- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-193/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Artūras Driukas, Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „PELĖDA“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto 1 notarų biuro
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2104-585/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „PELĖDA“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir statinio nugriovimo. Tretieji asmenys: Klaipėdos miesto 1 notarų biuro notaras M. S. ir akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“. Išvadą byloje teikianti institucija Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pradiniu ieškiniu prašė:
panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 396 „Dėl nuomojamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo“;panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 13.6-25 „Dėl leidimo UAB „PELĖDA“ įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą Klaipėdos mieste“;panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. 13.6-2477 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakoregavimo, dalies pardavimo ir dalies suteikimo naudotis“;panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. sausio 8 d. leidimą Nr. 66 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn“;pripažinti negaliojančia ab initio 2003 m. rugpjūčio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 1 notarų biuro notaro M. S. (registro Nr. K1MS-8236) ir tos pačios dienos priėmimo - perdavimo aktą;pripažinti negaliojančia detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2005 m. birželio 9 d. sutartį Nr. 14-508, sudarytą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „PELĖDA“;panaikinti planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-75, išduotas 2005 m. liepos 11 d., ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD1-2140 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“;panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2005 m. gruodžio 5 d. išduotą statybos leidimą Nr. 45(2.0)-NS/05, 2008 m. spalio 14 d. Nr. 45(3.0)-NS/05;panaikinti 2008 m. spalio 7 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-240-(14.7);įpareigoti UAB „PELĖDA“ nugriauti jos nuosavybės teise valdomą pastatą – svečių namus su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – 880/2100, o UAB „PELĖDA“ naudai priteisti iš valstybės 50 415,44 Lt.
Patikslintu ieškiniu ieškovas sumažino reikalavimų apimtį, nurodydamas, kad Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 396 ginčija tik dėl tos dalies, kuri susijusi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškovas tvirtino, kad ieškinyje nurodytais Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (pastarosios teisių perėmėjai – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) priimtais neteisėtais administraciniais aktais buvo sudarytos sąlygos atsakovui UAB „PELĖDA“ be teisėto pagrindo užvaldyti valstybinės žemės sklypą Klaipėdos mieste, valstybės saugomoje šio miesto senamiesčio kultūros paveldo teritorijoje ir tame žemės sklype neteisėtai pastatyti viešbutį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 10 d. daliniu sprendimu panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 396 „Dėl nuomojamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo“ dalyje dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (0.21 ha) ribų ir dydžio, naudojimo paskirties apribojimų ir sąlygų, architektūrinių – urbanistinių apribojimų ir servitutų patvirtinimo; panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 13.6-25 „Dėl leidimo UAB „PELĖDA“ įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą Klaipėdos mieste“; panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. 13.6-2477 „Dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini)kadastro duomenų pakoregavimo, dalies pardavimo ir dalies suteikimo naudotis“; panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. sausio 8 d. leidimą Nr. 66 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn“; pripažino negaliojančia nuo sudarymo 2003 m. rugpjūčio 26 d. 0,0880 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį ir taikė dvišalę restituciją, priteisdamas iš valstybės 78 144 Lt atsakovo UAB „PELĖDA“ naudai bei grąžindamas valstybės nuosavybėn 0,0880 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas pripažino negaliojančia 2005 m. birželio 9 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. J4-508, sudarytą tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „PELĖDA“; panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2005 m. liepos 11 d. išduotas planavimo sąlygas Nr. 05-75 detaliojo planavimo dokumentui rengti; panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. AD1-2140 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“; panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2005 m. gruodžio 5 d. išduotą statybos leidimą Nr.45-NS/05 ir jo vėlesnius pakeitimus (2007 m. balandžio 13 d. Nr.45(1.0)-NS/05, 2007 m. liepos 30 d. Nr.45 (2.0)-NS/05 ir 2008 m. spalio 14 d. Nr.45(3.0)-NS/05); panaikino 2008 m. spalio 7 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-240-(14.7).
Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. dalinį sprendimą iš dalies pakeitė: sprendimo dalį, kuria iš valstybės priteista UAB „PELĖDA“ naudai 78 144 Lt panaikino, dėl šios dalies priėmė naują sprendimą ir priteisė UAB „PELĖDA“ iš valstybės 70 998,80 Lt, o kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. liepos 26 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį paliko nepakeistą.
