Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir bylos ribų

11. Aptariamoje pareiškėjo darbo knygelėje padaryti įrašai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. Š. 1992 m. vasario 26 d.: „Priimtas į darbą (duomenys neskelbtini) pareigoms.“, taip pat 1994 m. birželio 20 d. padarytas įrašas, kad pareiškėjas: „Atleistas iš darbo asmeniškai prašant.“. Prie šių įrašų uždėti: sunkiai įskaitomas įmonės antspaudas, tikėtina su žyma: „Lietuvos Respublika, K. personalinė įmonė“, taip pat VSDFV uždėti antspaudai, be kita ko žyma, kad 1994 m. birželio 21 d. darbo knygelės pildymas nutrauktas ir išduotas valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas (žr. e. b. l. 11–12, 36–37, taip pat kartu su VSDFV atsiliepimu pateiktus dokumentus, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjui 1994 m. birželio 21 d. išduotas valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas, kuriame perrašytas pirmiau nurodytas darbo knygelės 1994 m. birželio 20 d. įrašas: „K. personalinė įmonė. Atleistas iš darbo asmeniškai prašant.“ (žr. e. b. l. 38–39).

15. VSDFV duomenimis VSDFV archyve ir registre nėra jokių duomenų apie A. K. įmonėje „A.K. ir S.“ samdytus darbuotojus (žr. be kita ko VSDFV 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, taip pat dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo 2025 m. balandžio 29 d. posėdžio garso įrašą). Teismo iniciatyva VSDFV patikrinus archyve saugomus duomenis apie kitų K. įmonių vardu registruotų įmonių duomenis, K. individualios įmonės „Sėla“ (d. k. (duomenys neskelbtini)), V. K. įmonės „Rasa“ (d. k. (duomenys neskelbtini)), V. K. personalinės įmonės „Aelitas“ (d. k. (duomenys neskelbtini)) bei V. K. personalinės įmonės (d. k. (duomenys neskelbtini)), kaip draudėjo (darbdavio) teisės aktų nustatyta tvarka pateiktus pranešimus (apie socialinio draudimo pradžią (įdarbinimas) 1 SD, apie socialinio draudimo pabaigą (atleidimas) 2 SD, apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas 3 SD), nustatyta, kad saugomuose dokumentuose pranešimų apie samdomus darbuotojus už 1993 –1994 metus taip pat nėra (žr. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)).

16. Teismo 2025 m. balandžio 29 d. posėdyje iškėlus klausimą, galbūt pareiškėjas dirbo visai ne A. K. įmonėje „A.K. ir S.“, o galbūt kitoje, pareiškėjo atstovė teigė, kad jis dirbo būtent A. K. įmonėje „A.K. ir S.“, taigi pareiškimo tikslinti nepageidavo. Pareiškėjo atstovės teigimu, nors K. vardu Vilniuje buvo registruotos kelios įmonės, K. pavarde buvo registruota tik viena įmonė (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje buvo ir gabenamų prekių sandėlis. Pareiškėjo atstovės teigimu, pagal įmonės vietą, pareiškėjo darbo pobūdį, taip pat darbo laikotarpį, visų K. vardu registruotų įmonių deklaruotą veiklą pareiškėjas dirbo būtent A. K. įmonėje „A.K. ir S.“, kurios buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (žr. teismo 2025 m. balandžio 29 d. posėdžio garso įrašą). Taigi šios bylos nagrinėjimo ribos aiškios – ar yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 26 d. iki 1994 m. birželio 20 d. dirbo konkrečiai A. K. įmonėje „A.K. ir S.“.

17. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad įmonės savininkas A. K. tuo metu gyveno toje pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis galėtų patvirtinti apie pareiškėjo darbą A. K. įmonėje „A.K. ir S.“, tačiau Gyventojų registras neturi jokių duomenų apie savininką A. K., gimusį (duomenys neskelbtini) (žr. e. b. l. 2, 13). Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje teigė, kad pagal iš archyvo gautą kvitą ir jame nurodytą savininko asmens kodą sužinojo, kad įmonės savininko A. K. gimimo data – (duomenys neskelbtini) (žr. taip pat e. b. l. 20, 34).

18. Tačiau teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie pareiškime nurodytą asmenį A. K., nustatyta, kad šio asmens gimimo data yra kita – (duomenys neskelbtini), aptariamas asmuo yra registruotas Gyventojų registre, taip pat savo gyvenamąją vietą iki šiol yra registravęs adresu (duomenys neskelbtini), taip pat 1997 metais dirbęs A. K. įmonėje „A.K. ir S.“, kurios kodas (duomenys neskelbtini). Teismui patikrinus Gyventojų registro duomenis apie asmenį, kurio asmens kodas nurodytas byloje esančiame kvite (žr. e. b. l. 20), nustatyta, kad aptariamame dokumente nurodytas asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra likvidatoriaus E. A. K. asmens kodas, kuris (duomenys neskelbtini) mirė, o ne įmonės savininko A. K. (žr. byloje esančius išrašus iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir Gyventojų registro).

