- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- e2S-654-587/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08901-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- mažosios bendrijos ,,Savi Rūmai“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Savi Rūmai“ ieškinį atsakovui J. B., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų mažoji bendrija ,,Domus Rei“, valstybės įmonė ,,Registrų centras“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija ,,Savi Rūmai“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo J. B. (toliau – ir atsakovas) 19 697,38 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų mažoji bendrija ,,Domus Rei“, valstybės įmonė ,,Registrų centras“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, sprendimas įsiteisėjo 2023 m. sausio 20 d.
Šalies argumentai
3. 2023 m. vasario 22 d. atsakovas J. B. apeliaciniu skundu prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodė, kad nebuvo tinkamai informuotas apie vykstantį bylos nagrinėjimo procesą, nėra aktyvus Elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) naudotojas. Nurodė, kad dokumentų įteikimo būdas elektroninėmis ryšio priemonėmis per EPP nelaikytinas tinkamu procesinių dokumentų įteikimo būdu. Teismas, įvertinęs, kad atsakovas yra prisijungęs prie EPP, formaliai sprendė, kad procesinių dokumentų pateikimas atsakovui per EPP yra tinkamas procesinių dokumentų įteikimo būdas, nors atsakovas prie EPP paskyros ilgą laiką nebuvo prisijungęs. Atsakovas neturi imperatyvios pareigos gauti teismo procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Nurodo, kad atsakovas turėjo pateikti sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau atsakovas sutikimo gauti teismo procesinius dokumentus per EPP nėra išreiškęs, taip pat atsakovas apie gautus teismo procesinius dokumentus nebuvo informuotas elektroniniu paštu. Nurodo, kad nors EPP paskyra yra aktyvi, atsakovas EPP yra naudojęsis tik vienoje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 8 d. nutartimi atmetė atsakovo J. B. prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti.
Atsiliepimas
5. Atsakovas, siekdamas paneigti procesinių dokumentų įteikimo faktą, nepagrįstai teigia, kad jis nebuvo davęs sutikimo gauti procesinius dokumentus Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir VEP) paskyroje. Atsakovas neginčija, kad jo LITEKO VEP paskyra aktyvi. Atsakovas, aktyvuodamas savo paskyrą, sutiko gauti į ją procesinius dokumentus. Be to, atsakovas, kaip paslaugų vartotojas, turi pareigą susipažinti su Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėmis (toliau – ir taisyklės), Paslaugų vartotojo vadovu ir laikytis juose nustatytų taisyklių (Taisyklių 9.1, 9.2 punktai). Teisinis reglamentavimas patvirtina, kad paslaugų vartotojas, nesutikdamas, jog konkrečioje byloje jam būtų siunčiami procesiniai dokumentai, turi pateikti bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą arba deaktyvuoti savo paskyrą. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jis atliko nurodytus veiksmus. Dėl to teismas atmetė atsakovo argumentą, kad jis, sukurdamas paskyrą, nedavė sutikimo siųsti į ją dokumentus teismų nagrinėjamose bylose, kuriose jis dalyvauja.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nustatė, kad prie fizinio asmens J. B. paskyros, naudojantis LITEKO VEP paslaugų gavėjo prisijungimo duomenimis, pirmąkart prisijungta 2021 m. kovo 10 d. Paskyroje nurodytas elektroninio pašto adresas yra aktyvuotas, tačiau paslaugų gavėjas nėra užsisakęs pranešimų apie įvykius LITEKO VEP paslaugų gavėjo paskyroje elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis. Paskutinį kartą prie fizinio asmens J. B. paskyros, naudojantis LITEKO VEP paslaugų gavėjo prisijungimo duomenimis, buvo prisijungta 2023 m. vasario 9 d. Atsakovas, turėdamas aktyvią LITEKO VEP paskyrą, žinojo ir turėjo tikėtis, kad teismų procesiniai dokumentai bus siunčiami į jo paskyrą. Teismui išsiuntus dokumentus į LITEKO VEP paskyrą, paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei elektroniniu paštu, kurį paslaugų gavėjas nurodė, sukurdamas paskyrą. Teismo vertinimu procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai. Teismo sprendimas atsakovui išsiųstas sprendimo priėmimo dieną ir įteiktas 2022 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Apeliacinio skundo pateikimo terminas baigėsi 2023 m. sausio 19 d.