Įsiteisėjus daliniam teismo sprendimui, kuriuo buvo panaikinti ieškovo ginčyti administraciniai aktai ir sandoriai, byloje liko išspręsti ieškinio dalį dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.
Bylos nagrinėjimo metu pasikeitus teisiniam reguliavimui, ieškovas reikalavo dėl neteisėtos statybos taikyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 28¹ straipsnio 2 dalies 3 punktą ir įpareigoti atsakovą UAB „PELĖDA“ atlikti pagal teisės aktus būtinus veiksmus įteisinant žemės sklypo, ant kurio stovi neteisėtai pastatytas pastatas, valdymą ir naudojimą, vykdant teritorijų planavimo procedūras ir gaunant reikiamus statybą leidžiančius dokumentus.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „PELĖDA“ iš dalies sutiko su ieškiniu dalyje dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Nurodė, kad sutinka, jog turi būti taikomos Statybos įstatymo 28¹ straipsnio nuostatos, nustatomas terminas, per kurį su valstybės ir savivaldos institucijomis privalo būti suderinti būtinieji statinio įteisinimo klausimai, suformuotas žemės sklypas, reikalingas pastatui eksploatuoti, sudaryta žemės sklypo pirkimo - pardavimo arba nuomos sutartis, atliktos administracinės teritorijų planavimo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros. Nurodė, kad prokuroras (ieškovas) teismo posėdyje nepagrįstai prašė taikyti įpareigojimus, susijusius su statinio atitikimu paveldosaugos reikalavimams, kadangi tokio pobūdžio įpareigojimu grindžiamo reikalavimo nėra pareikšta ieškinyje.
Atsakovai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bei Nacionalinė žemės tarnyba su ieškiniu iš esmės sutiko prokuroro išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pripažino ieškinį, atsiliepime nedetalizuodamas tokio pripažinimo motyvų.
Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) su ieškiniu sutiko.
Tretieji asmenys M. S. ir AB „Šiaulių bankas“ su ieškiniu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas leido atsakovui UAB „PELĖDA“ per 30 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), projektą ir / arba pašalinti bet kokius galimus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, kartu įpareigodamas atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą ne vėliau kaip per 12 mėnesių terminą atlikti veiksmus, būtinus perduodant žemės sklypą atsakovui UAB „PELĖDA“ valdyti. Teismas įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybę (veikiančią per tarybą ir savivaldybės administraciją) per 30 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bendradarbiaujant su UAB „PELĖDA“ ir veikiant kartu su savo kompetencijos ribose pareigas atliekančiu Kultūros paveldo departamentu, parengti ir patvirtinti detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, taip pat reikalingus bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir, jeigu statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti statybą leidžiantį dokumentą pastatui (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimu nustatyti leidimai ir įpareigojimai bus neįvykdyti, teismas įpareigojo per 10 mėnesių nuo šiuo teismo sprendimu nustatyto 30 mėnesių termino pabaigos bendromis atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis (skiriant lėšas lygiomis dalimis) nugriauti statinį, esantį (duomenys neskelbtini), pastatytą pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą.
Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai taikomi tuomet, kai statinio statyba, perstatymas ar pertvarkymas yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Teismas akcentavo aplinkybę, jog byloje įsiteisėjus daliniam sprendimui, neliko galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, pagal kuriuos ginčo pastato statyba yra galima, ir nėra statybą leidžiančių dokumentų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą apie statybos atitikimą imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos teisės aktų reikalavimams, todėl teismas neteisėtos statybos padariniams turi taikyti Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo UAB „PELĖDA“ argumentus, jog nesant atitinkamo reikalavimo ieškinyje, teismas esą neturi pagrindo svarstyti statybos atitikimą imperatyviems paveldosaugos reikalavimams. Teismas pažymėjo negalįs pripažinti teisės pertvarkyti statybą leidžiančius dokumentus pagal Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 3punktą arba 4 punktą, jeigu statyba akivaizdžiai neatitinka imperatyvių įstatymų reikalavimų, tarp jų – ir paveldosaugos teisės aktų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar tuo ieškinį grindžia jį pareiškęs prokuroras, kadangi imperatyvius teisės aktų reikalavimus ginčo santykyje teismas taiko ex officio. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog aptariamu atveju statybos neteisėtumas grindžiamas atsakovo UAB „PELĖDA“ teisės valdyti žemės sklypą, kuriame yra pastatytas pastatas, nebuvimu bei pastato eksploatavimo negalimumu neišsprendus būtinųjų automobilių stovėjimo vietų ir įvažiavimo į žemės sklypą, kuriame yra pastatas, klausimų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pozicijas dėl ginčo esmės, sprendė, jog yra pagrindas taikyti Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes ir įpareigoti atsakovą UAB „PELĖDA“ pertvarkyti projektinę dokumentaciją. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog statybą leidžiantis dokumentas buvo neteisėtai išduotas dėl valstybės ir savivaldos institucijų neteisėtai atliktų procedūrų, sprendė, jog šios institucijos turi būti įpareigojamos per nustatytą terminą pagal atsakovo UAB „PELĖDA“ tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą. Kadangi yra būtinas projektinės dokumentacijos pertvarkymas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, taikytinos ir Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos – atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba (kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas žemės sklypo nuosavybės santykyje) turi būti įpareigojamas atlikti atitinkamus veiksmus pertvarkant projektinę dokumentaciją kartu su UAB „PELĖDA“, kaip asmuo, patenkantis į „kito asmens“ kategoriją pagal Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės (patikėjimo) teise. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo UAB „PELĖDA“ prašymą, nustatė 2,5 metų (30 mėnesių) terminą sprendime nurodytiems veiksmams atlikti. Teismas pažymėjo, jog neįvykdžius teismo sprendime nustatytų įpareigojimų, pastato nugriovimo išlaidos turi bendrai lygiomis dalimis tekti valstybės institucijai, neteisėtais veiksmais parduodant žemės sklypą sukėlusiai prielaidas neteisėtai statybai, ir savivaldos institucijai, neteisėtais veiksmais tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus ir išduodant statybą leidžiančius dokumentus formaliai patvirtinusiai neteisėtos statybos galimumą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą, jo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą išdėstant taip: „Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją per 30 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bendradarbiaujant su UAB „PELĖDA“ ir veikiant kartu su savo kompetencijos ribose pareigas atliekančiu Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, išduoti statybą leidžiantį dokumentą pastatui (duomenys neskelbtini), jeigu statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams“. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas įpareigojo savivaldybę rengti detalųjį planą, nevertindamas aplinkybių dėl kitų šioje teritorijoje galiojančių detaliųjų planų, pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 214 patvirtinto kvartalo detaliojo plano, kurio sprendiniai leidžia statybą ginčo sklypo teritorijoje. Teismas nevertino šio detaliojo plano sprendinių dėl užstatymo ploto, užstatymo zonos ir kt. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepasisakė dėl įpareigojimo rengti detalųjį planą, nes tokio įpareigojimo galimybė nenumatyta kaip savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „PELĖDA“ prašo atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog savivaldybė yra subjektas, tvirtinantis teritorijos detaliuosius planus; ji yra nagrinėjamos bylos šalis, todėl argumentus dėl detaliojo plano ir atitinkamus įrodymus galėjo pateikti dar pirmosios instancijos teisme. Pasak atsakovo, apeliantas nepagrindė 1998 m. gruodžio 12 d. patvirtinto detaliojo plano ryšio su nagrinėjama byla, nenurodė, jog panaikinus galiojusį detalųjį planą, kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, būtų besąlygiškai taikomas Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, leidžiantis detaliojo planavimo sprendinius tikslinti savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašo netenkinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo. Pasak atsakovo, pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateiktą detalųjį planą ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių paskirčiai, todėl šie duomenys nustatytini iš naujo. Atsiliepime atsakovas palaiko poziciją, išdėstytą jo pateiktame apeliaciniame skunde, tvirtindamas, jog teismo nustatytų įpareigojimų Nacionalinei žemės tarnybai vykdymas priklauso nuo kitiems bylos dalyviams nustatytų pareigų tinkamo atlikimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį, kuria ši tarnyba įpareigota per 12 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti veiksmus, būtinus perduodant sklypą atsakovui UAB „PELĖDA“ valdyti, taip pat prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo Nacionalinei žemės tarnybai kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe bendromis lėšomis (lygiomis dalimis) nugriauti statinį, esantį (duomenys neskelbtini). Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nacionalinė žemės tarnyba parduoti arba išnuomoti be aukciono valstybinės žemės sklypą gali tik asmeniui, teisėtai įgijusiam ir nuosavybės teise valdančiam statinį, ir tik tokio dydžio, kuris yra nustatytas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 straipsnių nuostatas bei pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir kuris yra būtinas esamam statiniui eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tikslinę paskirtį. Nesant teisėto ginčo statinio savininko ir teritorijų planavimo dokumentų (kurie panaikinti daliniu teismo sprendimu šioje byloje) Nacionalinė žemės tarnyba negalės įvykdyti teismo nustatyto įpareigojimo atlikti veiksmus, būtinus perduodant valdyti sklypą atsakovui UAB „PELĖDA“. Teismo nurodytų veiksmų atlikimas priklauso nuo kitų asmenų pagal kompetenciją privalomų atlikti veiksmų.
2. Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai ir terminai išnuomojant arba parduodant sklypus yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260, todėl nebuvo būtinybės teismo sprendime numatyti konkrečius veiksmų terminus. Teismas šiuos terminus nustatė nepagrįstai, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų atlikimas priklauso nuo kitų byloje dalyvaujančių asmenų veiksmų.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovus Nacionalinę žemės tarnybą ir Klaipėdos miesto savivaldybę, šiems neatlikus veiksmų, susijusių su ginčo statinio įteisinimu, bendromis lėšomis jį nugriauti. Atsakovo vertinimu, savavališkai pastatytą statinį turi savo lėšomis nugriauti statytojas (užsakovas). Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Nacionalinė žemės tarnyba nesukėlė neteisėtos statybos padarinių. Teisės aktai nenumato Nacionalinės žemės tarnybos pareigos šalinti neteisėtos statybos padarinius.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „PELĖDA“ prašo apelianto Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog neturėdamas teisių į ginčo žemės sklypą, jis negalės įgyvendinti statytojo teisių. Atsakovas nurodė, jog nesudarius valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, nebūtų pagrindo atlikti su statinio statyba susijusių veiksmų, todėl apeliantas yra atsakingas už statybos padarinių pašalinimą. Atsakovo UAB „PELĖDA“ vertinimu, apeliantas gali būti įpareigojimas nugriauti ginčo statinį.
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pasak ieškovo, aplinkybė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nepasisakė dėl įpareigojimo rengti detalųjį planą, nesuponuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo. Klaipėdos miesto savivaldybė, nagrinėjant bylos dalį dėl statybos padarinių pašalinimo, nedalyvavo teismo posėdžiuose, nesidomėjo bylos eiga. Ieškovas nesutinka su apelianto Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo argumentu, jog teismo įpareigojimo apeliantui vykdymas priklauso nuo kitų byloje dalyvaujančių asmenų veiksmų. Ieškovas nurodė, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise ar naudoja kitais pagrindais. Todėl teismas pagrįstai Nacionalinei žemės tarnybai nustatė trumpesnį terminą įpareigojimui vykdyti. Pasak ieškovo, teigdamas, kad statinys turi būti griaunamas ne žemės sklypo savininko lėšomis, apeliantas Nacionalinė žemės tarnyba netinkamai aiškina įstatymo nuostatas, kadangi teismo sprendimu konstatuoti ne statytojo, o valstybės institucijų neteisėti veiksmai.
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinius skundus išnagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, jog pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą atsakovas UAB „PELĖDA“, siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, privalo teisėtu pagrindu valdyti žemės sklypą. Nurodė, jog ginčo statinį privalo nugriauti statytojas, tačiau tai gali būti padaryta kaltųjų asmenų lėšomis. Atsiliepime į apeliacinius skundus nesutinkama su teiginiu, jog atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai esą nesukėlė neteisėtos statybos padarinių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 214 patvirtinto miesto kvartalo detaliojo plano kopiją. Naujo įrodymo pateikimo būtinybę atsakovas grindė tuo, jog pirmosios instancijos teismo sprendime pasisakyta dėl teisme nenagrinėtos aplinkybės – poreikio atlikti detaliojo planavimo procedūras. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba kartu su atsiliepimu į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriuo grindžia atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, jog nagrinėjamu atveju yra būtina (reikalinga) detaliojo planavimo procedūra.
Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog šalių teikiami įrodymai neatsiejamai susiję su atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo motyvais, jog poreikis šiam atsakovui argumentuoti pirmosios instancijos teismo konkrečios išvados neteisingumą atsirado tik priėmus teismo sprendimą, priima ginčo šalių pateiktus naujus įrodymus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog neteisėtos statybos padarinių pašalinimą numato Statybos įstatymo 28¹ straipsnis. Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 4 punktas taikomi tuomet, kai statinio statyba, perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Dėl kai kurių bylos aplinkybių
Byloje nėra ginčo, jog įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. daliniam sprendimui, kuriuo buvo panaikinti administraciniai aktai, susiję su atsakovo UAB „PELĖDA“ nuosavybės teise valdomo ginčo statinio statybos teisėtumu, negalioja statybą leidžiantys dokumentai bei sutartis, kurios pagrindu atsakovas UAB „PELĖDA“ įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą ir kuriame jis pastatė ginčo statinį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju (įsiteisėjus byloje priimtam daliniam sprendimui) nebeliko galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, pagal kuriuos pastato statyba būtų galima ir nėra statybą leidžiančių dokumentų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą apie statybos atitikimą imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos teisės aktų reikalavimams, sprendė, jog neteisėtos statybos padariniams šalinti šioje byloje taikytinos Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies nuostatos. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu pasikeitusį neteisėtos statybos padarinių šalinimą numatantį teisinį reglamentavimą, šio (naujo) reglamentavimo pagrindu pasikeitusią ieškovo poziciją, aplinkybę, jog byloje dalyvaujantys asmenys iš esmės neprieštaravo tam, jog byloje konstatuota neteisėta statyba galėtų būti įteisinta, skundžiamuoju teismo sprendimu leido atsakovui UAB „PELĖDA“ per 30 mėnesių pertvarkyti ginčo pastato projektą ir / arba pašalinti bet kokius galimus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, kartu įpareigojant atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą per 12 mėnesių terminą atlikti veiksmus, būtinus perduodant sklypą atsakovui UAB „PELĖDA“ valdyti. Šiuo sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat įpareigojo atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybę per 30 mėnesių, bendradarbiaujant su atsakovu UAB „PELĖDA“ ir Kultūros paveldo departamentu, parengti ir patvirtinti detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus, taip pat reikalingus bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir, jeigu statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams, išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Tuo atveju, jeigu atsakovai per nustatytą terminą šių veiksmų neatliktų, teismas įpareigojo ginčo statinį per 10 mėnesių terminą nugriauti bendromis atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos ir Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis. Apeliantai pateiktais apeliaciniais skundais neginčija pirmosios instancijos teismo motyvų dėl paties ginčo išsprendimo būdo – leidimo įteisinti neteisėtą statybą (ginčo statinį), tačiau nesutinka su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje jiems nustatytais įpareigojimais. Apeliantas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nesutinka su savivaldybei nustatytu įpareigojimu parengti sklypo teritorijos detalųjį planą. Tuo tarpu apeliantas Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su tarnybai nustatytu įpareigojimu per 12 mėnesių terminą atlikti veiksmus, būtinus perduodant žemės sklypą valdyti ginčo statinio savininkui. Be to, šis apeliantas nesutinka su teismo įpareigojimu pastatą nugriauti bendromis abiejų apeliantų (atsakovų) lėšomis. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos teigimu, jo veiksmai nelėmė neteisėtos statybos fakto.
Dėl atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo
Kaip jau minėta, apeliantas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu išreiškė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria, apelianto vertinimu, nustatytas imperatyvus įpareigojimas rengti sklypo, kuriame yra ginčo statinys, teritorijos detalųjį planą. Apelianto teigimu, šis pirmosios instancijos teismo įpareigojimas yra perteklinis, kadangi pagal tokio pobūdžio teisinį reguliavimą šiai teritorijai galiojančio detalaus plano pakeitimui pakaktų tik savivaldybės tarybos ar jos pavedimu – savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo. Vadovaudamasis šiais argumentais apeliantas prašo iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies pašalinti nuostatą dėl įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybei patvirtinti detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, taip pat reikalingus bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Ankstesnėje nutarties dalyje teisėjų kolegija minėjo, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis nusprendė, jog aptariamu atveju neteisėtos statybos padariniams pašalinti taikytinos Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies nuostatos. Kolegija akcentuoja, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą teismas įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų teritorijų planavimo ar kitų įstatymais jiems prilygintų teritorijų planavimo dokumentų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų ar specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų (Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, sisteminė pacituotos įstatymo nuostatos analizė sudaro pagrindą išvadai, jog įstatymas bendrąja prasme nenumato imperatyvaus reikalavimo nustatyti kompetentingoms institucijoms pareigą atlikti veiksmus, susijusius su teritorijų detaliuoju planavimu. Kita vertus, ginčijamos teismo sprendimo rezoliucinės dalies analizė nesudaro pagrindo manyti, jog joje nustatytas apelianto įpareigojimas parengti detalųjį planą būtų imperatyvus (kategoriškas). Skundžiamos teismo sprendimo dalies formuluotė ir jos išdėstymą pagrindžiantys pirmosios instancijos teismo motyvai, jog apeliantui (bendradarbiaujant su kitomis kompetentingomis institucijomis) nustatomas įpareigojimas parengti detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, taip pat reikalingus bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, nesudaro pagrindo šios sprendimo dalies laikyti imperatyvia, t. y. aiškinti šią sprendimo nuostatą tokiu būdu, jog apeliantas yra įpareigotas teismo nustatytu terminu atlikti visus sprendimo rezoliucinėje dalyje išvardintus veiksmus. Kolegijos nuomone, šios teismo sprendimo dalies imperatyvumas aiškintinas tik tuo aspektu, jog apeliantas yra įpareigojamas tuo atveju, jeigu statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti statybą leidžiantį dokumentą, bei įvertinus aplinkybę, jog neteisėtą statybą lėmė ir apelianto neteisėti veiksmai – jo kompetencijos ribose atlikti aktyvius veiksmus, susijusius su naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimu (nagrinėjamu atveju – ir atitinkama detaliojo plano korekcija). Teisėjų kolegija pastebi, jog toks teismo įpareigojimas yra pagrįstas, kadangi įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo daliniu sprendimu buvo panaikintas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. AD-2140 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, kurio pagrindu taip pat buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog galiojant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 214 patvirtintam kvartalo detaliajam planui, kurio sprendiniai esą leidžia statybą ginčo sklypo teritorijoje, nagrinėjamu atveju naujas detalusis planas nėra būtinas. Pažymėtina, jog detalieji planai yra rengiami, kai keičiamas bent vienas iš privalomųjų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jeigu jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu (Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto miesto kvartalo detaliojo plano matyti, jog šiuo dokumentu yra nustatyta ginčo sklypo naudojimo paskirtis – visuomeninės paskirties objektams statyti ir eksploatuoti (t. 5, b. l. 3). Gi pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, statinio (svečių namų), kurio įteisinimo klausimas šioje byloje yra sprendžiamas, tikslinė naudojimo paskirtis – viešbučių (t. 5, b. l. 63). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintame Žemės naudojimo būdų turinio apraše nurodyta, jog visuomeninės paskirties teritorija (kaip žemės sklypo naudojimo būdas) yra teritorija, skirta valstybės ir savivaldybės institucijoms ar savivaldybės biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms. Nurodyto būdo (paskirties) sklypuose leidžiama statyto administracinius pastatus, religinių bendruomenių pastatus, mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatus ( aprašo 16 punktas). Tuo tarpu ginčo statinio (pagal registruotą naudojimo paskirtį) statyba yra galima komercinės paskirties objektų teritorijose (aprašo 18 punktas). Nurodytos aplinkybės suponuoja prielaidą, jog aptariamu atveju siekiant įteisinti ginčo statinį, būtinas ir žemės sklypo naudojimo būdo (pobūdžio) koregavimas, o tokiam veiksmui atlikti pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio nuostatas yra būtinas detaliojo plano rengimas.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyti įpareigojimai atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei (veikiančiai per tarybą ir savivaldybės administraciją). Kiti šio atsakovo apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumui.
Dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo
Apeliantas Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu įpareigojimu ne vėliau kaip per 12 mėnesių terminą atlikti veiksmus, būtinus perduodant ginčo sklypą atsakovui UAB „PELĖDA“ valdyti. Pasak apelianto, parduoti arba išnuomoti be aukciono valstybinės žemės sklypą galima tik asmeniui, teisėtai įgijusiam ir nuosavybės teise valdančiam statinį ir tik tokio dydžio, kuris yra nustatytas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 straipsnių nuostatas bei pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir kuris yra būtinas esamam statiniui eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tikslinę paskirtį. Pasak apelianto, nesant teisėto ginčo statinio savininko ir atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų (kurie buvo panaikinti daliniu teismo sprendimu) Nacionalinė žemės tarnyba negalės įvykdyti teismo nustatyto įpareigojimo atlikti veiksmus, būtinus perduodant sklypą valdyti atsakovui UAB „PELĖDA“. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytų veiksmų atlikimas priklauso nuo kitų asmenų pagal kompetenciją privalomų atlikti veiksmų. Teisėjų kolegija pastebi, jog šios apelianto pozicijos pagrindą sudaro aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylos dalyviams būtinų aplinkti veiksmų eiliškumą. Anot apelianto, ginčo statiniui reikalingo žemės sklypo perdavimas galimas tik įteisinus ginčo statinį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo argumentais.
Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą; statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1-3 punktai). Naujo ypatingo bei neypatingo statinio statybai rengiamas statybos projektas ir turi būti gautas leidimas statyti naują statinį (Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, Kultūros paveldo departamento išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais. Be to, įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs statytojo prašymą išduoti leidimą statyti naują statinį, patikrina, ar prašyme nurodytas statytojas turi teisę būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus; nustačius, kad tokios teisės prašyme nurodytas statytojas neturi, prašymas nepriimamas (Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 8.4 punktas). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, paminėto teisinio reguliavimo sisteminė analizė sudaro pagrindą išvadai, jog statytojas (atsakovas UAB „PELĖDA“), siekdamas įteisinti ginčo statinį (atlikti veiksmus, nurodytus skundžiamojo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje), privalėtų būti teisėtu aktualaus (šiuo konkrečiu atveju) žemės sklypo savininku arba naudotoju. Priešingas tokios aplinkybės vertinimas esmingai prieštarautų paminėtam teisinio reglamentavimo mechanizmui. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir jų pagrindimui apelianto cituojamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei šį įstatymą detalizuojančio (įgyvendinančio) poįstatyminio teisės akto nuostatas, sprendžia, jog jos nedera su aukščiau paminėtomis statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarką reglamentuojančiomis normomis. Kita vertus, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo specifiškumą, teisėjų kolegijos įsitikinimu, aptariamu atveju taikytini apelianto nurodytų teisės aktų atžvilgiu specialieji – statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas esą nepagrįstai nustatė terminą apeliantui pavestam veiksmui atlikti. Pasak apelianto, Nacionalinei žemės tarnybai numatyti atlikti veiksmai ir terminai išnuomojant ar parduodant sklypus yra apibrėžti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260, todėl nebuvo būtinybės konkretų terminą nustatyti teismo sprendimu. Teisėjų kolegija pastebi, jog apeliantas nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytu 12 mėnesių terminu veiksmui atlikti išsamiai neargumentuoja. Apeliantas neteigia, jog šis terminas esąs per trumpas, tačiau nurodo, jog jam nustatyto teismo įpareigojimo įvykdamas tiesiogiai priklauso nuo kitų subjektų veiksmų sprendžiant ginčo statinio įteisinimo klausimą. Teisėjų kolegija ankstesnėje šios nutarties dalyje jau konstatavo, kad apelianto argumentai dėl teismo nurodytų atlikti veiksmų eiliškumo (esą pirmiau turėtų būti įteisintas ginčo statinys, o tik po to turėtų būti sprendžiama dėl žemės sklypo perdavimo) yra nepagrįsti. Be to, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo specifiškumą, šiuo konkrečiu atveju nustatant terminą ginčo žemės sklypo perdavimui būtina vadovautis ne apelianto paminėto poįstatyminio teisės akto nuostatomis, o protingumo kriterijumi, t. y. nustatytinas toks terminas, kurio objektyviai pakaktų numatytam įpareigojimui įvykdyti. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28¹ straipsnyje pateiktu teisiniu reglamentavimu akivaizdu, jog tokio pobūdžio veiksmų atlikimo termino nustatymas yra teismo diskrecija. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis remiantis apeliantui nustatytas trumpesnis terminas (nei kiti teismo sprendime apibrėžti terminai) dėl veiksmų, būtinų perduoti žemės sklypą statytojui (UAB „PELĖDA“), įvykdymo. Kolegijos įsitikinimu, vienodos trukmės termino visiems teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išvardintiems veiksmams atlikti nustatymas neužtikrintų teismo sprendimo, kuriuo statytojui suteikiama teisė įteisinti statybą, tinkamo įvykdymo. Pažymėtina, jog bendro (vienodos trukmės) termino nustatymas šiuo konkrečiu atveju galėtų sąlygoti situaciją, kuomet dėl nesavalaikio, užtrukusio (nors ir atlikto dar bendro termino ribose) žemės sklypo perdavimo klausimo išsprendimo, per likusį termino laiką nebebūtų galimybės įvykdyti kitiems proceso dalyviams nustatytų įpareigojimų (pvz., atlikti veiksmus, susijusius su detaliojo plano koregavimu, statybą leidžiančio dokumento išdavimu ir kt.) ir tokiu būdu paneigta statytojo teisė įsiteisinti neteisėtą statybą.