19. Teismas, įvertinęs tai, kad jis tokio pobūdžio bylose kaip ši, kuri nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka, yra aktyvus, t. y. turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, 2025 m. kovo 12 d. nutartimi savo iniciatyva nutarė šaukti į teismo posėdį liudytoju A. K., gimusį (duomenys neskelbtini). Pastarasis teismo 2025 m. balandžio 29 d. posėdyje patvirtino, kad tik jis vienas buvo įteigęs A. K. įmonę „A.K. ir S.“ ir tik jis vienas buvo jos savininkas (žr. teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį, teismo 2025 m. balandžio 29 d. posėdžio garso įrašą).

20. Archyvo duomenimis A. K. įmonės „A.K. ir S.“ archyvinio fondo 1998 metų veiklos dokumentai dėl pasibaigusio dokumentų saugojimo termino buvo nurašyti ir sunaikinti pagal dokumentų naikinimo aktą, todėl archyvas pateikė tik rejestro byloje saugomų 1998 m. liepos 1 d. dokumentų perdavimo saugoti akto, 1998 m. liepos 1 d. kvito Nr. (duomenys neskelbtini) anspaudams (spaudams) sunaikinti, 1991 m. spalio 10 d. pareiškimo įregistruoti individualią įmonę ir 2009 m. rugsėjo 3 d. naikinti atrinktų bylų akto kopijas (žr. e. b. l. 18–22). Aptariamuose dokumentuose nurodyta, kad A. K. įmonės „A.K. ir S.“ savininkas – A. K., likvidatorius – (šiuo metu pagal Gyventojų registro duomenis jau miręs) E. A. K.. Liudytoju byloje apklaustas A. K. patvirtino, kad aptariamame 1991 m. spalio 10 d. pareiškime įregistruoti individualią įmonę prie prierašo „Pareiškėjo parašas“ yra jo parašas, taip pat patvirtino, kad įmonės likvidatoriumi buvo E. A. K..

Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą

21. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

22. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. Š. prašo darbo stažo senatvės pensijai gauti perskaičiavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 26 d. iki 1994 m. birželio 20 d. dirbo A. K. įmonėje „A.K. ir S.“. Pareiškėjas nurodo, kad jis negali gauti dokumentų, tinkamai patvirtinančių apie jo darbą A. K. įmonėje „A.K. ir S.“ laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 26 d. iki 1994 m. birželio 20 d., nes jie nėra išlikę. Pirmiau jau minėta, kad bylos duomenimis, nei registruose, nei archyvuose nėra išlikusių jokių dokumentų apie pareiškėjo darbą A. K. įmonėje „A.K. ir S.“ laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 26 d. iki 1994 m. birželio 20 d. VSDFV pareiškėjui taip pat nurodė, jog nesant išlikusiems aktualiems dokumentams, pareiškėjas gali kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje yra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas siekė gauti ginčui aktualius dokumentus, kreipėsi į atitinkamas įstaigas, tačiau iš jų gauti atsakymai, kad dokumentų nėra, jie neperduoti saugoti (žr. kartu su pareiškimu pateiktus dokumentus).

25. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nes nėra išlikusių reikalingų dokumentų. Be to, prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nustačius pareiškėjo prašomą juridinį faktą, būtų pagrindas perskaičiuoti pareiškėjo darbo stažą senatvės pensijai gauti. Dėl visų pirmiau šiame sprendime nurodytų motyvų teismas konstatuoja, kad nepaisant to, jog pareiškėjas neskundė VSDFV sprendimo, šiuo konkrečiu atveju yra visos sąlygos kreiptis į teismą juridiniam faktui nustatyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį byloje Nr. e2S-513-1012/2024).

26. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 26 d. iki 1994 m. birželio 20 d. dirbo A. K. įmonėje „A.K. ir S.“. Šis faktas reikalingas pareiškėjui darbo stažo senatvės pensijai gauti perskaičiavimo tikslu.

27. Pareiškėjas darbo santykių egzistavimą su A. K. įmone „A.K. ir S.“ iš esmės įrodinėja pateiktos darbo knygelės įrašais, pareiškėjui išduoto valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo įrašu, kartu su pareiškimu pateiktais dokumentais be kita ko apie šios įmonės įsteigimą ir juose deklaruotą veiklą, savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais. Todėl byloje turi būti įvertinama, ar pateikti įrodymai, paaiškinimai ir liudytojų parodymai pakankami nustatyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 26 d. iki 1994 m. birželio 20 d. dirbo A. K. įmonėje „A.K. ir S.“. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai.

28. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs įrodymų įvertinimo ir pakankamumo nustatymo taisykles bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo: šiose bylose įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, tačiau svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir, atitinkamai, būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. Turi būti argumentuotai patvirtinta, jog joks protingas žmogus, esant tokiems įrodymams, fakto nepripažintų įrodytu, arba argumentuotai patvirtinta, kad byloje apskritai nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą dėl fakto buvimo ar nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

29. Pirmiausia pažymėtina, kad pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimas ir pensijų skyrimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – Pensijų įstatymas) bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – Nuostatai Nr. A1-670). Pensijų socialinio draudimo stažas (toliau – ir stažas) – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti stažui prilyginti laikotarpiai (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Asmens stažas nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsniu, 2 straipsnio 12 dalimi ir Nuostatų Nr. A1-670 6.4–6.5, 15–26 punktais.

30. Stažui prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1994 m. gruodžio 31 d., nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Akcentuotina, kad šiuos laikotarpius įrodantys dokumentai nurodyti Nuostatų Nr. A1-670 6.4 papunktyje. Stažui prilyginami laikotarpiai iki 1993 m. gruodžio 31 d. įrodomi be kita ko darbo knygelėmis, jeigu jose įrašai padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu ( žr. Nuostatų Nr. A1-670 6.4.1 papunktį). Taigi į stažą įskaitomi ne bet kokie darbo knygelėse nurodyti įrašai, bet tik tokie, kurie yra darbo knygelėse darbdavio (jo įgalioto asmens) patvirtinti parašu ir įmonės antspaudu.

31. Stažas po 1994 m. sausio 1 d. įrodomas Apdraustųjų registro duomenimis apie asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginamus laikotarpius nuo 1994 m. sausio 1 d. (Nuostatų Nr. A1-670 6.5 papunktis); darbo stažas po 1994 m. sausio 1 d. įrodomas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis apie asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginamus laikotarpius nuo 1994 m. sausio 1 d. (Nuostatų Nr. A1-670 6.5 papunktis).

32. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro 1992 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 96 „Dėl darbo knygelių keitimo“ buvo patvirtinta darbo knygelių keitimo į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus tvarka, parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 584 patvirtintomis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklėmis. Šio Įsakymo 1 ir 2 punktuose buvo nustatyta, kad visų įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojų (apdraustųjų), kurie yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, darbo knygelės keičiamos į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus (toliau – ir VSDP ) nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d.; darbo knygelės keičiamos nutraukiant jų tolesnį pildymą ir išduodant valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus. Aptariamos Tvarkos 5.4 papunktyje buvo nustatyta, kad įmonės administracija kiekvieno įmonės darbuotojo darbo knygelės skirsnio „žinios apie darbą“ 3-je skiltyje uždeda šio turinio spaudą (įrašo įrašą): „Darbo knygelės pildymas nutrauktas. Išduotas valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas serija... Nr.... 199....“, 4-je skiltyje įrašo darbo knygelės pakeitimo į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą teisinį pagrindą (uždeda spaudą). Šie įrašai patvirtinami įmonės įgalioto darbuotojo parašu ir įmonės arba skyriaus antspaudu. Darbo knygelės pateikiamos teritorinio skyriaus darbuotojui, tarpusavyje suderinta tvarka (Įsakymo 5.5 papunktis). Įmonės dirbančiajam laiku (pagal darbo grafiką) neatvykus į darbovietę pakeisti darbo knygelės, VSDP išduodamas teritoriniame skyriuje. Asmenys, įsidarbinę po 1993 m. sausio 1 d., privalo pateikti darbdaviui VSDP (Įsakymo 10 punktas). Įsakymo 11 punkte nustatyta, kad asmenims atleidžiamiems iš darbo po 1993 m. sausio 1 d.: kai įmonės dirbantiesiems nebuvo išduoti VSDP, įrašai įrašomi darbo knygelėje įprastine tvarka; kai įmonės dirbantiesiems nebuvo išduoti VSDP, tačiau atleidžiamam darbuotojui anksčiau buvo pakeista darbo knygelė, įrašomi atitinkami įrašai jo VSDP ir nustatyta tvarka pateikiama informacija teritoriniam skyriui; kai įmonės darbuotojams buvo pakeistos darbo knygelės įrašai įrašomi VSDP ir nustatyta tvarka perduodama informacija teritoriniam skyriui.