Šalies argumentai
7. Atsakovas 2023 m. vasario 22 d. pateikė teismui apeliacinį skundą su prašymu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti. Atsakovas nurodė, kad skundas pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, nes atsakovui nebuvo žinoma apie teisminį procesą – jis nebuvo tinkamai informuotas apie jį, taip pat negavo jokių procesinių dokumentų. Atsakovas pažymėjo, kad nors jo EPP sistema aktyvi, tačiau jis nėra davęs sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninėmis ryšių priemonėmis, be to EPP paskyra naudojosi tik kartą kitoje byloje.
8. Teismo vertinimu atsakovas turėjo visas galimybes pateikti apeliacinį skundą per įstatymo nustatytą terminą arba savalaikiai teikti prašymą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti pratęsimo nurodant priežastis, dėl kurių atsakovas neturi galimybės apeliacinio skundo pateikti laiku. Atsakovo nurodomos priežastys nelaikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Nurodytos priežastys nelaikytinos pateisinamos, kadangi teismo išreikalauti įrodymai iš Nacionalinės teismų administracijos nepagrindžia atsakovo nurodytų aplinkybių, priešingai – nurodyta, kad fizinio asmens J. B. paskyroje nurodytas elektroninio pašto adresas yra aktyvuotas. Atsakovas neveikė pakankamai rūpestingai, nebuvo aktyvus ir tik praėjus daugiau nei mėnesiui nuo termino apeliaciniam skundui paduoti pabaigos, pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas J. B. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti 2023 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo J. B. prašymą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo sprendimas priimtas atsakovui nedalyvaujant pirmosios instancijos teismo procese. Atsakovas neteikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, paruošiamųjų dokumentų, nedalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, nei bylos nagrinėjime iš esmės, procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti, o apie įvykusi pirmosios instancijos teismo procesą ir priimtą sprendimą sužinojo tik 2023 m. sausio 25 d. gavęs antstolio raginimą. Atsakovas nebuvo informuotas apie vykstantį teisminį procesą bei atsakovo procesines teises ir pareigas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad atsakovas yra prisijungęs prie EPP, formaliai sprendė, kad procesinių dokumentų pateikimas atsakovui per EPP yra tinkamas procesinių dokumentų įteikimo būdas. Atsakovas neturi imperatyvios pareigos gauti teismo procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, atsakovas turėjo turėti aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą ir pateikti sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (EPP), tačiau atsakovas sutikimo gauti teismo procesinius dokumentus per EPP nėra išreiškęs, taip pat atsakovas apie gautus teismo procesinius dokumentus nebuvo informuotas elektroniniu paštu. Pažymi, kad nors ir atsakovo EPP paskyra yra aktyvi, tačiau priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jis nėra aktyvus EPP naudotojas, viso labo naudojęsis EPP vienoje byloje.
1.2. Teismo procesinių dokumentų įteikimas nagrinėjant civilinę bylą bei teismo motyvai nutartyje atmetant atsakovo prašymą prieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir aprašas) nuostatoms. Teismas nutartyje selektyviai nepasisako apie aprašo 22 punkte numatytą imperatyvią pareigą apie išsiųstus teismo procesinius dokumentus EPP paslaugos gavėją informuoti ir elektroniniu paštu. Atsakovas nėra užsisakęs pranešimų apie įvykius LITEKO VEP paslaugų gavėjo paskyroje elektroniniu paštu, taigi atsakovas, vadovaujantis aprašo 22 punkte nustatyta tvarka apie gautus civilinės bylos procesinius dokumentus elektroniniu paštu nebuvo informuotas. Pagal Nacionalinės teismų administracijos pateiktą atsakovo EPP gautų dokumentų lentelę, su grafa „PERSKAITYTA“, matyti, kad pagal civilinės bylos numerį atsakovui laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 18 d. iki 2023 m. vasario 1 d. siųsti 83 pranešimai. Laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 18 d. iki 2023 m. sausio 20 d., t. y. laikotarpiu nuo atsakovui siųsto pranešimo byloje (pranešimo dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo) iki pranešimo, kad priimtas sprendimas civilinėje byloje įsiteisėjo atsakovui siųsti net 73 pranešimai, iš kurių atsakovas nei vieno neperskaitė. Atsakovas iš 83 civilinėje byloje siųstų pranešimų pagal Nacionalinės teismų administracijos pateiktą lentelę perskaitė 2. Atsakovui apie įvykusi teismo procesą tapo žinoma ne anksčiau nei sprendimas civilinėje byloje įsiteisėjo ir tai neginčijamai patvirtinta Nacionalinės teismų administracijos pateiktoje lentelėje.
