Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, atliekantis bausmę Pravieniškių pataisos namuose, atviroji kolonija 1-oji valdyba, Kaišiadorių r., Pravieniškių II k., deklaravęs gyv. vietą - (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010-06-29 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose ir mokytis; 2) 2010-09-21 pagal BK 180 str. 1 d., 63 str. 1, 4 ir 9 d. – laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 9 mėn., įpareigojant tęsti mokslą; 3) 2011-03-03 pagal BK 178 str. 2 d. (penkios nusikalstamos veikos), 63 str. 1, 4 ir 9 d. – laisvės atėmimu 2 metams, laikant, kad yra atlikta 1 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bei vadovaujantis BK 92 str. 1 ir 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams bei paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėn. Biržų rajono apylinkės teismo 2012-01-02 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir D. V. pasiųstas atlikti bausmę į nepilnamečių pataisos namus; 4) 2012-02-21 pagal BK 178 str. 2 d. ir 181 str. 2 d., 63 str. 1 ir 4 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 5) 2012-06-26 pagal BK 235 str. 1 d., 63 str. 1, 4 ir 9 d. – laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje;

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, atliekantis bausmę Kauno nepilnamečių izoliatoriuje – pataisos namuose, deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011-12-28 pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą; 2) 2012-04-11 pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (trys nusikalstamos veikos), 178 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), 178 str. 1 d., BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., - laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 92 str. 1 ir 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti; 3) 2012-09-27 pagal BK 178 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), 63 str. 1 ir 3 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V., 2012 m. rugsėjo 18 d., Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliuose, kalinimo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su G. B., neturinčiu amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., parašė (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjui D. S. laišką, kurio tekstą, sukurtą jų abiejų, t.y. D. V. ir G. B., surašė G. B.. Laiške, grasindamas tiesiogiai ir per kitus asmenis užkapoti teisėją D. S. ir jo šeimos narius, padegti namus, jiems visiems miegant, taip atvirai grasino juos nužudyti dėl pykčio už tai, kad 2012-09-12 buvo atmestas jo apeliacinis skundas dėl baudžiamosios bylos, kurioje teisėjo D. S. priimtu (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu buvo nuteistas už melagingų parodymų davimą. Tą pačią dieną voką su savo vardu pasirašytu bei išteptu krauju laišku ir skutimosi peiliuko dalimi išsiuntė į (duomenys neskelbtini) apygardos teismą, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Be to, D. V. ir G. B. veikdami bendrininkų grupe, 2012 m. rugsėjo 18 d., Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliuose, kalinimo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), abiem sukūrus grasinimo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjui D. S. tekstą ir G. B. surašius D. V. vardu laišką teisėjui D. S., D. V. tą pačią dieną į (duomenys neskelbtini) apygardos teismą išsiuntus šį laišką, kuriame, grasinant prieš nukentėjusįjį ir jo šeimos narius panaudoti fizinį smurtą, t.y. tiesiogiai ir per kitus asmenis užkapoti teisėją D. S. ir jo šeimos narius, padegti namus, jiems visiems miegant, ir taip juos nužudyti, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai D. V. naudai vertė D. S. perduoti didelės vertės turtą – per keturias dienas, t.y. iki 2012-09-22 į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, pervesti D. V. 50000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų), taip prievartavo didelės vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta ir jų veikos pagrįstai kvalifikuotos – D. V. – pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį, o G. B. – pagal BK 181 straipsnio 3 dalį.