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nežinoma, kodėl priėmus minėtą Įsakymą vietoje darbo knygelės jam nebuvo išduotas VSDP. Jau minėta, kad pagal Įsakymo 11.1 papunktį, asmenims atleidžiamiems iš darbo po 1993 m. sausio 1 d., kai įmonės dirbantiesiems nebuvo išduoti VSDP, įrašai įrašomi darbo knygelėje įprastine tvarka. Tačiau ši nuostata turi būti aiškinama neatsiejamai nuo kitos Įsakymo nuostatos, kur buvo nurodyta, kad darbo knygelės keičiamos į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. Sisteminė šių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad nuo 1994 m. sausio 1 d. nebegalėjo būti darbo knygelių, atitinkamai, ir negalėjo būti daromi jose įrašai, nes iki 1993 m. gruodžio 31 d. darbo knygelės turėjo būti pakeistos į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus. Be to, kaip teisingai pažymėjo suinteresuotas asmuo, Socialinės apsaugos ministerijos 1993 m. gruodžio 23 d. įsakymu nuo 1994 m. sausio 1 d. buvo nutrauktas darbo knygelių išdavimas ir buvo nustatyta, kad visi po šios datos darbo knygelėse padaryti įrašai pripažįstami neturintys juridinės galios.

34. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 584 patvirtintų Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklių (toliau – Taisyklės Nr. 584) 2 punkte, nuo 1995 m. birželio 10 d. minėtą tvarką nustatančių Vyriausybės 1995 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 782 patvirtintų Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklių (Taisyklės Nr. 782) 3 punkte buvo nustatyta, kad apdraustųjų įskaitą tvarko VSDFV ir jos teritoriniai skyriai. Pagal Taisyklių Nr. 584 ir Taisyklių Nr. 782 nuostatas darbdaviui buvo nustatyta pareiga pranešti VSDFV teritoriniams skyriams apie priimtą į darbą asmenį ir duomenis apie atleidžiamą darbuotoją, t. y. apdraustojo asmens vardą, pavardę, asmens kodą, priėmimo į darbą datą, laikotarpį, kurį buvo apdraustas darbuotojas, apmokestinamąjį darbo užmokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą (Taisyklių Nr. 584 6 ir 7 punktai ir Taisyklių Nr. 782 13 ir 14 punktai).

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jo nurodomas darbdavys nebuvo pateikęs VDSFV jokių duomenų apie pareiškėją kaip apie apdraustąjį darbuotoją. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo gautas draudžiamąsias pajamas A. K. įmonėje „A.K. ir S.“, įmonė nepranešė VSDFV apie pareiškėją, kaip apdraustąjį darbuotoją, atitinkamai nemokėjo už jį jokių mokesčių. Nei VSDFV, nei kituose archyvuose ar registruose nėra jokių duomenų apie A. K. įmonėje „A.K. ir S.“ samdytus darbuotojus, šios įmonės, kaip darbdavio, teisės aktų nustatyta tvarka pateiktus pranešimus apie socialinio įdarbinimą ar atleidimą (žr. be kita ko VSDFV 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, taip pat dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo 2025 m. balandžio 29 d. posėdžio garso įrašą).

36. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad Juridinių asmenų registro, archyvo duomenimis laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 26 d. iki 1994 m. birželio 20 d. K. vardu Vilniuje buvo registruotos kelios įmonės (e. b. l. 10) ir, kaip jau minėta, nė vienoje iš jų taip pat nėra duomenų apie darbdavio teisės aktų nustatyta tvarka pateiktus pranešimus apie socialinio draudimo pradžią (įdarbinimą), apie socialinio draudimo pabaigą (atleidimą), apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas, samdomus darbuotojus už 1993 –1994 metus (žr. šio sprendimo 15–16 punktus).

