Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovų atstovas 2023 m. sausio 18 d. informavo teismą, kad civilinė byla Nr.e2-13010-987/2022 (teisminio proceso Nr.3-68-3-08536-2022-7) yra nutraukta 2022 m. gruodžio 30 d. teismo nutartimi. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1271-933/2021 buvo konstatuota, jog ieškovas M. B. neturėjo nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypo dalį? pastarosios žemės sklypo dalies savininku laikomas M. G., kuris 2022 m. gruodžio 21 d. notarine pirkimo-pardavimo sutartimi perleido nuosavybės teisę į ginčo sklypo dalį atsakovams J. V. ir E. W. (buvusi pavardė V.). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1271-933/2021 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01378-2020-8) panaikinus atsakovo M. B. kaip ginčo žemės sklypo dalies savininko statusą, atsakovas M. B. neteko ir savo kaip žemės sklypo bendrasavininko teisių, dėl šios priežasties jo sutikimas pateikti UAB „Tiretas“ sudarytoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje žemės sklypo plane ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte nurodytus kadastrinius duomenis ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nėra reikalingas. Tarp ieškovų ir ginčo žemės sklypo bendrasavininko atsakovo A. P. ginčo nėra. Dėl šių po bylos iškėlimo teisme pasikeitusių faktinių aplinkybių nėra tikslinga toliau tęsti šio ginčo teisminio nagrinėjimo, todėl ieškovai atsisako savo pareikšto ieškinio ir prašo teismo bylą nutraukti, ieškinio atsisakymo priėmimo ir bylos nutraukimo klausimą spręsti rašytinio proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

13. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, buvo tinkamas šalių procesinis elgesys; ar ne, taip pat ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

14. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

15. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

16. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020). Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo dėl ginčo esmės, todėl, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo atsižvelgti į jų susidarymo priežastis, šalių procesinį elgesį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

18. Atsakovas atskirajame skunde teisingai nurodo, kad teismo procesas pradėtas ieškovų iniciatyva. Visgi tik ši aplinkybė nepagrindžia, kad ieškovams tenka rizika prisiimti neigiamus padarinius.

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams M. B. ir A. P., prašydami leisti jiems be bendraturčių (atsakovų) sutikimo pateikti UAB „Tiretas“ sudarytoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje žemės sklypo plane ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte nurodytus kadastrinius duomenis ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

20. Ieškovai be kita ko ieškinyje pažymėjo, kad faktas, jog nėra žemės sklypo bendraturčių sutikimo yra esminis dėl ko ieškovai negali tinkamai įforminti UAB „Tiretas“ matininko atliktų matavimų ir įregistruoti sklypo kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre. Tarp žemės sklypo bendrasavininkų yra susiklostę konfliktiški santykiai - šiuo metu teisme nagrinėjami dar 3 teisminiai ginčai (civilinių bylų Nr. e2-1271-933/2021 ir e2-36-545/2021 bei administracinė byla Nr.A-2915-520/2021), todėl atsakovai nebendradarbiauja su ieškovais ir nepasirašo ieškovų iniciatyva UAB „Tiretas“ matininko D. R. parengtų žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos dokumentų, kuo pažeidžia ieškovų teisę jų prašymu atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatyti įrašyto į Nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamojo daikto – žemės sklypo kadastro duomenų pasikeitimus bei atnaujinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Atnaujintos žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimas, patikslinant žemės sklypo duomenis pagal faktinę situaciją, ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre nepažeidžia atsakovų teisių ar teisėtų interesų į bendrą daiktą – žemės sklypą.

21. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovai neturėdami atsakovų sutikimo negalėjo įregistruoti sklypo kadastrinių duomenų Nekilnojamojo turto registre, dėl ko buvo priversti kreiptis į teismą reikšdami ieškinį atsakovams. Taigi ieškovai ieškinį pareiškė pagrįstai.

