- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-513-1012/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11928-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji laikotarpiu nuo 1981 m. balandžio 28 d. iki 1994 m. balandžio 18 d. dirbo (duomenys neskelbtini) daržininkystės tarybinio ūkio profsąjungos komitete.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad galutinę poziciją pareikš teismo posėdžio metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi bylą nutraukė.
4. Teismas pirmiausiai pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo VSDFV 2023 m. kovo 22 d. rašte Nr. (10.11E) D-VS-25144 kaip priežastį, kodėl neįskaičiavo į pareiškėjos pensijų socialinio draudimo stažą pareiškėjos darbo stažo ginčo laikotarpiais, nurodė, kad Socialinės apsaugos ministerijos 1993 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 138 buvo nutrauktas darbo knygelių išdavimas ir pildymas bei nustatyta, kad bet kokie darbo knygelės po 1994 m. sausio 1 d. padaryti įrašai neturi juridinės galios. Remiantis darbo knygelės įrašais Nr. 3-5, pareiškėja 1981 m. balandžio 28 d. buvo priimta į darbą (duomenys neskelbtini) daržininkystės tarybinio ūkio profsąjungos komitetą, o nuo 1994 m. balandžio 18 d. atleista iš darbo (duomenys neskelbtini) daržininkystės tarybinio ūkio profsąjungos komiteto. Įrašas darbo knygelėje apie pareiškėjos atleidimą iš darbo (duomenys neskelbtini) daržininkystės tarybinio ūkio profsąjungos komiteto padarytas po 1994 m. sausio 1 d., taigi, yra neteisėtas, todėl 1981 m. balandžio 28 d. iki 1994 m. balandžio 18 d. laikotarpis negali būti įskaitytas į pensijų socialinio draudimo stažą.
5. Teismas atkreipė dėmesį, kad VSDFV 2023 m. kovo 22 d. raštas, kuriuo nuspręsta pareiškėjai į pensijų socialinio draudimo stažą neįskaityti nurodyto laikotarpio, yra VSDFV sprendimas dėl darbo stažo įskaitymo į socialinio draudimo stažą senatvės pensijai gauti, o toks sprendimas yra skundžiamas VSDFV, vėliau administraciniam teismui pagal teisinį reglamentavimą. Taip pat pačiame rašte nustatyta, kad šis sprendimas (atsakymas į prašymą) gali būti skundžiamas VSDFV 20 darbo dienų nuo tos dienos, kuria pareiškėja sužinojo apie sprendimo priėmimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų pasinaudojusi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir ginčijusi tokio viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nors tokią teisę turėjo.
6. Teismo vertinimu, pareiškėja kreipdamasi į bendrosios kompetencijos teismą iš esmės siekia paneigti VSDFV padarytą išvadą. Taigi, pareiškėja pareiškimu iš esmės siekia, kad būtų persvarstyta VSDFV teritorinio skyriaus padaryta išvada, pripažįstant faktą, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 1981 m. balandžio 28 d. iki 1994 m. balandžio 18 d. dirbo, kuris yra reikšmingas apskaičiuojant pensijų socialinio draudimo stažą. Pažymėtina, kad ginčai dėl to, ar turimi dokumentai įrodo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamą darbo laikotarpį, nagrinėtini administracinės bylos teisena, bet ne CPK XXVI skyriaus tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje pareiškėja pareikštu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tokio pobūdžio reikalavimai nenagrinėjami administraciniuose teismuose, todėl civilinė byla pagal tokį pareiškėjos pareiškimą nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, nenustačius teisinio pagrindo bylą perduoti pagal rūšinį teismingumą administraciniam teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. VSDFV informavo pareiškėją, kad esant aplinkybėms, kai visi įmonės, įstaigos ar organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti, asmens darbo laikotarpiai gali būti nustatomi teismo tvarka (kaip juridinę reikšmę turintis faktas). Todėl pareiškėja kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo.
7.2. Teismas turėjo nepriimti pareiškėjos pareiškimo, jeigu jis nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Teismo nurodytos įsiteisėjusios teismų nutartys, kuriomis yra nepripažinti juridinę reikšmę turintys faktai yra priimtos kitokio pobūdžio bylose, nei nagrinėta byla.
7.3. VSDFV 2023 m. kovo 22 d. raštas yra informacinio pobūdžio, jame tik paaiškinta, kaip skaičiuojama pareiškėjai pensija ir kokie laikotarpiai įtraukti į pareiškėjos darbo stažą. Šis raštas savaime kokių nors teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti skundžiamas administraciniam teismui ir negali būti kliūtis nustatyti juridinį faktą.