1.3. Teismas vadovavosi procesinių dokumentų įteikimo fikcija. Teismams taikant procesinių dokumentų įteikimo fikciją, iki tol turi būti išnaudoti kiti galimi proceso šalių informavimo apie teismo procesą būdai. Teismas visiškai netaikė CPK 123 numatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos. Teismas viso proceso metu negavo jokio grįžtamojo ryšio iš atsakovo, t. y. atsakovas nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis nei pateikti teismui procesinių dokumentų, nei dalyvavo bylos nagrinėjime teisme žodžiu. Atsakovas, pagal teismą, atsisakė savo teisės būti išklausytam ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. Teismas nebuvo rūpestingas siekiant informuoti atsakovą taip, kad būtų aiškiai teismui žinoma, kad atsakovas yra informuotas apie vykstantį teisminį procesą ir atsisako ginti savo teises procese. Teismas neišnaudojo jokių kitų priemonių, kaip tik informavimo per neaktyvią atsakovo EPP, kurioje atsakovas nebuvo užsisakęs pranešimų gavimo į elektroninį paštą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovo J. B. prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti.
13. Remiantis CPK 307 straipsnio 2 dalimi, terminas apeliaciniam skundui pateikti gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau, pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.
14. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties byloje Nr. e3K-3-80-403/2019 31punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018 103 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Keliamas klausimas dėl to, ar apeliantas buvo tinkamai informuotas apie vykstantį bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.
18. Apeliantas teigia, kad nebuvo informuotas apie vykstantį teisminį procesą bei atsakovo procesines teises ir pareigas. Apeliantas neteikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, paruošiamųjų dokumentų, nedalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, nei bylos nagrinėjime iš esmės, procesiniai dokumentai apeliantui nebuvo įteikti, o apie įvykusi pirmosios instancijos teismo procesą ir priimtą sprendimą sužinojo tik 2023 m. sausio 25 d. gavęs antstolio raginimą. Apeliantas neturi imperatyvios pareigos gauti teismo procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, apeliantas turėjo turėti aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą ir pateikti sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau apeliantas sutikimo gauti teismo procesinius dokumentus per EPP nėra išreiškęs. Apeliantas nėra užsisakęs pranešimų apie įvykius LITEKO VEP paslaugų gavėjo paskyroje elektroniniu paštu, taigi, vadovaujantis aprašo 22 punkte nustatyta tvarka apie gautus civilinės bylos procesinius dokumentus elektroniniu paštu nebuvo informuotas. Pagal Nacionalinės teismų administracijos pateiktą apelianto EPP gautų dokumentų lentelę, su grafa „PERSKAITYTA“, matyti, kad pagal civilinės bylos numerį apeliantui laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 18 d. iki 2023 m. vasario 1 d. siųsti 83 pranešimai. Apeliantas iš 83 civilinėje byloje siųstų pranešimų pagal Nacionalinės teismų administracijos pateiktą lentelę perskaitė 2. Apeliantui apie įvykusi teismo procesą tapo žinoma ne anksčiau nei sprendimas civilinėje byloje įsiteisėjo ir tai neginčijamai patvirtinta Nacionalinės teismų administracijos pateiktoje lentelėje.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus bei pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 21 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), pasisakydamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teismą bei pabrėždamas nacionalinių teismų pareigą užtikrinti tinkamą šalių informavimą apie pradėtą teisminį procesą, yra nurodęs, kad tam, jog ši teisė į teismą būtų veiksminga, asmuo turi turėti galimybę dalyvauti teisminiame nagrinėjime (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų kur kas blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Bendrasis teisės į teisingą teismą principas reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77).
