiką, paskui jis nuėjo pas kitą draugą cigarečių paprašyti. Prie jų buvo privažiavęs kažkoks vyras, kuris sakė, kad iškvies ar iškvietė policiją. Nei jis, nei A. P. nesiruošė bėgti, nes net nesuprato, už ką yra kviečiama policija. Pareigūnai atvyko per 10–20 min. ir tada jis suprato, kad tas vyras buvo įmonės, kuri nuomoja paspirtukus, vadovas. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2022 m. liepos 10 d., apie 13.00 val., iš (duomenys neskelbtini) jis atvažiavo į stoties rajoną, nuėjo prie sankryžos, kur sustoja autobusai. Netoli renovuojamo viešbučio, ant šaligatvio, gulėjo juodos spalvos paspirtukas, priėjęs pakėlė paspirtuką. Pamatė, kad jis neveikiantis. Prieš tai buvo susiskambinęs su pažįstamu (duomenys neskelbtini) ir buvo susitarę susitikti prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini). Jis, galvodamas, kad su paspirtuku greičiau nuvažiuos į susitikimą, paėmė tą paspirtuką ir su juo, kojomis pasispirdamas, nuvažiavo susitikti su K. Susitikę su K. sėdo į 61 autobusą ir atvažiavo į stotį, o nuo stoties 53 autobusu nuvažiavo iki Kalvarijų g. esančios turgavietės. Kartu su savimi turėjo ir paspirtuką. Jie buvo Kalvarijų g., Vilniuje, prie K. namo, kai prie jų privažiavo automobilis „Mercedes Benz“. Automobilio vairuotojas kažką pasakė, dėl ko jis priėjo prie paklausti, ko tas vairuotojas nori. Vairuotojas uždarė langą ir pavažiavo atgal. Pamatė, kad vairuotojas kažkam skambino, suprato, kad kviečia policiją. Jis stovėjo stotelėje. K. buvo nuėjęs pas gimines. Tada jis pakvietė K., kuris atėjo iš giminaičių. Atvažiavusi policija juos sulaikė. Jis nuo paspirtuko jokių laidų nekrapštė ir jokios sistemos neatjungė. Paspirtuko nepavogė, paėmė neveikiantį, o vėliau norėjo paspirtuką vėl numesti į tą vietą, iš kurios ir paėmė (1 t., 69–70, 72–73, 80–82 b. l.).
Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės vienodai aiškino aplinkybes kaip ir teisiamojo posėdžio metu teigdamas, kad <...> vienas iš minėtų asmenų buvo priklaupęs prie paspirtuko ir krapštė laidus, toje vietoje, kurioje turi būti GPS sekimo įranga, bet jos jau nebebuvo. Jis suprato, kad tie asmenys pavogė įmonės paspirtuką, nes ant vairo štangos nebebuvo GPS sekimo įrangos. <...> paspirtukas paskutinį kartą 2022 m. liepos 2 d., apie 19.00 val., buvo paliktas kažkur prie (duomenys neskelbtini) „McDonald‘s“ <...> (1 t., 26–27 b. l.).
Įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas N. R. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas) parodė, kad 2022 m. liepos 10 d., apie 11.00 val., išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir važiavo į Kalvarijų g. esantį turgų, turėdamas tikslą parduoti kriaukles sendaikčių turgavietėje. Eidamas į stotelę, esančią prie (duomenys neskelbtini) g. poliklinikos, sutiko A. P.. A. P. su savimi vedėsi paspirtuką. A. P. jam sakė, kad paspirtuką rado, bet nežino nei kur, nei kada. Pokalbio metu jis A. P. pasakė, kad važiuoja į Kalvarijų turgų parduoti kriauklių. A. P. pasakė, kad pasivažinės su juo kartu ir jie abu, įsėdę į 53 maršruto autobusą, atvažiavo iki Kalvarijų turgaus. Atvažiavę prie turgavietės, jie nuėjo į „Maxima“ parduotuvę, kurioje nusipirko du butelius alaus ir kiemuose išgėrė tą alų. Kadangi jau buvo apie 14.00 val. ir sendaikčių pardavėjai ruošėsi eiti namo, suprato, kad nepavyks parduoti kriauklių, dėl ko nutarė užeiti pas draugą, gyvenantį priešais (duomenys neskelbtini). A. P. ėjo su juo kartu. Jie nuėjo iki draugo kiemo ir prie jų atvažiavo automobilis „Mercedes Benz“. Automobilio vairuotojas juos sustabdė ir liepė laukti policijos. Jis nieko nesuprato. Atvažiavo policija, pareigūnai kalbėjosi su tuo vyru, po to juos sulaikė. Ar A. P. paspirtuką pavogė, jis nežino, nes jam pats A. P. sakė, kad paspirtuką rado (1 t., 42–43 b. l.).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2022 m. liepos 10 d., 14.05 val., buvo gautas pranešimas, jog prie namo yra vagiamas „SQ911“ nuomojamas paspirtukas. Apie įvykį pranešė įmonės vadybininkas R. Š. (1 t., 7–9 b. l.).
Iš 2022 m. liepos 10 d. protokole–pareiškime nurodytų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 2 d. iki 2022 m. liepos 10 d. buvo pavogtas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) elektrinis paspirtukas „Segway Nine Bot Max Scoot 911“, modelio Nr. SNSC2.0, individualus Nr. (duomenys neskelbtini). Įmonės vadovas pranešė, kad 2022 m. liepos 10 d. važiuojant Kalvarijų g., Vilniuje, pastebėjo įmonei priklausantį pavogtą paspirtuką, kurį vedėsi du asmenys. Paspirtuko vertė 1 950 eurų (1 t., 10–11 b. l.).
Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodytų duomenų bei fotonuotraukų matyti ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas elektrinis paspirtukas, juodos spalvos, vairo rankenos pilkos. Ant vairo štangos ir ant kojų platformos yra užrašas „OOT 911“ Ant vairo nėra QR kodo. Per vidurį vairo štangos išsikiša nukirpti laidai, kurie buvo pajungti prie išorinio GPS įrenginio. Ant kojų platformos iš dešinės pusės yra lipdukas su paspirtuko identifikavimo numeriu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš dešinės pusės kojų platformos yra kojelė. Ant paspirtuko yra daug įbrėžimų (1 t., 15–19 b. l.).
Iš 2023 m. sausio 31 d. pareiškime nurodytų duomenų matyti, kad R. Š. pareiškė, jog 2022 m. liepos 10 d. buvo pavogtas įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis, kurio bazinė vertė 415 eurų, o paruošto darbui – 1 930 eurų. Paspirtukas įgytas (duomenys neskelbtini), įgijimo dokumentų pateikti neturi galimybės. Kadangi įvykio metu buvo nupjauti laidai, pažeista sistema, paspirtukas naudojimui nebetinkamas, sugadinimo vertė yra 1 930 eurų. Paspirtukas grąžintas. Civilinio ieškinio reikšti nepageidauja (1 t., 21–24 b. l.).
Iš tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 10 d. buvo pastebėti du vyrai, kurie tempė su savimi paspirtuką. Vėliau nustatyta, kad tie vyrai – N. R. ir A. P., abu asmenys buvo sulaikyti (1 t., 33 b. l.).
Iš alkotesterio kvite nurodytų duomenų matyti, kad 2022 m. liepos 10 d. 15.12 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0217 (patikros sertifikato Nr. 1679363, galiojo iki 2022 m. rugsėjo 14 d.) A. P. buvo nustatytas 2,00 prom. girtumas (1 t., 59–60 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados dėl duomenų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo
BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą.
BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais: svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Aptariamos nusikalstamos veikos dalykas – svetimas turtas. Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jeigu ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-511/2022, 2K-60-495/2023).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. P. kaltinime nurodytomis laiko ir vietos aplinkybėmis pagrobus svetimą turtą ir šį turtą sugadinus pasitvirtino.
Faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – liudytojų R. Š. ir N. R. parodymais, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, protokole–pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, fotonuotraukomis, patikslintame pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis. Byloje nenustatyta, kad išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.
Teismas kritiškai vertina kaltinamojo A. P. teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kadangi kaltinamojo parodymai viso proceso metu keitėsi, nebuvo nuoseklūs ir yra paneigti tiek liudytojų A. Š. ir N. R. parodymais, tiek kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad iš karto po nusikalstamų veikų padarymo, t. y. 2022 m. liepos 11 d. apklaustas A. P. teigė, kad pakėlė ant šaligatvio gulėjusį juodą paspirtuką ir pamatė, kad paspirtukas yra neveikiantis. Kadangi buvo susitaręs susitikti su N. R., pagalvojo, kad su paspirtuku bus greičiau nuvažiuoti į susitikimą, dėl ko paėmė tą paspirtuką ir pasispirdamas kojomis nuvažiavo susitikti su N. R. (1 t., b. l. 69). 2022 m. lapkričio 7 d. apklaustas A. P. aiškino, kad pamatęs gulintį juodą paspirtuką, jį paėmė, nes pagalvojo, kad greičiau paspirtuku nuvažiuos į susitikimą (1 t., b. l. 72). 2023 m. vasario 6 d. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą A. P., šis teigė, kad pakėlė paspirtuką ir pamatė, kad paspirtukas yra neveikiantis. Su paspirtuku sėdo į autobusą ir nuvažiavo susitikti su draugu (1 t., b. l. 80–81). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu A. P. aiškino, kad paėmė paspirtuką ir pamatė, kad atvažiuoja autobusas, kuris jį gali nuvežti iki Liepkalnio(duomenys neskelbtini), kur tarėsi susitikti su buvusiu bendradarbiu, dėl ko su paspirtuku įlipo į autobusą. Nenorėdamas praleisti autobuso, pagalvojo, kad autobuse suves paspirtuko paėmimo kodą. Teismas tokius nevienodus kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę versiją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Teismui nekyla abejonių, kad A. P. suprato, jog paima paspirtuką, skirtą nuomai, kadangi apklaustas teisme nurodė, kad paspirtukas buvo šalia kitų paspirtukų. Anot A. P., paspirtukas buvo apklijuotas įmonės lipdukais, ant paspirtuko buvo parašytas firmos pavadinimas. A. P. teigė žinąs, kad norint paimti paspirtuką ir juo pradėti kelionę reikia suvesti kodus, tačiau to nepadarė, o paėmęs paspirtuką įkėlė jį į viešąjį transportą ir išvažiavo. Liudytojas N. R. teismui patvirtino, kad A. P. į susitikimą atvažiavo autobusu turėdamas paspirtuką. Liudytojo supratimu, paspirtukas buvo skirtas nuomai, o A. P. jam sakė, kad paspirtuką paėmė tiesiog pasivažinėti. Jis pagalvojo, kad A. P. paspirtuką tiesiog išsinuomojo. Liudytojas patvirtino teismui, kad prie Kalvarijų turgaus A. P. paspirtuku važinėjosi. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu N. R. teigė, kad susitikęs su A. P. matė, kad jis vedėsi paspirtuką. Pasak N. R., A. P. teigė, kad paspirtuką rado ir pasiėmė (1 t., b. l. 42). Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. Š. vienodai aiškino prie Kalvarijų turgaus pamatęs du asmenis, kurie varėsi jų įmonei priklausantį paspirtuką. Kaltinamojo A. P. nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis paspirtuko negadino ir neardė taip pat yra paneigtos liudytojo R. Š. parodymais. R. Š. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė matęs, kad vienas vyras stengėsi sunaikinti įrangą nuo paspirtuko, dėl ko jis į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Analogiškas aplinkybes liudytojas R. Š. nurodė ir skambindamas įvykio dieną bendruoju pagalbos telefonu (1 t., 7–9 b. l.) ir pateikdamas 2022 m. liepos 10 d. pareiškimą–protokolą (1 t., 10–11 b. l.), po ko – 2023 m. sausio 31 d. patikslintą pareiškimą (1 t., 21–24 b. l.). Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo R. Š. parodymais, kadangi liudytojas prisiekė teismui sakyti tiesą, suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškė, kaltinamojo asmeniškai nepažįsta.
Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad A. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį elektrinį paspirtuką „Segway Nine Bot Max Scoot 911“, tokiu būdu padarydamas „Medium group“ 415 eurų turtinę žalą ir nupjovęs minėto paspirtuko GPS sekimo įrangos laidus bei nuėmęs QR kodą sunaikino svetimą į turtą, padarydamas UAB „Medium group“ 1 930 eurų turtinę žalą.
Nusikalstamos veikos padarymo metu BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (12 500 eurų) dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 eurų), bet neviršija 5 MGL (250 eurų) dydžio sumos. Atsižvelgiant į šias nuostatas, kaltinamajam pareikštame kaltinime nusikalstama veika dėl vagystės buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi jo pagrobto turto bendra vertė (415) viršijo 5 MGL sumą. Tačiau 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu nuo 2023 m. birželio 1 d., BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata buvo pakeista, nurodant, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000 eurų) dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 eurų) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000 eurų) dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 eurų) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 eurų) dydžio sumos. Minėtu įstatymu BK 178 straipsnis papildytas 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.
BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal naująją BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 eurų) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 eurų) dydžio sumos. Šios įstatymo nuostatos laikytinos švelninančiomis kaltinamojo padėtį, todėl šiuo atveju, įvertinus tai, kad A. P. pagrobto svetimo turto vertė – 415 eurų – viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, A. P. nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą į BK 178 straipsnio 5 dalį.
Teismui nekyla abejonių ir dėl sugadinto paspirtuko vertės, kadangi teisiamojo posėdžio metu R. Š. paaiškino, kokios detalės ir įranga buvo montuojama į nuomojamus paspirtukus. Atsižvelgiant į A. P. sugadinto turto vertę – 1930 eurų, t. y. nusikalstama veika sugadinto turto vertė viršija 10 MGL (500 eurų), tačiau neviršija 400 MGL (20 000 eurų) dydžio, konstatuotina, kad A. P. nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, inkriminuota teisingai.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
Kaltinamojo A. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta ta, kad nusikalstamas veikas A. P. padarė būdamas neblaivumas (iškart po įvykio nustatytas 2,00 prom. neblaivumas), kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę.
A. P., veikdamas tiesiogine tyčia ir savanaudiškais tikslais padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių – vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 1 dalis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 187 straipsnio 1 dalis). Iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo A. P. teistas nebuvo, tačiau šiuo metu A. P. teistas septynis kartus, daugiausiai už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (2 t., b. l. 113–117). Per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka A. P. buvo baustas daug kartų, paskirtų piniginių baudų nemoka (2 t., b. l. 118–136). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį A. P. charakterizuojančius duomenis – įgijęs vidurinį išsilavinimą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki bausmės atlikimo dirbo statybų srityje pagal verslo liudijimą, yra nevedęs, teigė turintis du nepilnamečius vaikus. Be to, A. P. buvo pasislėpęs nuo teismo, dėl ko jam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas (1 t., b. l. 166–167). Duomenų apie A. P. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichikos ligų gydymąsi nėra.
BK 178 straipsnio 5 dalies sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo bei arešto bausmes. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo bei laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmes.
