Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), susituokęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, praeityje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2021 m. kovo 11 d., apie 18:00 val. (duomenys neskelbtini), namo laiptinės 2-ojo aukšto aikštelėje, asmeninio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų I. V. ir I. J. atžvilgiu, o būtent, papurškė ašarinių - pipirinių dujų balionėliu nukentėjusiesiems į veido sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai I. V. akių ragenos ir junginės cheminį nudegimą t. y. nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, bei sukėlė nukentėjusiajam I. J. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Teismui nekyla abejonių, kad aptariamuose R. R. veiksmuose yra ne tik visi objektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, t. y. fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius I. V. ir I. J. pavartojimas, padariniai – nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas, priežastinis ryšys tarp R. R. veiksmų ir kilusių padarinių, bet ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai, t. y. tyčia.

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

R. R. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, administracine tvarka baustas vieną kartą už naudojimąsi mobiliuoju telefonu vairuojant transporto priemonė, paskirta bauda sumokėta (2 t., b. l. 79). Viso proceso metu R. R. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Kaltinamasis dirba – AB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 87), savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiųjų, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas. R. R. neginčijo civiliniams ieškovams ir nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos. Ikiteisminio tyrimo metu pilnai atlygino turtinę žalą civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai - 288,95 eurų ir valstybinei ligonių kasai - 76,24 eurų ( t., b. l. 139,140). Taip pat R. R. pilnai atlygino ir nukentėjusiesiems turtinę žalą (3 t. b. l. 22), bei iš dalies (350 Eur) atlygino nukentėjusiajai I. V. ir 50 Eur nukentėjusiajam I. J. neturtinę žalą, kas rodo, jog jis nemenkino savo nusikaltimu sukeltų pasekmių (3 t., b. l. 91, 108, 109).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes yra pagrindas manyti, kad R. R. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Dėl G. R. prašymo būti laiduotoja

G. R., kurią prašoma paskirti laiduotoja yra R. R. sutuoktinė. Jie 12 metų gyvena kartu, gerai sutaria, šeimoje auga septynerių metų sūnus. G. R. neigiamai vertina sutuoktinio poelgį, teigė, kad kartu gyvenant, ji sutuoktiniui darys teigiamą įtaką savo elgesiu, bendravimu, ramiu savo charakteriu pajėgi nuraminti vyro sukilusias emocijos, psichologiškai jam padėti. Teigia, jog jei ji būtų buvusi tuo metu šalia, to įvykio nebūtų buvę. Nurodė, kad ji gyvendama šeimoje daro teigiamą įtaką savo vyrui, jie vienas kitą paremia, kalbasi, išsisako, aptaria situacijas. G. R. dirba socialinių paslaugų centre, socialine darbuotoja, kasdien dirba su pačiais pažeidžiamiausiais žmonėmis, jos pačios teigimu, padeda šeimoms spręsti socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais. Jonavos rajono socialinių paslaugų centro charakterizuojama teigiamai, kaip jautri darbuotojų ir klientų atžvilgiu, pozityvi, atsakinga, kaip gebanti savarankiškai priimti sprendimus ir atsakyti už juos (3 t. b. l. 90). G. R. administracine tvarka nebausta, duomenų, kad būtų teista Lietuvoje ar užsienyje, nėra (2 t., b. l.). Tačiau G. R., pateikdama ikiteisminio tyrimo pareigūnui prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti jos sutuoktinį R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei teismui rašytinį sutikimą būti sutuoktinio R. R. laiduotoja, nurodė, kad ji nėra traukiama ir niekada nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn (3 t., b. l. 88). Tačiau teisiamajame posėdyje nukentėjusiųjų atstovui pateikus publikaciją iš „(duomenys neskelbtini)“ portalo pripažino, kad 2003 m. buvo teista Švedijoje už smurtinį nusikaltimą – plėšimą. Akivaizdu, G. R., tvirtindama, kad ji niekada nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, nepateikdama teismui tokios informacijos, sąmoningai ją nutylėjo suprasdama, jog, atsižvelgiant į jos padarytos veikos pobūdį, į tai, kad ji gana ilgą laiką atliko realią laisvės atėmimo bausmę, jos reputacija nebūtų įvertinta kaip nepriekaištinga. Nors G. R. teistumas užsienio šalyje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus teistumo neužtraukia, tačiau šios teismo nustatytos aplinkybės, vertinant jos asmenybę, teismui neleidžia daryti išvados apie jos gerą reputaciją ir verčia teismą pripažinti, kad G. R. nėra tinkamiausias asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam R. R..