22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta, iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-13010-987/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-08536-2022-7), kadangi civilinėje byloje Nr. e2-13010-987/2022 atsakovas M. B. pareiškė ieškinį dėl žemės sklypo atidalinimo natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės.

23. Civilinė byla Nr. e2­13010­987/2022 (teisminio proceso Nr.3­68­08536­2022­7) buvo nutraukta 2022 m. gruodžio 30 d. teismo nutartimi. Minėtos bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. e2­1271­933/2021 (teisminio proceso Nr. 2­55­3­01378­2020­8) buvo konstatuota, jog ieškovas M. B. neturėjo nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypo dalį. Teismas konstatavo, kad panaikinus ieškovo M. B. kaip ginčo žemės sklypo dalies savininko statusą, ieškovas neteko ir savo kaip žemės sklypo bendrasavininko teisių, susijusių su žemės sklypo dalies valdymu bei teisėtu disponavimu, įskaitant ir teisės reikalauti atidalinti žemės sklypą natūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

24. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1271-933/2021 inter alia (be kita ko) nusprendė pripažinti negaliojančia 2019 m. rugpjūčio 28 d. Mainų sutartį, sudarytą tarp J. G. ir M. B., taikyti restituciją - grąžinti M. G. (priteisiant iš M. B.) 508/1455 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nuspręsta, kad J. G. buvo apgauta (suklaidinta) M. B. bei kitų asmenų dėl mainų sutarties esmės, dėl ko šis sandoris pripažintas negaliojančiu.

25. Įvertinus šias aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovai pareikšto ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, o būtent civilinėje byloje Nr. e2-1271-933/2021 panaikinus atsakovo M. B. kaip ginčo žemės sklypo dalies savininko statusą, pastarasis neteko ir savo kaip žemės sklypo bendrasavininko teisių, dėl ko jo sutikimas pateikti UAB „Tiretas“ sudarytoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje žemės sklypo plane ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte nurodytus kadastrinius duomenis ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre tapo nebereikalingas.

26. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad kaltė dėl civilinės bylos iškėlimo, o kartu ir pareiga nutraukus procesą atlyginti ieškovų bei kito atsakovo A. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas tenka atsakovui M. B.. Būtent atsakovas, apgaule įgijęs ginčo žemės sklypo dalį ir būdamas neteisėtu bei nesąžiningu jo valdytoju, prieštaravo ieškovų pareikštam ieškiniui teikdamas atsiliepimą, vėliau priešieškinį. Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti atsakovo priešieškinį dėl turto dalies atidalijimo, jis pareiškė ieškinį naujoje civilinėje byloje Nr. e2-13010-987/2022, dėl ko vėliau ir buvo sustabdyta pirmosios instancijos teismo nagrinėta civilinė byla. Taigi būtent atsakovas M. B. trukdė ieškovams įgyvendinti jų, kaip žemės skypo bendrasavininkų teisę.

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad atsakomybė dėl teismo proceso kilo atsakovui M. B., tinkamai įvertinto šalių procesinį elgesį ir pagrįstai nutarė bylinėjimosi išlaidas ieškovui, kitam atsakovui bei valstybei priteisti iš atsakovo M. B..

28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad ir atsiliepime į ieškinį M. B. iš esmės nepagrindė savo nesutikimo su ieškovų ieškiniu, o tik formaliai nurodė, kad kadastriniai matavimai pažeidžia jo teises ir, kad tarp šalių konfliktiški santykiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30. Atsakovo M. B. atskirąjį skundą atmetus, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

31. Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė įrodymus, kad jų bylinėjimosi išlaidas sudaro 574,75 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Ieškovų patirtos 574,75 Eur išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atsiliepiant į atsakovo atskirąjį skundą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytų dydžių, todėl jos priteistinos iš atsakovo M. B.. Kadangi advokatui sumokėjo ieškovas E. W. bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovo M. B. atskirąjį skundą atmesti.

Priteisti ieškovui E. W. (buvusi pavardė – V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 574,75 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis neskundžiama.