Vertinant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad A. P. nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, priešingai, užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas elgesio ir moralės normas, A. P. net ir po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo dar septynis kartus buvo teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Tai rodo A. P. polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms taisyklėms. Įvertinus visų reikšmingų aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta kaltinamajam už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą arešto, o už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį teismas kiekvienu atveju dėl kaltininką charakterizuojančių duomenų, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo, atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustato pagal BK 61 straipsnio nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kad A. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, bausmės tarpusavyje bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, t. y. iš dalies jas sudedant ir paskiriant A. P. galutinę subendrintą bausmę.
Teismas nustatė, kad A. P. nėra atlikęs 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, subendrintos ir paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Kadangi naujos nusikalstamos veikos padarytos iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties priėmimo, už šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi skirta bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, į A. P. skiriamos bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartyje nurodyti įskaitytini laikotarpiai.
Teismas vertino ir nenustatė pagrindo atidėti A. P. galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo dėl kaltinamojo kriminalinės praeities.
V. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Nagrinėjant bylą teisme buvo gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašymai ir pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. P., kadangi 260,42 eurų buvo išmokėti gynėjai advokatei S. M. už teisinę pagalbą A. P. (2 t., b. l. 66–70) ir 400 eurų buvo išmokėti gynėjui advokatui G. A. P. už teisinę pagalbą A. P..
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Pagal suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali.
Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir siekiant užtikrinti tinkamą A. P. teisių ir teisėtų interesų gynimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi pripažino būtinu gynėjo dalyvavimą sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės kaltinamajam A. P. ir įpareigojo VGTPT parinkti A. P. gynėją. 2025 m. sausio 24 d. protokoline nutartimi teismas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nutarė kaltinamojo A. P. gynėja paskirti advokatę S. M.. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. vasario 20 d. gautas VGTPT Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus persiųstas kaltinamojo A. P. prašymas dėl gynėjo advokato pakeitimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartimi kaltinamojo A. P. prašymas buvo tenkintinas ir advokatas G. A. P. paskirtas A. P. gynėju.
Šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltininko, atsižvelgtina į tai, kad A. P. savo iniciatyva gynėjo nesirinko, teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu. Teismas nustatė, kad šiuo metu A. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, byloje nėra duomenų apie kaltininko turimas santaupas, savanoriškai gynėjo advokato kaltininkas nepasirinko, gynėjas advokatas jam buvo paskirtas remiantis privalomuoju įstatymo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko padėtį, dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. P. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.
VI. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų
BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka A. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. liepos 10 d., 14.30 val. (1 t., b. l. 61–62) iki 2022 m. liepos 11 d., 15.53 val. (1 t., b. l. 86–87) (viso dvi paras).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi kaltinamajam A. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, paskelbta jo paieška (1 t., b. l. 166–167). A. P. 2025 m. sausio 24 d. buvo pervežtas į Lietuvos Respubliką iš Latvijos Respublikos pagal Europos arešto orderį ir patalpintas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyrių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo A. P. ir nustatytas 3 (trijų) mėnesių kardomosios priemonės – suėmimo – terminas, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 24 d. (2 t., b. l. 44–46). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi nuspręsta nepratęsti kaltinamajam A. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – termino (terminui pasibaigus 2025 m. balandžio 24 d.) ir kitos kardomosios priemonės A. P. neskirti (2 t., b. l. 147–149).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinojo sulaikymo nuo 2022 m. liepos 10 d., 14.30 val., iki 2022 m. liepos 11 d., 15.53 val., (iš viso dvi paros) ir suėmimo metu išbūtas laikas (nuo 2025 m. sausio 24 d. iki 2025 m. balandžio 24 d.) įskaitytinas į galutinę A. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas nebuvo.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir A. P. skirti galutinę 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi skirtą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su šiuo nuosprendžiu skirta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir A. P. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į A. P. skirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. liepos 10 d., 14.30 val., iki 2022 m. liepos 11 d., 15.53 val., (iš viso dvi paros) ir suėmimo metu išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 24 d. iki 2025 m. balandžio 24 d., bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartyje įskaitytus laikotarpius.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2025 m. liepos 22 d.).
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. P..
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.