37. Pareiškėjo darbo knygelėje padaryti įrašai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. Š. 1992 m. vasario 26 d.: „Priimtas į darbą (duomenys neskelbtini) pareigoms.“, taip pat 1994 m. birželio 20 d. padarytas įrašas, kad pareiškėjas: „Atleistas iš darbo asmeniškai prašant.“. Tiek iš aptariamoje knygelėje esančio antspaudo, tiek iš valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo duomenų galima daryti išvadą, kad prie aptariamų darbo knygelės įrašų uždėtas sunkiai įskaitomas įmonės antspaudas yra su būtent žyma: „Lietuvos Respublika, K. personalinė įmonė“ (žr. e. b. l. 11–12, 36–37, taip pat kartu su VSDFV atsiliepimu pateiktus dokumentus, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dėl to byloje nėra ginčo. Tačiau pažymėtina, kad aptariamas pareiškėjo darbo knygelėje esantis antspaudas akivaizdžiai skiriasi nuo bylos dokumentuose esančio A. K. įmonės „A.K. ir S.“ antspaudo: „Lietuvos Respublika, Vilniaus miestas, A. K. įmonė „AK ir S“. Nors pareiškėjas pareiškime teigia neva po 1994 metų įmonė keitė savo anspaudą arba naudojo du anspaudus, šioms aplinkybės pagrįsti nepateikė absoliučiai jokių, nors ir netiesioginių, įrodymų. Priešingai, byloje liudytoju apklaustas A. K. įmonės „A.K. ir S.“ savininkas paaiškino, kad, kiek jis atsimena, įmonė turėjo tik vieną antspaudą ir jo niekada nekeitė, taip pat, teismui parodžius pareiškėjo darbo knygelėje esantį antspaudą, liudytojas paaiškino, jog neprisimena, kad įmonė būtų turėjusi tokį antspaudą, esantį pareiškėjo darbo knygelėje, taip pat paaiškino, jog pareiškėjo darbo knygelėje padaryti įrašai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne liudytojo (įmonės savininko) ranka rašyti, o darbo knygelėje esantis parašas taip pat nėra liudytojo įmonės savininko A. K.. Liudytojas taip pat paaiškino, kad, kiek jis prisimena, įmonėje 1992–1994 metų laikotarpiu apskritai nedirbo jokie darbuotojai, išskyrus tik patį liudytoją įmonės savininką A. K.. Liudytojas neprisimena, kad įmonėje apskritai būtų kažkas dirbęs. Taigi byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad būtent A. K. įmonės „A.K. ir S.“ savininkas ar kitas būtent šios įmonės įgaliotas asmuo būtų padaręs pareiškėjo darbo knygelės įrašus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirašęs. Teismui parodžius aptariamam liudytojui A. K. antspaudą, esantį 1998 m. liepos 1 d. dokumentų perdavimo saugoti akte (žr. e. b. l. 19), liudytojas nurodė, kad būtent jame esantis antspaudas ko gero yra jo įmonės antspaudas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybes, pirmiau šiame sprendime aptartų byloje esančių įrodymų visetą, be kita ko tiek į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, tiek taip pat ir liudytojo įmonės savininko A. K. parodymus, negalima daryti išvados, kad pirmiau šiame sprendime aptarti pareiškėjo darbo knygelės įrašai apie pareiškėjo priėmimą į darbą įmonėje ir atleidimą iš įmonės yra patvirtinti būtent A. K. įmonės „A.K. ir S.“ ar jos įgalioto asmens parašu bei būtent A. K. įmonės „A.K. ir S.“ antspaudu.

38. Dar kartą pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro 1992 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 96 „Dėl darbo knygelių keitimo“ buvo patvirtinta darbo knygelių keitimo į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus tvarka, parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 584 patvirtintomis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklėmis, pareiškėjo darbo knygelėje ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjime suinteresuoto asmens VSDFV padarytas įrašas apie pareiškėjo atleidimą iš darbo K. įmonėje padarytas tiesiog perrašant paskutinį pareiškėjo darbo knygelės įrašą ir išduodant valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (žr. aptariamos Tvarkos 6 punktą ir jo papunkčius). Taigi pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą, priešingai negu teigia pareiškėjo atstovė, tokiu atveju VSDFV darbuotojas neturėjo pareigos tikrinti, ar darbuotojas faktiškai dirba įmonėje ar ne. Suinteresuoto asmens VSDFV atstovė teismo 2025 m. balandžio 29 d. posėdyje paaiškino, kad tuo metu VSDFV darbuotojas nevykdavo į pačią įmonę, taip pat netikrindavo, ar faktiškai tas darbuotojas dirba įmonėje ar ne, taip pat netikrindavo veikia įmonė ar ne. Be to, šiuo atveju valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas pareiškėjui išduotas (duomenys neskelbtini), kuomet, kaip jis pats teigia, jis jau buvo atleistas iš K. įmonės ir buvo pradėjęs dirbti pas naują darbdavį. VSDFV padarytas įrašas niekaip nepatvirtina, kad pareiškėjas dirbo būtent A. K. įmonėje „A.K. ir S.“.