Nežiūrint to, kad D. V. savo kaltę neigė, o G. B. teismo posėdyje tvirtino laišką rašęs D. V. nežinant ir, norėdamas pastarajam pakenkti dėl tarpusavio nesutarimų, kaltinamųjų D. V. bei G. B. kaltę, padarius šį nusikaltimą, įrodo baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visuma. Pirmiausia pažymėtina tai, jog grasinantis laiškas nukentėjusiajam D. S., t.y. teisėjui, (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pripažinusį kaltu D. V., kuris apeliacinės instancijos teismo buvo paliktas nepakeistas bei kuriuo D. V. buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 metams 7 mėnesiams bausmė, buvo atsiųstas būtent nuo adresatu prisistačiusiu D. V. bei reikalaujama pervesti pinigus į D. V. sąskaitą. Antra, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Administracijos reikalų skyriaus Siunčiamų suimtųjų ir nuteistųjų prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnalo matyti, kad būtent D. V. 2012-09-18 išsiuntė uždarą laišką (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjui D. S. ir pasirašė, patvirtindamas tokio savo veiksmo atlikimą (1 t., 60-62 b.l.), ką patvirtina ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos būrio viršininko A. L. 2012-11-14 tarnybiniame pranešime dėl suimtojo D. V. laiško be kitos informacijos nurodytos aplinkybės, jog jis 2012-09-18 paėmė iš D. V., buvusio kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), uždarą laišką, adresuotą teisėjui D. S., užregistravo šį laišką numeriu 1020 „Siunčiamų suimtųjų ir nuteistųjų prašymų, pareiškimų, peticijų ir skundų apskaitos žurnale“, o po to D. V., kurio asmenybė buvo nustatyta pagal kameroje esančią kortelėje nuotrauką, pasirašė už siunčiamą laišką pastarajame apskaitos žurnale (1 t., 71 b.l.). Taigi pastarajame Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos būrio viršininko A. L. 2012-11-14 tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, jog jis pats paėmė laišką iš D. V., kurį identifikavo pagal kameros kortelėje esančią nuotrauką, kartu paneigia ir G. B. teisiamajame posėdyje nurodytą versiją, jog jis pats prižiūrėtojui padarė laišką, o D. V. tik pasirašė žurnale, tačiau net nesuprato dėl ko pasirašo. Apie jokius galimus D. V. bei G. B. tarpusavio konfliktus jokių duomenų nebuvo, o pats D. V. 2012-10-25 apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad kameroje kartu sėdėjusių vaikinų jis nepažinojo, jiems nieko nepasakojo, jokių nutarčių nerodė su tais vaikinais nebendravo ir pats jokių laiškų nerašė bei nesiuntė (2 t., 6-7 b.l.), kas kartu prieštarauja G. B. teisme duotiems parodymams, o taip pat ir liudytojo V. M. parodymams, jog 2012 m. rugsėjo mėnesį, būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, vienoje kameroje buvo su G. B. bei D. V., o D. V., girdint G. B., jo paprašė lapų ir voko su pašto ženklu bei nurodė, jog nori parašyti kažkokiam draugui laišką, dėl ko jis D. V. davė vieną dvigubą languotą sąsiuvini lapą ir vieną tuščią voką su paties anksčiau priklijuotu pašto ženklu. Be to, V. M. parodė ir tai, jog kameroje D. V. ir G. B. bendravo geranoriškai, draugiškai, o vėliau jį ir G. B. vežant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, G. B. prisipažino, jog už D. V. parašė kažkokį laišką, tačiau plačiau nieko neaiškino. Be to, ikiteisminio tyrimo metu G. B., priešingai, nei teigė teisme, paaiškino, jog D. V. turėdamas iš V. M. pasiskolintą voką su pašto ženklu ir languotą sąsiuvinio lapą vieną vakarą, kai V. M. miegojo, pasiūlė jam (G. B.) parašyti laišką teisėjui D. S., nurodydamas, jog pats rašyti nenori, nes jį gali atpažinti pagal rašyseną. D. V. diktavo, ką rašyti bei nurodė reikalaujamą pervesti 50000 Lt sumą, o jis perfrazuodavo D. V. žodžius, nes šie skambėjo grubiai ir negražiai. Be to, G. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir tai, jog po to, kai parašė laišką, D. V. padavė skutimosi peiliuko nuolaužą ir paprašė įsipjauti ir sutepti savo krauju laišką, kas ir buvo padaryta. Taip pat kaltinamasis paaiškino, jog savo ranka parašė ant voko adresatą ir siuntėją bei matė, kaip D. V. ryte budinčiam prižiūrėtojui padavė laišką (1t., 120-121, 142-143 b.l.). Pažymėtina dar ir tai, jog 2013-07-01 įtariamojo apklausos metu G. B. nurodė, jog iki 2012 m. rudens nepažinojo D. V., o taip pat nežinojo teisėjo D. S., kas paneigia teisiamojo posėdžio metu D. B. duotus paaiškinimus, jog grasinantį laišką parašė pats vienas norėdamas atkeršyti D. V. (1 t., 142-143 b.l.). Aplinkybės, jog G. B. yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir nė karto nebuvo teisiamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo ar teisėjo D. S., atsižvelgiant dar ir į tai, jog iki 2012 m. rudens nepažinojo D. V., leidžia G. B. teisime duotus parodymus vertinti tik kaip siekį padėti D. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi G. B. teisme duoti parodymai, kad grasinantį laišką nukentėjusiajam D. S. siuntė jis pats, norėdamas atkeršyti D. V., ne tik prieštarauja jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, bet ir kitiems baudžiamojoje byloje esantiems įrodymams, bei kartu, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, yra nelogiški. Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, jog D. V. ir G. B., padarydama šią veiką, veikė bendrininkų grupe.

Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika įvykdoma bendromis kelių asmenų pastangomis. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) – ir gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Taigi, kvalifikuojant nusikalstamą veiką, kaip padarytą bendrininkų grupės, būtina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas ją įvykdyti, tačiau šis susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ar išreikštas kokia nors akivaizdžia forma (pvz., sudarant detalų nusikalstamos veikos įvykdymo planą), taip pat nėra būtina nustatyti, kad kaltininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kad tarp jų buvo glaudūs ryšiai, ir pan., nes tai nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar papildo juos, t.y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo. Išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, teismas konstatuoja, jog D. V. ir G. B. BK 181 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, būtent D. V. iš V. M. pasiėmė languotą sąsiuvinio lapą ir voką su ant jo V. M. užklijuotu pašto ženklu, o G. B., D. V. diktuojant, rašė laiško nukentėjusiajam D. S. tekstą, savo iniciatyva jį redaguodamas, bei ant voko užrašė siuntėją ir gavėją, po ko D. V. šį laišką perdavė Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos būrio viršininkui A. L. bei atitinkamai pasirašė „Siunčiamų suimtųjų ir nuteistųjų prašymų, pareiškimų, peticijų ir skundų apskaitos žurnale“. Taigi abu kaltinamieji realizavo dalį BK 181 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, kas rodo, jog abu jie yra vykdytojai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, D. V. ir G. B. kaltė, padarius BK 181 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, veikiant bendrininkų grupe, yra visiškai įrodyta.

BK 13 str. 1 d. numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o šio straipsnio 2 d. numatytais atvejais – keturiolika metų. Pastarojo straipsnio 2 d. numatyta, jog asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję keturiolika metų, atsako už šioje straipsnio dalyje numatytas nusikalstamas veikas, tarp kurių yra ir turto prievartavimas (181 str.). Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, D. V. yra gimęs (duomenys neskelbtini), o G. B. – (duomenys neskelbtini), dėl ko nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2012-09-18, D. V. buvo sukakę septyniolika metų, o G. B. – tik penkiolika. Atsižvelgiant į tai, G. B. nagrinėjamu atveju yra traukiamas atsakomybėn pagal BK 181 str. 3 d., tačiau negali būti subjektu dėl BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, o baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 145 str. 1 d. yra traukiamas tik D. V..

BK 145 str. 1 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas.

Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji ir baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. V. grasinantį tekstą diktavo negalinčiam būti šios nusikalstamos veikos subjektu G. B., o vėliau šį tekstą perskaitė ir išsiuntė nukentėjusiajam D. S.. Grasinimo realumą nagrinėjamu atveju pagrindžia ne tik nukentėjusiajam adresuoto grasinančio laiško turinys, kuriame nėra jokių dviprasmybių, o tekstas aiškus, tiesiogiai nurodantis, kad tiesiogiai ar per kitus asmenis bus panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį bei jo šeimos narius ar sunaikintas nukentėjusiajam priklausantis turtas, jei nebus įvykdytas prašymas į nurodytą sąskaitą pervesti 50000 Lt, bet ir specialiai į laišką įdėtas krauju suteptas skutimosi peiliukas bei krauju išteptas pats grasinantis laiškas. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog D. V. norėjo bei aktyviais veiksmais sąmoningai siekė įbauginti nukentėjusįjį. Be to, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog D. V. yra ne kartą teistas, tame tarpe ir už smurtinės nusikalstamos veikos padarymą, o taip pat, kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, nukentėjusiajam buvo žinomas D. V. giminaičių nusikalstamas elgesys, todėl nukentėjusysis turėjo realų pagrindą manyti, jog išsakyti grasinimai gali būti realizuoti. Be to, nukentėjusiojo duoti parodymai, kad jis, turėdamas mažų vaikų, buvo priverstas imtis atsargumo priemonių, o šeima skausmingai išgyveno šį įvykį, tik patvirtina laiške išreikšto grasinimo efektyvumą bei realų suvokimą. Taigi D. V. veika yra įrodyta ir pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius sudaro nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d., sudėtį.

D. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių padarius BK 181 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog šia veiką D. V. padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). D. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių padarius BK 145 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką nėra nustatyta.

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką yra laikomas esminių bylos aplinkybių pripažinimas, taip pat svarbu, kad prisipažinimas įvyktų iki nuosprendžio priėmimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-268/2008, 2K-216/2007). Nors teisme G. B. ir pareiškė visiškai prisipažįstantis ir pripažįstantis savo kalę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai besigailintis, tačiau tokie kaltinamojo paaiškinimai negali būti vertinami, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, G. B. teisme iš esmės pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, teisme duoti parodymai vertinami kaip siekis padėti D. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl negali būti vertinamas kaip esminių bylos aplinkybių pripažinimas, t.y. kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. Todėl G. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra tai, jog nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams, kadangi abu kaltinamieji jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė, būdami nepilnamečiai, taip pat į padarytų nusikaltimų sunkumą, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nusikalstamų veikų padarymo motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų padarymo stadiją ir pasekmes, į kaltinamųjų asmenybes ir kitas aplinkybes.

D. V. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, kurių viena yra sunkus (BK 11 str. 5 d.), o kita – nesunkus nusikaltimas (11 str. 3 d.), šias veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą, šiuo metu būdamas jauno amžiaus yra teisiamas šeštą kartą (2 t., 46-50 b.l.), nusikalstamas veikas, už kurias yra teisiamas, padarė būdamas laisvės atėmimo vietoje, anksčiau taikytos poveikio priemones nebuvo veiksmingos ir neužkirto kelio daryti naujus nusikaltimus. D. V. (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre nedispanserizuotas, nors jam nustatytas elgesio ir emocijų sutrikimas (2 t., 40 b.l.), augo socialinių įgūdžių stokojančioje šeimoje (2 t., 44-45 b.l.), Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų charakterizuojamas nepatenkinamai (2 t., 41 b.l.), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nurodyta, kad D. V. gyveno su motina ir mažamečiu broliu, tėvas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, motina bedarbė, šeimos pragyvenimo šaltinis – socialinės išmokos, (duomenys neskelbtini) m. seniūnijos socialiniai darbuotojai teikia reikalingą pagalbą, šeima gyvena socialiniame būste, buities ir gyvenimo sąlygos patenkinamos, o D. V. iki laisvės atėmimo bausmės mokėsi (duomenys neskelbtini) jaunimo mokykloje, 2009 m. dėl mokyklos nelankymo ir netinkamo elgesio buvo taikytos minimalios priežiūros priemonės (2 t., 44-45 b.l.), motinai D. Z. teistumai išnykę (1 t., 98-99 b.l.) yra jo atsakomybę sunkianti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Įvertinus paminėtas svarbias bausmės dydžiui aplinkybes bei atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, atliktų veiksmų apimtį, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d., D. V. už abiejų nusikaltimų padarymą skirtinos laivės atėmimo bausmės, kadangi kitos rūšies bausmių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Už abiejų nusikaltimo padarymą D. V. skirtinų laisvės atėmimo bausmių dydžiai nustatytini šiek tiek mažesnis, nei sankcijoje numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiai, atsižvelgiant ir į BK 91 str. 3 d. nuostatas. D. V. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu.