Dėl S. R. prašymo būti laiduotoju

S. R., kurį prašoma paskirti laiduotoju, yra kaltinamojo tėvas. Kaltinamasis R. R. gyvena su šeima Jonavos rajone, Šilų kaime. S. R. gyvena Kauno mieste. S. R. dirba, neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimą šešis kartus, tame tarpe 5 kartus už greičio viršijimą ir vieną kartą už tai, kad pastatė automobilį transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, baudos sumokėtos (3 t. b. l. 110-113). S. R. paaiškino, kad ne jis padarė šiuos administracinius nusižengimus, o jo kitas sūnus, kuri naudojasi jo vardu registruotu automobiliu ir sumokėjo baudas. Jis nepranešė policijai ir nenurodė, kad automobilį vairavo ne jis, t. y. prisiėmė ir kito asmens padarytus pažeidimus. Tačiau, teismo nuomone, pats faktas, jog prašymą perduoti nusikalstamą veiką padariusį asmenį pagal laidavimą pateikęs asmuo buvo baustas administracine tvarka, savaime nereiškia, jog jis turėtų būti vertinama kaip asmuo, nevertas teismo pasitikėjimo. S. R. teisiamajame posėdyje nurodė įvykio aplinkybes, teigė, jog šias aplinkybes sužinojo iš sūnaus, jie apie tai kalbėjosi, sūnus savo elgesį vertina neigiamai, pripažįsta blogai pasielgęs, jis taip pat pasmerkė tokį sūnaus elgesį. Su sūnumi bendrauja, bendraudamas, kalbėdamas darys sūnui teigiamą įtaką. Sūnus jį gerbia ir jo klauso, jis yra griežtas tėvas. Nei sūnus, nei jis nepiktnaudžiauja alkoholiu. Sūnus dirba. Jis pats dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku. Jo gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius apie 800 eurų. Nors teismui pateikta nedaug duomenų, charakterizuojančių galimą laiduotoją, tačiau teismas, išklausęs R. R. ir jo tėvą S. R., pastarojo požiūrį į nusikalstamą veiką, įvertinęs R. R. charakterizuojančius duomenis, amžių, tai, kad jie bendrauja, jų santykiai geri, teismas mano, kad jis gali daryti teigiamą įtaką sūnui, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra vertas teismo pasitikėjimo būti paskirtas laiduotoju.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, leidžiančios atleisti kaltinamąjį R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus tiek aukščiau teismo aptartas aplinkybes, tiek R. R. tiek S. R. asmenybes, laiduotojo asmenines savybes, konstatuotina, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 300 Eur užstatu, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu per teismo nustatytą terminą asmuo padaro nusikalstamą veiką šis sprendimas gali nustoti galioti arba būti panaikintas ir tuomet asmuo atsakytų už visas padarytas nusikalstamas veikas ( BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalys).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Visais atvejais žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis.

Nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį prašydami priteisti: I. V. 141,80 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės, I. J. 54,63 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 86-89).

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai bei jų atstovas teisiamojo posėdžio metu ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo palaikė, prašė jį tenkinti. Kaltinamasis ir jo gynėjas bylos nagrinėjimo eigoje pateikė Lietuvos pašto ir SEB banko perlaidas, iš kurių matyti, kad civilinis ieškinys nukentėjusiesiems dėl neturtinės žalos priteisimo atlygintas iš dalies, I. V. atlyginta 200 Eur ir 150 Eur (viso 350 Eur), neturtinės žalos (3 t. b. l. 91, 108,109 ). Civilinis ieškinys dėl 141,80 Eur turtinės žalos I. V. ir 54,63 Eur turtinės žalos I. J. yra atlygintas (3 t., b. l. 22). Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusieji teisiamajame posėdyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis su ieškiniu sutiko iš dalies, paaiškino, jog pagal esamą jo finansinę padėtį, pervestos sumos pakankamos. Tačiau teismui manant kitaip, jis dar galėtų atlyginti I. V. 200 Eur, o I. J. 50 Eur neturtinės žalos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos pagal bylos medžiagą, nukentėjusiųjų parodymus, medicinos specialisto išvadas, nustatytas faktines aplinkybes teismas nustatė, kad I. V. dėl jos atžvilgiu vartoto fizinio smurto ir sukeltų pasekmių įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o I. J. sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusioji kurį laiką negalėjo dirbti, skaudėjo ir perštėjo akys, jautė skausmą ir nerimą dėl savo būklės. I. J. taip pat patyrė fizinį skausmą, skaudėjo akis, ausis gerklę, nukentėjusieji jautėsi pažeminti ir įskaudinti. Todėl akivaizdu, kad dėl patirto fizinio smurto nukentėjusieji patyrė išgyvenimus, susijusius su neigiamomis emocijomis, stresu, fiziniais nepatogumais, savivertės sumenkinimu. Šios aplinkybės atitinka neturtinės žalos turinį.

Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniu nusikaltimu. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai ne tik fizinį skausmą, bet ir kūno sužalojimą. Nukentėjusiajai I. V. sužalojimai padaryti akyje, svarbiausiame kūno organe, todėl teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad tai kėlė diskomfortą nukentėjusiajai I. V.. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam I. J. fizinį skausmą. Abu nukentėjusieji kreipėsi į medikus, turėjo vartoti jiems skirtus vaistus. Todėl teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusieji patyrė išgyvenimus, neigiamas emocijas, dvasinį skausmą, fizinius nepatogumus dėl kurių laikinai pablogėjo jų gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi. Šios aplinkybės atitinka neturtinės žalos turinį.

Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiųjų asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą.

Kita vertus byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio nukentėjusiesiems I. V. ir I. J. būtų buvęs nustatytas mažesnis darbingumo lygis, kad nukentėjusiesiems būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo būtų esmingai ribotos jų judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala nukentėjusiųjų fizinei ar psichinei sveikatai. Nukentėjusieji įrodymais nepagrindė ir ieškinyje nurodomų aplinkybių dėl ilgalaikių baimių. Nėra duomenų, kad jie dėl to būtų kreipęsi į medikus. Padarytas nusikaltimas nesunkus, kaltinamasis dirba, gauna pajamas. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdama į padarytos veikos pavojingumą, veiksmų pobūdį, kaltinamojo kaltės laipsnį ir formą, taip pat ir į pačių nukentėjusiųjų provokuojantį elgesį, dėl kurio tarp jų kilo konfliktas, teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais priteisiamos sumos svyruoja nuo 150 eurų iki 1 500 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299-648/2015, 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016, 2K-393-489/2017), ir sprendžia, kad I. V. ir I. J. reikalavimas priteisti kiekvienam po 1500 eurų neturtinės žalos, yra aiškiai per didelis ir neatitinkantis teismų praktikos, kaltininko nusikalstamos veikos turinio bei sukeltų padarinių. Remiantis jau minėtomis reikšmingomis aplinkybėmis, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas neturtinę žalą mažina ir pripažįsta, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiųjų patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nukentėjusiajai I. V. yra 800 Eur, o I. J. - 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajai I. V. sumokėjo pašto perlaida – 350 Eur neturtinės žalos, o I. J. – 50 Eurų, iš R. R. I. V. priteisinta 450 Eur, o I. J. – 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje nukentėjusiųjų civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Proceso metu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas advokato padėjėjas E. B. prašė priteisti nukentėjusiųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme sudaro 700 eurų (1 t., b. l. 93). Nukentėjusiųjų atstovo nurodytos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į minėtų išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus, bylos apimtį, į tai, kad ji išnagrinėta per du teisiamuosius posėdžius, į nukentėjusiuosius atstovavusio advokato padėjėjo atliktus veiksmus (atstovavimas, civilinio ieškinio surašymas, patarimas kitais teisiniais klausimais), nukentėjusiųjų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis įrodytas ir laikytinas pagrįstu, todėl prašymas dėl 700 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas pilnai.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 76,24 eurų civilinį ieškinį ir prašė jį priteisti iš R. R. (2 t., b. l. 46-51). Kaltinamasis R. R. Kauno teritorinei ligonių kasai ieškinį atlygino (2 t. b. l.139). Procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 288,95 eurų civilinį ieškinį ir prašė jį priteisti iš R. R. (2 t., b. l. 57-64). Kaltinamasis R. R. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ieškinį atlygino (2 t. b. l. 140). Procesas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turinys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti – kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, kompaktinė laikmena su telefoninio pokalbio garso įrašu, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos. Flakonėlis su ašarinėmis dujomis, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato licenzijavimo skyriuje (3 t., b. l. 53), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. R., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (baudžiamojo kodekso 40 straipsnis) ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

R. R. perduoti laiduotojo S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą su 300 Eur (trijų šimtų eurų) užstatu. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

I. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. R. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) I. V. neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

I. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. R. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) I. J. neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. R. I. V. ir I. J. 700 Eur (kiekvienam po 350 eurų) proceso išlaidų.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio ir dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinio ieškinio, nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: kompaktinę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, kompaktinę laikmeną su telefoninio pokalbio garso įrašu, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Flakonėlį su ašarinėmis dujomis, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato licenzijavimo skyriuje (3 t., b. l. 53), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Laiduotojas S. R. įpareigojamas per 14 dienų nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos įnešti nustatytą 300 Eur užstatą į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę sąskaitą Nr. LT95730001000222983, teismo kodas – 302942349, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000. Mokėjimo paskirtis: „užstatas“. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyta nuosprendžio datą ir bylos numerį (1-2648-814/2021).

Užstatas bus grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu R. R. nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

R. R. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti R. R., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti S. R., kad jis, kaip laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).