39. Taip pat akcentuotina, kad pareiškėjas į pirmąjį teismo 2025 m. balandžio 29 d. posėdį neatvyko ir neprisijungė nuotoliniu būdu. Į 2025 m. balandžio 29 d. posėdį nuotoliniu būdu prisijungusi jo atstovė advokatė teigė, kad pareiškėjas turi problemų su sveikata, nes 2007 metais jam buvo širdies smūgis, dėl kurio jis krisdamas susimušė galvą ir jis neprisimena senų dalykų, tik prisimena, kad dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo atlyginimą, bet neprisimena nei su kuo dirbo, nei kitų aplinkybių. Tačiau teismui pasiūlius pateikti įrodymus apie blogą pareiškėjo sveikatos būklę, dėl kurios jis neprisimena aplinkybių, susijusių su darbu (pvz., dėl galvos traumos ir pan.) (žr. teismo 2025 m. balandžio 29 d. posėdžio garso įrašą), pareiškėjas ir jo atstovė tokių dokumentų taip ir nepateikė. Teismui nutarus posėdį atidėti ir dar kartą į posėdį kviesti patį pareiškėją, apklausti jį, pastarasis teismo 2025 m. gegužės 22 d. posėdyje paaiškino, kad dirbo „K. įmonėje“, tačiau, pasisakydamas dėl įmonės pavadinimo, paaiškino, jog buvo K. įmonė ir tiek, neatsimena, kad tais laikais būtų kažkokie sūnus, pavadinimas „A.K. ir S.“, o apie tokį įmonės pavadinimą „A.K. ir S.“ sužinojo tik dabar. Taigi pats pareiškėjas, duodamas teismui paaiškinimus, net nepatvirtino, kad dirbo būtent įmonėje, kurios pavadinimas buvo būtent A. K. įmonė „A.K. ir S.“. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip jau pirmiau nurodyta, Juridinių asmenų registro, archyvo duomenimis laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 26 d. iki 1994 m. birželio 20 d. tokiu pačiu K. vardu Vilniuje buvo registruotos kelios įmonės (e. b. l. 10).

40. Taip pat svarbu pažymėti tai, kad pareiškėjas teismo posėdyje teigė, jog K. firmos, kurioje jis dirbo, bosu buvo vyresnio amžiaus žmogus ir jo manymu tai buvo pats K.. Jo teigimu, pareiškėjui tuomet buvo (duomenys neskelbtini) metai (pareiškėjas gimęs (duomenys neskelbtini) metais), o tam žmogui buvo apie (duomenys neskelbtini) metų (vadinasi, jis turėtų būti apie (duomenys neskelbtini) metų gimimo) (žr. teismo 2025 m. balandžio 29 d. garso įrašą). Prieš liudytojo A. K. apklausą pareiškėjo atstovė, duodama teismui paaiškinimus, taip pat teigė neva A. K. įmonės „A.K. ir S.“ savininkas buvo vyresnio amžiaus žmogus, t. y. vyresnio amžiaus, negu liudytoju iškviestas A. K., ir jis turėjo sūnūs, kurių pareiškėjas nėra matęs, todėl, galbūt, teismo savo iniciatyva yra iškviestas liudyti jo sūnus, o ne savininkas (žr. teismo 2025 m. balandžio 29 d. posėdžio garso įrašą).

41. Tačiau pažymėtina, kad tokie pareiškėjo ir jo atstovės teiginiai akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir liudytojo A. K. parodymams, dėl kurių teismas pasisakys toliau šiame sprendime.

42. Šiame kontekste pirmiausia akcentuotina, kad pareiškėjas pareiškime teigė neva A. K. įmonės „A.K. ir S.“ savininkas yra gimęs (duomenys neskelbtini), jis neva galėtų patvirtinti apie pareiškėjo darbą šioje įmonėje, tačiau neva Gyventojų registras neturi jokių duomenų apie A. K., gimusį (duomenys neskelbtini) (žr. e. b. l. 2, 13). Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje teigė, kad pagal iš archyvo gautą kvitą ir jame nurodytą savininko asmens kodą sužinojo, kad įmonės savininko A. K. gimimo data – (duomenys neskelbtini) (žr. taip pat e. b. l. 20, 34). Tačiau, kaip jau minėta, teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie pareiškime nurodytą asmenį A. K., nustatyta, kad šio asmens gimimo data yra kita – (duomenys neskelbtini), aptariamas asmuo, priešingai negu teigia pareiškėjas, yra registruotas Gyventojų registre, taip pat savo gyvenamąją vietą iki šiol yra registravęs adresu (duomenys neskelbtini) (t. y. tuo pačiu adresu, kuriuo ir buvo registruota A. K. įmonė „A.K. ir S.“), taip pat 1997 metais dirbęs A. K. įmonėje „A.K. ir S.“, kurios kodas buvo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad teismui patikrinus Gyventojų registro duomenis apie asmenį, kurio asmens kodas nurodytas byloje esančiame ir pareiškėjo atstovės nurodomame kvite (žr. e. b. l. 20), nustatyta, kad aptariamame kvite nurodytas asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra likvidatoriaus E. A. K. asmens kodas, kuris dar (duomenys neskelbtini) mirė, bet ne A. K. (žr. byloje esančius išrašus iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir Gyventojų registro). Kaip jau minėta, teismui savo iniciatyva pakvietus į bylą liudyti A. K., gimusį (duomenys neskelbtini), pastarasis teismo 2025 m. balandžio 29 d. posėdyje nuosekliai patvirtino, kad tik jis vienas buvo įteigęs A. K. įmonę „A.K. ir S.“ ir tik jis vienas buvo jos savininkas (žr. be kita ko šio sprendimo 19 punktą). Jis taip pat patvirtino, kad 1991 m. spalio 10 d. pareiškime įregistruoti individualią įmonę (žr. e. b. l. 21) esantis viršutinis parašas prie prierašo „Pareiškėjos parašas“ yra būtent liudytojo A. K. parašas. Be to, liudytojas paaiškino, kad įmonės pavadinime, steigiant įmonę, nurodyta „A.K. ir S.“, t. y. K. ir sūnūs, turėta omeny liudytojas A. K. ir jo sūnūs, nes jo sūnums tuo metu buvo po 5, 7 metus. Liudytojas taip paaiškino, kad jo tėvas niekada nėra dirbęs įmonėje ir negalėjo dirbti, nes jo tėvas mirė dar (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metais, kuomet liudytojui buvo 3 ar 4 metai, todėl liudytojas A. K. augo be tėvo (žr. teismo 2025 m. balandžio 29 d. posėdžio garso įrašą). Aptariami liudytojo parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs, juose nenustatyta jokių prieštaravimų, jie sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais apie įmonę, jos įsteigimą ir likvidavimą, todėl teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti šio liudytojo parodymais. Visų pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo A. K. įmonės „A.K. ir S.“ savininkas, o ne pareiškėjo ir jos atstovės nurodomas kažkoks kitas vyresnio amžiaus žmogus.