G. B. padarė vieną tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), šį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą bei būdamas suimtas, būdamas jauno amžiaus šiuo metu yra teisiamas ketvirtą kartą (1 t., 160-163 b.l.), anksčiau taikytos poveikio priemones nebuvo veiksmingos ir neužkirto kelio daryti naujus nusikaltimus. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų charakterizuojamas nepatenkinamai (1 t., 159 b.l.), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nurodyta, kad nepilnamečio gyvenimo sąlygos geros, tėvai dirba, šeima dar moka skolas už jo padarytus nusikaltimus, mamos teigimu problemos prasidėjo, kai G. sužinojo, kad yra įvaikintas, sūnui svarbiausia kitų nuomonė, o su tėvais elgesys tapo nepagarbus, niekinantis( 1 t., 152 b.l.), buvo įtrauktas į socialinės rizikos vaikų sąrašą ( 1 t., 155 b.l.), (duomenys neskelbtini) turizmo ir paslaugų verslo mokyklos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad G. B. nuo 2011-09-01 iki 2012-02-07 ir nuo 2012-04-16 iki 2012-08-22 mokėsi virėjo specialybės, dažnai praleidinėdavo užsiėmimus, turėjo įsiskolinimų iš mokomųjų dalykų, buvo draugiškas, paslaugus, ugdymo procesu labai domėjosi mama (1 t., 149 b.l.), priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neregistruotas, tačiau jam nustatyta diagnozė F.90.1, hiperkrizinis elgesio sutrikimas (1 t., 147 b.l.).

Įvertinus paminėtas svarbias bausmės dydžiui aplinkybes, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, atliktų veiksmų apimtį, bei į tai, jog G. B. prisipažino rašęs grasinantį laišką bei jį ištepęs savo krauju, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d., G. B. už nusikaltimo, numatyto BK 181 str. 3 d., padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatyto minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkis.

Abu kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė neatlikę ankstesniais nuosprendžiais skirtų bausmių. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes bei į tai, kad nusikaltimus kaltinamieji padarė būdami nepilnamečiais, jiems taikytinas palankesnis – dalinis bausmių sudėjimo būdas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad D. V. teisiamas jau šeštą kartą, o G. B. – ketvirtą, kas rodo, jog anksčiau kaltinamiesiems taikytos poveikio priemones nebuvo veiksmingos ir neužkirto kelio daryti naujus nusikaltimus, todėl bendrinant šiuo ir ankstesniais nuosprendžiais skirtas bausmes, pridėtinos didesnės neatliktų bausmių dalys.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) laiškas, vokas su skutimosi peiliuko dalimi bei lyginamieji DNR pavyzdžiai, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p. sunaikintini.

Teismas, remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 301 – 303 str., 307 str. 1 d., -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal BK 181straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d. šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Biržų rajono apylinkės teismo 2012-06-26 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ir D. V. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – t.y. nuo 2013 m. rugsėjo12 d.

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, ir 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-09-27 nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams

Bausmę skirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – t.y. nuo 2013 m. rugsėjo12 d.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-09-27 nuosprendį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

laišką, voką su skutimosi peiliuko dalimi – 1 paketas (saugomą prie bylos) vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p. sunaikinti;lyginamuosius DNR pavyzdžius, saugomus Panevėžio apskrities VPK, 2013-04-10 kvito BBB Nr. 054712 (1 t. 57 b.l.), vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p. sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.