- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-09
- Bylos Nr.
- B2-1145-368/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00421-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- Lietuvos, Vengrijos uždarosios akcinės bendrovės, „Vianrė“
- Atsakovas
- Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Baltic Trailer Rental“, BAB bankas „Snoras“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos ir Vengrijos uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Vianrė“ direktoriaus A. J. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“, tretieji asmenys UAB „Baltic Trailer Rental“, BAB bankas „Snoras“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos teisme 2014 m. lapkričio 5 d. gautas ieškovo Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“ direktoriaus A. J. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“ (1 tomas, 2–5 b. l.), ir jame ieškovas prašė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“ ir restruktūrizavimo administratoriumi paskirti A. P.. Nurodė, kad bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų, vėluoja atsiskaityti su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau ĮRĮ) tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto.
ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytos restruktūrizavimo taikymo sąlygos. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.
ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įmonės finansinių sunkumų pobūdis gali paneigti įmonės restruktūrizavimo galimybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006).
Atsižvelgdamas į tai, kad restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, jog ĮRĮ nurodytas reikalavimas įmonei vykdyti komercinę ūkinę veiklą reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009), ir įvertindamas ĮRĮ įtvirtintus bendrovės mokumo ir veiklos atkūrimo tikslus, teismas laiko būtinu, be kita ko, įvertinti įmonės finansinę būklę.
Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad buvęs Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“ direktorius jau 2014-03-06 pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nurodydamas, jog bendrovė neturi galimybių atstatyti veiklos rentabilumą ir atsiskaityti su kreditoriais (pridėtos civilinės bylos Nr. B2-726-440/2014 1–4 b. l.). Nors vėliau bendrovės akcininkai pasikeitė ir naujas įmonės vadovas atsisakė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, minėtos aplinkybės yra svarbios, įvertinant restruktūrizavimo proceso galimybę.
Antra, nuo prieš tai minėto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovės finansiniai rodikliai smarkiai pablogėjo. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo buvęs bendrovės direktorius nurodė, kad pagal bendrovės 2014-02-28 balansą įmonės ilgalaikio turto vertė sudarė 1 065 159 Lt, trumpalaikio – 389 025 Lt (bendra suma 1 454 184 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 1 842 127 Lt, iš jų: 977 128 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos. Pareiškėjas nurodė, kad pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2014-02-28 sudarė beveik 515 000 Lt. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui duomenis, patvirtinančius nurodytas aplinkybes (pridėtos civilinės bylos Nr. B2-726-440/2014 2–15 b. l.).
Pažymėtina, kad pagal 2014-09-30 balansą bendrovės turto vertė, palyginus su 2014-02-28 duomenimis, sumažėjo apie 14 proc. ir sudarė 1 256 212 Lt, iš jų: ilgalaikis turtas – 930 670 Lt, trumpalaikis turtas – 325 542 Lt (1 tomas, 2, 39 b. l.). Bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis, pradelsti įsipareigojimai kreditoriams padidėjo 9 proc. iki 566 555,24 Lt (1 tomas, 116 b. l.).
Trečia, nors, pagal bendrovės vadovo pateiktus duomenis, pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.), kadangi turto vertė siekia 1 256 212 Lt, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams – 566 555,24 Lt, t. y. pradelsti įsipareigojimai sudaro kiek daugiau, nei 45 proc. įmonės turto vertės, teismas sprendžia, jog reikia detaliau įvertinti įmonės finansinius rodiklius.
Bylos duomenimis, didžiausią dalį įmonės ilgalaikio turto vertės (99,6 proc.) sudarė transporto priemonės (1 tomas, 58 b. l.). Pažymėtina, kad šios transporto priemonės (vilkikai) yra įkeistos bankui (pridėtos civilinės bylos Nr. B2-726-440/2014 5 b. l.). Taigi iš šių transporto priemonių, be banko leidimo negalės būti vykdomi įsipareigojimai kitiems kreditoriams. Be to, šio turto vertė nuolat mažėja, 2014-09-30 vilkikų balansinė vertė – 926 194,74 Lt, 2014-10-31 – 908175,20 Lt (1 tomas, 90, 2 tomas, 105 b. l.)