20. Nagrinėjamu atveju teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apeliantas J. B. yra sudaręs sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotojas, LITEKO VEP paskyra yra aktyvi. Šių aplinkybių apeliantas neginčija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungęs prie EPP sistemos ir autentifikuodamasis taisyklių nustatyta tvarka), patvirtino, kad susipažino su taisyklėmis ir sutiko laikytis jų sąlygų bei sutiko gauti procesinius dokumentus EPP paskyroje. Byloje nustatyta, kad naudojantis J. B. prisijungimo duomenimis yra sukurtos J. B. LITEKO VEP paslaugų gavėjo paskyra ir juridinio asmens MB „Domus Rei“ LITEKO VEP paslaugų gavėjo paskyra, kurioje paskyros atstovu nurodytas J. B.. Prie fizinio asmens J. B. paskyros naudojantis LITEKO VEP paslaugų gavėjo prisijungimo duomenimis pirmąkart prisijungta 2021 m. kovo 10 d. Apelianto paskyroje nurodytas elektroninio pašto adresas yra aktyvuotas, tačiau paslaugų gavėjas nėra užsisakęs pranešimų apie įvykius LITEKO VEP paslaugų gavėjo paskyroje elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis. Paskutinį kartą prie fizinio asmens J. B. paskyros, naudojantis LITEKO VEP paslaugų gavėjo prisijungimo duomenimis, prisijungta 2023 m. vasario 9 d.
21. Apeliantas nurodo, kad apie įvykusi pirmosios instancijos teismo procesą ir priimtą sprendimą sužinojo tik 2023 m. sausio 25 d. gavęs antstolio raginimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 18 d. per EPP išsiuntė apeliantui ir tretiesiems asmenims, tarp jų ir MB „Domus Rei“, ieškinį su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantas J. B. nagrinėjamoje byloje yra ir trečiojo asmens MB „Domus Rei“ atstovas – vadovas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO ir Nacionalinės teismų administracijos pateiktų duomenų matyti, kad apeliantas faktiškai naudojasi ir trečiojo asmens MB „Domus Rei“ LITEKO VEP paskyra, kurioje paskutinis prisijungimas fiksuotas J. B. 2022 m. rugpjūčio 21 d. 10.45 val. Nors Nacionalinė teismų administracija neturi galimybių pateikti informacijos apie tai, kiek kartų ir kada asmuo jungėsi prie LITEKO VEP paslaugų gavėjo paskyros, tačiau akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantas naudojosi LITEKO VEP paskyra.
22. Viena vertus pagal Nacionalinės teismų administracijos pateiktą apelianto EPP gautų dokumentų lentelę, su grafa „PERSKAITYTA“, matyti, kad pagal civilinės bylos numerį apeliantui laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 18 d. iki 2023 m. vasario 1 d. siųsti 83 pranešimai iš kurių apeliantas perskaitė tik 2, tačiau pateikta lentelė, taip pat patvirtina, kad visi teismo procesiniai dokumentai LITEKO VEP paskyroje buvo gauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai, kad apeliantas neteikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, paruošiamųjų dokumentų, nedalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, nei bylos nagrinėjime iš esmės, rodo, kad apeliantas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas domėtis bylos procesu. Apeliantui nebuvo kliūčių tinkamai ir laiku pasinaudoti apeliacijos teise, nėra jokių teisinių pagrindų pripažinti, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Aplinkybė, kad apeliantas neperskaitė gautų procesinių dokumentų yra subjektyvaus pobūdžio, kuri negali būti vertinama kaip svarbi ir nepriklausanti nuo jo valios priežastis. Tai, kad apeliantas savo neveikimu, turėdamas aktyvią LITEKO VEP paslaugų paskyrą, būdamas paslaugų gavėju per aplaidumą sukūrė sau neigiamas pasekmes, nereiškia, kad dėl to turi nukentėti kitos šalies teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentą, kad apeliantas negavo procesinių dokumentų elektroniniu paštu, laiko nepagrįstu, kadangi tik pats apeliantas savo LITEKO VEP paskyroje galėjo pasirinkti papildomą informavimo būdą elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantas neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis), tačiau aplinkybė, kad apeliantas prisijungė prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavosi nustatyta tvarka, patvirtina, kad apeliantas sutiko gauti procesinius dokumentus EPP paskyroje.
23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.