Kaip jau pažymėta, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog aptariamu atveju statybos neteisėtumas buvo nulemtas Nacionalinės žemės tarnybos (kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjos) ir Klaipėdos miesto savivaldybės institucijų neteisėtų veiksmų ir administracinių aktų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog nėra atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos kaltės dėl neteisėtos statybos, kadangi šis atsakovas žemės sklypo dalį atsakovui UAB „PELĖDA“ pardavęs todėl, kad jame jau buvo pastatytas ir viešame registre įregistruotas ginčo statinys. Teisėjų kolegija pastebi, kad apelianto skunde pateikiamos aplinkybės neatitinka byloje jau nustatytų aplinkybių, kurios buvo įvertintos priimant dalinį teismo sprendimą, jog ginčo sklypo dalis statytojui negalėjo būti parduota dėl tos priežasties, kad šioje sklypo dalyje nebuvo statytojui priklausančių ar nuomojamų statinių. Be to, daliniu teismo sprendimu panaikintieji detalusis planas ir statybos leidimas, kurių pagrindu buvo pastatytas ginčo statinys, buvo išduoti (priimti) jau po valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Šiame kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos duomenys neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog neteisėtą statybą lėmė būtent kompetentingų valstybės ir savivaldybės institucijų (nagrinėjamu atveju – apeliantų) neteisėti veiksmai. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo statinį nugriauti bendromis apeliantų lėšomis tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą nebus įvykdyti teismo sprendime nustatyti įpareigojimai ir leidimai.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo įpareigojimų atlikti veiksmus, susijusius su ginčo statinio įteisinimu, neįvykdymo atveju įpareigojo apeliantus nugriauti ginčo statinį. Pažymėtina, jog Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, tiek sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę, sprendžia, jog šis apelianto argumentas nėra pagrįstas. Teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių analizė sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas iš tiesų nugriauti statinį įpareigojo būtent to statinio statytoją – atsakovą UAB „PELĖDA“. Kita vertus, pritartina atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsiliepimo argumentui, kad aplinkybė, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra įvardintas konkretus tokį įpareigojimą (nugriauti statinį) vykdysiantis asmuo, gali proceso dalyviams sukelti tam tikrų neaiškumų šio įpareigojimo vykdymo metu. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina nurodant, jog nugriauti ginčo statinį turi statytojas – atsakovas UAB „PELĖDA“. Kolegija pažymi, jog šis teismo sprendimo rezoliucinės dalies patikslinimas nekeičia sprendimo esmės ir nereiškia pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimo.
Kiti apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, jo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinių skundų motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai), todėl skundai atmetami, o teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas.
Teisėjų kolegija atsakovo UAB „PELĖDA“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkina, kadangi atsakovas nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtąją pastraipą, joje esantį tekstą išdėstant taip:
„Jeigu per nustatytą terminą šiuo teismo sprendimu nustatyti leidimai ir įpareigojimai nebus įvykdyti, įpareigoti atsakovą UAB „PELĖDA“ per 10 mėnesių nuo šiuo teismo sprendimu nustatyto 30 mėnesių termino pabaigos bendromis atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis nugriauti statinį, esantį (duomenys neskelbtini), pastatytą pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, lėšas nugriovimui skiriant lygiomis dalimis“.