43. Taip pat akcentuotina, kad liudytojas A. K. teismo 2025 m. balandžio 29 d. posėdyje paaiškino, jog jis neprisimena žmogaus vardu V. Š. (pareiškėjo), taip pat neprisimena, kad toks asmuo būtų dirbęs jo įmonėje (t. y. A. K. įmonėje „A.K. ir S.“). Liudytojas paaiškino, kad aptariama įmonė buvo beprasmė, todėl A. K. ją vėliau išregistravo. Kiek liudytojas prisimena, įmonėje 1992–1994 metų laikotarpiu apskritai nedirbo jokie darbuotojai, išskyrus tik patį liudytoją įmonės savininką A. K.. Liudytojas neprisimena, kad įmonėje apskritai per visą jos egzistavimo laikotarpį būtų kažkas dirbęs, o jeigu ir dirbo tai galbūt tik laikinus smulkius darbus. Todėl paaiškino, kad niekas daugiau byloje negalės paliudyti. Šiuos liudytojo teiginius patvirtina taip pat ir jau minėti VSDFV archyvo duomenys, pagal kuriuos A. K. įmonėje „A.K. ir S.“ nėra jokių duomenų, kad įmonėje apskritai būtų dirbę kokie nors darbuotojai. Tokių duomenų kaip jau minėta nėra taip pat ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre iki pat įmonės likvidavimo, t. y. nėra jokių įrašų nei apie priėmimą, nei apie atleidimą iš darbo ar kt. Priešingai negu teigia pareiškėjo atstovė, vien aplinkybė, kad aptariamas liudytojas 1992–1994 metais dirbo samdomu darbuotoju statybinėje įmonėje (duomenys neskelbtini), kuri be kita ko montavo metalines konstrukcijas, vamzdžius, niekaip nepatvirtina jos sąsajos su A. K. įmone „A.K. ir S.“ ir niekaip nepatvirtina, kad pareiškėjas visgi dirbo A. K. įmonėje „A.K. ir S.“. Liudytojas A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad jis aptariamoje statybinėje įmonėje (duomenys neskelbtini) buvo tik samdomas darbuotojas ir ši jo darbovietė, kiek liudytojas prisimena, niekaip nebuvo susijusi su A. K. įmone „A.K. ir S.“ ir viena kitai neteikė jokių paslaugų. Nors A. K. įmonės „A.K. ir S.“ pareiškime įregistruoti įmonę nurodyta, kad jos veiklos pobūdis be kita ko užsienio prekybos operacijos už rublius, liudytojas paaiškino, kad tai buvo standartinis tuo metu populiarus įmonių veiklos pobūdžio aprašymas, greičiausiai perrašytas nuo kokios nors kitos įmonės, bet liudytojas apskritai neprisimena, kad 1992–1994 metais A. K. įmonė „A.K. ir S.“ realiai būtų vykdžiusi veiklą, išskyrus tik smulkius darbus. Todėl pareiškėjo atstovės teiginiai neva liudytojo A. K. buvusi darbovietė (duomenys neskelbtini) ir A. K. įmonė „A.K. ir S.“ buvo susijusios metalo pervežime yra tik deklaratyvūs, neparemti absoliučiai jokiais, nors ir netiesioginiais, įrodymais.

44. Pareiškėjas teismo 2025 m. gegužės 22 d. posėdyje teigė, kad K. įmonėje dirbo per asmenį, vardu D., kuris nedirbo su pareiškėju, bet duodavo jam darbo, taip pat duodavo algą. Kai pareiškėją įdarbino, anot pareiškėjo, jis savo darbo knygelę taip pat atidavė D., o pareiškėjui išėjus iš darbo, grąžino knygelę pareiškėjui. Tačiau pareiškėjas neprisimena nei šio D. pavardės, nei jo kontaktinių duomenų ir nežino kaip šį asmenį rasti. Taigi apklausti šio asmens nėra jokios galimybės. Aptariamoje įmonėje, anot pareiškėjo, buvo pagalbinių darbuotojų, kurie padėdavo pakrauti gaminius, bet pareiškėjas su jais nepalaikė draugystės santykių, vėlgi jų neprisimena ir nurodyti jų duomenų, kontaktų negali. Taigi šių pareiškėjo nurodomų asmenų apklausti taip pat nėra jokios galimybės.

45. Pažymėtina, kad teismas tiek raštu 2025 m. kovo 12 d. nutartimi, tiek vėliau žodžiu 2025 m. balandžio 29 d. posėdyje kelis kartus siūlė pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus, susijusius su pareiškimo dalyku, taip pat reikšti prašymą dėl liudytojų apklausos, pvz., liudytojų (asmenų), kurie laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 26 d. iki 1994 m. birželio 20 d. dirbo A. K. įmonėje „A.K. ir S.“ arba matė ir žino, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 26 d. iki 1994 m. birželio 20 d. dirbo A. K. įmonėje „A.K. ir S.“, taip pat 2025 m. balandžio 29 d. posėdyje siūlė pateikti duomenis, kurie patvirtintų pareiškėjo ir jos atstovės teiginius, sudarė sąlygas pareiškėjui pateikti į bylą papildomus įrodymus, prašymus, atidėjęs pirmąjį posėdį. Teismas 2025 m. balandžio 29 d. posėdyje taip pat pasiūlė pareiškėjui į posėdį kviesti liudytoja buvusią jo sutuoktinę ar kitus asmenis, kurie galėtų žinoti ar matė aplinkybes, susijusias su pareiškime nurodytais teiginiais (žr. teismo 2025 m. balandžio 29 d. posėdžio garso įrašą). Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių papildomų įrodymų ar prašymų, be kita ko nepateikė prašymų dėl liudytojų apklausos, išskyrus tik dėl teismo pasiūlytos liudytojos O. Š..

46. Teismo siūlymu 2025 m. gegužės 22 d. posėdyje liudytoja apklausta buvusi pareiškėjo sutuoktinė O. Š., kuri gyveno su pareiškėju laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 26 d. iki 1994 m. birželio 20 d., taip pat negalėjo nurodyti kur konkrečiai pareiškėjas dirbo laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 26 d. iki 1994 m. birželio 20 d. Aptariama liudytoja teismui paaiškino, kad net nežino kur konkrečiai pareiškėjas dirbo, nes niekada nėra mačiusi nei jo darbo knygelės, be to, pareiškėjas jai nieko nepasakodavo apie savo darbą. Liudytoja O. Š. taip pat nurodė, kad nežino nei pareiškėjo buvusių darbdavių savininkų vardų, pavardžių, nei pareiškėjo buvusių bendradarbių. Taigi nė vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino, kad pareiškėjas dirbo būtent A. K. įmonėje „A.K. ir S.“. Liudytoja net negalėjo atsakyti į klausimą, ar pareiškėjas 1992–1994 metais apskritai gaudavo pastovų darbo užmokestį. Liudytoja paaiškino, kad jai nežinoma, ar pareiškėjas 1992–1994 metais kiekvieną mėnesį gaudavo atlyginimą. Liudytoja tik nurodė, kad pareiškėjas parnešdavo pinigus ir jai su vaikais jų užtekdavo pragyventi. Nors liudytoja patvirtino, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, o pareiškėjas nurodė, kad vienas iš įmonės objektų buvo (duomenys neskelbtini) (žr. šio sprendimo 8 punktą), kuri yra (duomenys neskelbtini) mikrorajone, vien tik ši aplinkybė, įvertinus visas pirmiau šiame sprendime aptartas bylos aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visetą, be kita ko paties pareiškėjo paaiškinimus ir liudytojo A. K. parodymus, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas dirbo būtent A. K. įmonėje „A.K. ir S.“, kurios buveinė buvo registruota bute adresu (duomenys neskelbtini).

47. Teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau nurodyta, ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų visetą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami daryti išvadai, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 26 d. iki 1994 m. birželio 20 d. dirbo A. K. įmonėje „A.K. ir S.“. Todėl pareiškėjo pareiškimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 279 straipsniu, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti pareiškimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.