Bendrovės trumpalaikio turto didžiausią dalį (apie 99,80 proc.) sudaro gautinos sumos (1 tomas, 39, 118–119 b. l.), iš jų didžiausia skola sudaro R. B. 2010–2011 m. laikotarpio 171 349,86 Lt įsiskolinimas (119 b. l.). Teismui 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi įpareigojus atsakovės vadovą pateikti duomenis, kokių priemonių įmonė ėmėsi, siekdama išieškoti iš debitorių UAB „Nordtransa“ 48 400 Lt, o iš R. B. – 171 349,86 Lt įsiskolinimus, teisme gauti duomenys, parodantys, jog įmonė nuolat ragina atsiskaityti skolininkus, tačiau skolos ar jų dalis nepadengtos (2 tomas, 126–138 b. l.).
Nors, VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB „Nordtransa“ nėra bankrutuojanti įmonė, akivaizdu, jog ji dėl finansinių sunkumų šiuo metu negali įvykdyti savo prievolių, įmonės galimybės grąžinti R. B. skolą yra ribotos, o įvertinant didelį skolos pradelsimą – praktiškai neįgyvendinamos.
Bendrovės kelių paskutinių metų pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis, įmonė veikia nuostolingai: 2011 m. nuostolis siekė 677 488 Lt, 2013 m. nuostolis sudarė 216 474 Lt (pridėtos civilinės bylos Nr. B2-726-440/2014, 15, 55 b. l., nagrinėjamos bylos 1 tomas, 40 b. l.). Nors šiais finansiniais metais įmonė deklaruoja gavusi 102 731 Lt pelną (1 tomas, 40 b. l.), teismas, preliminariai įvertinęs bendrovės vykdomos veiklos pobūdį, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumą ir per šių finansinių metų ciklą mokėtinas kreditoriams sumas, sprendžia, jog įmonė realaus pelno negaus ir šio pelno nepakaktų normalizuoti įmonės veiklai, kadangi įmonės pardavimo pajamos labai sumažėjo 2013 m. – 3 786 991 Lt, 2014-09-30 – 514 899 Lt (1 tomas, 40 b. l.).
Ketvirta, Šiaulių apygardos teisme 2014-12-03 gauti BAB bankas „Snoras“ duomenys (2 tomas, 35–37 b. l.), iš kurių matyti, kad vien bendrovės pradelsti įsipareigojimai BAB bankas „Snoras“ šiuo metu sudaro 1 296 365,93 Lt, kadangi bankas, netinkamai vykdant sutartis, nutraukė kredito sutartis. Taigi vien bankui atsakovės Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“ pradelsti įsipareigojimai daugiau nei du kartus viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismo vertinimu, Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“ yra faktiškai nemoki įmonė (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Įvertinus banko pateiktus duomenis apie atsakovės pradelstus įsipareigojimus kartu su atsakovės vadovo pateiktais duomenimis, bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro apie 1,5 mln. Lt (1 296 365,93 Lt + 566 555,24 Lt – 195 000 – 160 000 Lt) (1 tomas, 116 b. l.).
Penkta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011 išaiškinta, kad teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi patikrinti ne vien tai, kaip restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytas įmonės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, bet ir įvertinti, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios įmonės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą.
Restruktūrizavimo plane nurodyta, kad įmonės laikino nemokumo pagrindinė priežastis –transporto paslaugų į Rusiją sumažėjimas (1 tomas, 49 b. l.). Teismas pažymi, kad šiuo metu iškilus lietuvių vežėjų įvažiavimo į Rusiją neterminuotai problemai (CPK 182 str. 1 p.) ir bendrovei nekeičiant pagrindinės veiklos srities – krovinių vežimo į Rusiją, restruktūrizavimo procesas būtų neveiksmingas. Be to, plano duomenimis, bendrovės darbuotojų skaičius 2013–2014 m. labai sumažėjo, 2013-12-31 įmonė dirbo 25 darbuotojai, o 2014-10-07 liko tik penki, iš kurių trys –administracijos darbuotojai. Akivaizdu, kad bendrovės neturi realių galimybių normalizuoti įmonės ūkinę-komercinę veiklą. Nesant jokių duomenų apie investuotojus, bendrovės teikiamų paslaugų paklausos padidėjimą ir bendrovei realiai neturint turto, realizavus dalį kuriuo, būtų įmanoma optimizuoti įmonės veiklą, nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog šiuo atveju galėtų būti pasiektas restruktūrizavimo procesui keliamas tikslas.
Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“ yra faktiškai (realiai) nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, LR civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
Atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“.
Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.