7.4. Darbo stažą, reikalingą pensijai gauti, VSDFV teritorinis skyrius skaičiuoja formaliai, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl įrodomąją reikšmę turi tik tam tikri tinkamai užpildyti dokumentai. Laisvo įrodymų vertinimo principas, priešingai nei teisminiame procese, negalioja VSDFV teritoriniam skyriui priimant sprendimą. Ginčyti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą neskirti pensijos (ar ją skirti nepakankamą) administracinio proceso tvarka (VSDF valdybai ir tada administraciniam teismui) prasminga tik tada, kai pareiškėja įsitikinusi, kad, ir formaliai vertinant turimus dokumentus, galima daryti išvadą apie darbo stažo buvimą.
7.5. Pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priešingai negu vertino Teismas, atitiko visas CPK 447 straipsnyje išdėstytas sąlygas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjos pareiškimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo esmės
11. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės nurodant, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, neatsižvelgė į faktines aplinkybes bei nepagrįstai nutraukė civilinę bylą.
12. Vadovaujantis CPK 445 straipsniu teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
13. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji laikotarpiu nuo 1981 m. balandžio 28 d. iki 1994 m. balandžio 18 d. dirbo (duomenys neskelbtini) daržininkystės tarybinio ūkio profsąjungos komitete. Pareiškėja (apeliantė) prašė juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti siekiant nustatyti pensijų socialinio draudimo stažą. Apeliantė pareiškime teismui ir atskirajame skunde nurodė, kad negali gauti dokumentų, tinkamai patvirtinančių apie jos darbą (duomenys neskelbtini) daržininkystės tarybinio ūkio profsąjungos komitete 1981 m. balandžio 28 d. – 1994 m. balandžio 8 d. laikotarpiu.
15. Suinteresuoto asmens VSDFV su atsiliepimu į pareiškimą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad VSDFV 2023 m. kovo 22 d. raštu informavo pareiškėją apie tai, kad sutikrinus ir įvertinus stažą būsimai senatvės pensijai pagal gautus iš atitinkamų institucijų dokumentus į pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo stažo apskaičiavimą neįskaitytas anksčiau nurodytas darbo laikotarpis apie darbą (duomenys neskelbtini) daržininkystės tarybinio ūkio profsąjungos komitete, motyvuojant tuo, kad Socialinės apsaugos ministerijos 1993 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 138 buvo nutrauktas darbo knygelių išdavimas ir pildymas bei nustatyta, kad bet kokie darbo knygelėse po 1994 m. sausio 1 d. padaryti įrašai neturi juridinės galios. Kadangi įrašas darbo knygelėje apie pareiškėjos atleidimą iš darbo (duomenys neskelbtini) daržininkystės tarybinio ūkio profsąjungos komiteto padarytas po 1994 m. sausio 1 d., todėl aktualus laikotarpis negali būti įskaitytas į stažą.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, konstatuodamas, kad pareiškėja, kreipdamasi į bendrosios kompetencijos teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teikia tuos pačius dokumentus, kuriuos teikė VSDFV (darbo knygelę, socialinio draudimo pažymėjimą), siekia kitokio jų įvertinimo ir taip paneigti VSDFV 2023 m. kovo 22 d. padarytą išvadą. Tokiu atveju, anot pirmosios instancijos teismo, pareiškėja pirmiausiai turėtų ginčyti išduotą raštą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka VSDFV teritoriniam skyriui. Šiam priėmus nepalankų sprendimą, toliau teikti skundą administraciniam teismui.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad VSDFV 2023 m. kovo 22 d. rašte, be kita ko, konstatuota, jog VSDFV, siekdamas gauti dokumentus, įrodančius pareiškėjos darbą minėtu laikotarpiu, kreipėsi į archyvus bei kitas įstaigas, kuriose galėtų būti saugomi (duomenys neskelbtini) daržininkystės tarybinio ūkio profsąjungos komiteto dokumentai. Tačiau dokumentų, įrodančių pareiškėjos darbą (duomenys neskelbtini) daržininkystės tarybinio ūkio profsąjungos komitete, gauti nepavyko. Iš įstaigų pateiktų atsakymų nustatyta, kad atitinkamų duomenų nėra, jie neperduoti saugoti ir jų saugojimo vieta nežinoma. Esant tokioms aplinkybėms, VSDFV pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šią poziciją VSDFV pakartojo ir atsiliepime į pareiškimą.
18. Nagrinėjamu atveju byloje reikalinga nustatyti faktinį apeliantės darbo laikotarpį (duomenys neskelbtini) daržininkystės tarybinio ūkio profsąjungos komitete. Byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad dėl neišlikusių pirminių įmonės dokumentų nėra galimybės šio juridinę reikšmę turinčio fakto patikrinti ir nustatyti iš dokumentų, t. y. ne teismo tvarka. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė pareiškimu nereiškia reikalavimo nustatyti, kad laikotarpis nuo 1981 m. balandžio 28 d. – 1994 m. balandžio 8 d. yra valstybinio socialinio draudimo pensijų stažui prilyginamas laikotarpis, tokiu būdu ginčydama viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą. Byloje reiškiamas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog apeliantė pareiškime nurodytu laikotarpiu apskritai dirbo jos nurodytoje darbovietėje, nes dėl neišlikusių dokumentų, ji to negali padaryti ne teismine tvarka.
19. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai yra pakankami konstatuoti, jog apeliantė išnaudojo jai prieinamas galimybes surasti dokumentus apie jos darbo laikotarpius ir neturi galimybės trūkstamų dokumentų atkurti ar juos gauti kitokia, ne teismo, tvarka. Taip pat pažymėtina, kad suinteresuoto asmens 2023 m. kovo 22 d. rašte nurodyta, jog VSDFV taip pat nepavyko gauti atitinkamų dokumentų, todėl apeliantei buvo išaiškinta, kad tokie laikotarpiai gali būti įrodyti apeliantės prašymu teismo tvarka nustačius juridinę reikšmę turintį faktą apie apeliantės darbo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tokiu atveju egzistuoja CPK 445 straipsnyje numatytos sąlygos apeliantei kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2022 pateiktais išaiškinimais, jog rašytinių įrodymų vertinimas apskaičiuojant asmens socialinio draudimo stažo laikotarpius yra Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų kompetencija, jų sprendimai skundžiami šio fondo valdybai ir administraciniam teismui. Šiuo atžvilgiu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad toje pačioje nutartyje kasacinis teismas pateikė taisyklės išimtį, kad nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kai pareiškime nėra teigiama, kad kurie nors įrodymai yra prarasti (nėra išlikę) ir (ar) pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų, ir kai pareiškimas nėra grindžiamas naujais įrodymais, o pateiktas vien remiantis tais pačiais įrodymais, kurie jau buvo pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondui ir kuris, juos įvertinęs, priėmė nepalankų pareiškėjui sprendimą dėl laikotarpių (ne)įskaitymo į socialinio draudimo stažo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2022; 31 punktas).
21. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatyti Valstybinio socialinio draudimo pensijų stažui prilyginamus laikotarpius yra valstybinio socialinio draudimo institucijoms priskirta kompetencija, tačiau šioje byloje toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Skundžiama nutartimi pats pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja negali nurodyti, kokių dokumentų ji negali gauti, nes jie nėra išlikę. Tokiu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, kad pareiškėja, kreipdamasi į bendrosios kompetencijos teismą, iš esmės siekia paneigti VSDFV padarytą išvadą, yra nesusijusi su apeliantės byloje pareikštu reikalavimu ir šios bylos nagrinėjimo dalyku. Minėta, byloje pareikštas reikalavimas, susijęs su juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu, kai pareiškėja negali gauti ar atkurti dokumentų ar kad tie dokumentai nėra išlikę (prarasti) dėl kokių nors priežasčių, o ne su dokumentais patvirtinto fakto reikšmės subjektinei teisei įgyti vertinimu. Taigi, pareiškėjos kreipimosi į teismą pagrindą sudaro ne siekis kitokio teikiamų dokumentų vertinimo, bet aplinkybė, jog nėra išlikusių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių dokumentų.
22. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad įstaigų archyvuose nėra išlikusių dokumentų apie pareiškėjos darbo laikotarpį (duomenys neskelbtini) daržininkystės tarybinio ūkio profsąjungos komitete. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad suinteresuotas asmuo VSDFV pats pareiškėjai nurodė, jog nesant išlikusiems aktualiems dokumentams, pareiškėja gali dėl darbo stažo įrodymo nurodomu laikotarpiu kreiptis į teismą. Byloje yra pateikti įrodymai, kad tiek pareiškėja, tiek VSDFV, siekė gauti ginčui aktualius dokumentus, kreipėsi į atitinkamas įstaigas, tačiau iš jų gauti atsakymai, kad dokumentų nėra, jie neperduoti saugoti.
23. Taigi, šiuo atveju sukuriama situacija, kai pareiškėjai prašant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir nurodant aplinkybes, kad ji neturinti visų reikalingų dokumentų šiam faktui nustatyti bei pačiam VSDFV patvirtinus, kad tokiu atveju pareiškėja gali kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau teismui nutraukus civilinę bylą, asmeniui nepagrįstai apribojama teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis).
24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintis asmuo, įgyvendindamas teisę į teisminę gynybą, siekia, kad būtų sukurtos, pakeistos ar panaikintos jo teisės ir pareigos. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248-2020, 49 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo nurodomas aplinkybes vertino pernelyg formaliai arba apskritai nevertino (pvz. nevertino įrodymų apie negalimumą gauti reikalingus dokumentus, nes jų nėra), todėl neužtikrino pareiškėjos teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ypatingosios teisenos bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimą, todėl nepagrįstai nutraukę civilinę bylą. Dėl šių priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir bylą grąžinama tolimesniam nagrinėjimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliantės A. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui.