Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. W. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą.

6. Remiantis byloje pateiktais įrodymais ir šalių rašytiniais paaiškinimais, nustatytos toliau nurodytos pareiškėjo skundo kontekste aktualios faktinės aplinkybės.

6.1. P. M. W. 2023 m. birželio 16 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2305-LLG-10051, kuriuo prašė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo (duomenys neskelbtini) pagrindu. Asmuo nurodė, kad pragyvenimo lėšos Lietuvoje – 1 386 Eur, kuriuos jis gaus kaip darbo užmokestį.

6.2. Remiantis byloje pateiktais dokumentais, P. M. W. 2023 m. rugsėjo 25 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2025 m. birželio 29 d.

6.3 (Duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 5 d. pateikė pranešimą Nr. 2402-PRNŠ-0647, kuriuo Migracijos departamentą informavo, kad P. M. W. neatvyko dirbti – užsienietis atsisakė būti įdarbintas.

6.4. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 24S58198 (toliau - Sprendimas dėl Leidimo panaikinimo) nusprendė panaikinti P. M. W. , (duomenys neskelbtini) piliečiui, išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. birželio 29 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Sprendime dėl Leidimo panaikinimo nurodyta, kad Leidimas asmeniui buvo išduotas 2023 m. rugsėjo 14 d. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kaip užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento duomenimis, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) darbo sutarties su asmeniu nesudarė (2024 m. vasario 5 d. gautas Bendrovės pranešimas, kad asmuo atsisakė būti įdarbintas); jokios kitose įmonėse asmuo nedirba. 2024 m. sausio 25 d. asmuo Migracijos departamentui pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, siekiant dirbti(duomenys neskelbtini). Asmuo, kreipdamasis dėl Leidimo išdavimo, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, tačiau kadangi darbo sutartis nebuvo sudaryta, asmuo Bendrovėje nedirba, darbo užmokesčio ir jokių kitų reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyvenimui, negauna, yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Asmeniui anksčiau nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi, Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie asmens darbą Lietuvoje. Taigi, asmuo neturi ryšių Lietuvos Respublikoje, taip pat nenustatyti asmens šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, 2023 m. spalio 4 d. atsiėmęs Leidimą per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją Šri Lankoje ir atvykęs į Lietuvos Respubliką, darbo sutarties su Bendrove nesudarė, konstatuota, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

6.5. Migracijos departamentas 2024 m. kovo 22 d. sprendimu nusprendė uždrausti P. M. W. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius, taip pat įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir . Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Sprendimas priimtas, nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas. Sprendime nurodytos toliau minimos aplinkybės ir argumentai.

6.5.1. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 21 d. priėmė Sprendimą dėl Leidimo panaikinimo, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, neatvyko dirbti), jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), ir darbo sutartis su juo nesudaryta.

6.5.2. Vertindamas asmens ryšius su Lietuvos Respublika, Migracijos departamentas nustatė, kad asmeniui anksčiau nacionalinės vizos ar leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo, asmuo Lietuvos Respublikoje nėra įdarbintas. Taigi, asmuo ilgalaikių ekonominių ryšių su Lietuva neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Asmuo Migracijos departamentui 2024 m. sausio 25 d. pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo (duomenys neskelbtini) pagrindu; šis prašymas dar nagrinėjimas, tačiau priėmus sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą bus sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi.

6.5.3. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi (2023 m. spalio 4 d. atsiėmęs leidimą laikinai gyventi per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją Šri Lankoje, darbo sutarties su Bendrove nesudarė), tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, konstatuota, kad pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33) (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 14 punktą asmeniui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

6.5.4. Remdamasis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (patvirtintos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“) (toliau – Taisyklės) 15 punktu, Reglamento 24 straipsnio 1 d dalies a punktu, 2 dalies c punktu, įvertinęs tai, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su juo darbo sutartis nesudaryta, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti gauti leidimą laikinai gyventi, atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, nuspręsta asmens duomenis, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teikti SIS.

6.6. Migracijos departamentas 2024 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 24S85279 atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi P. M. W. pagal prašymą išduoti leidimą darbo (duomenys neskelbtini) pagrindu, nes asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Asmeniui uždrausta atvykti iki 2027 m. kovo 21 d.

Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką

7. Vertinant Spendimo dalies, kuria nustatytas draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respublika 36 mėnesius, teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia aptartinas aktualus teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti administracinių teismų praktika.

8. Remiantis Įstatymo (byloje aktuali Įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu) nuostatomis, Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę (4 straipsnio 3 dalis).

9. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, laikosi nuoseklios pozicijos, kad įstatymų leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024, 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024, 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025). Tačiau ši diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024, 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025).

11. Remiantis Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktu, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiama, be kita ko, į pagrindą, dėl kurio jis buvo panaikintas (11.1 papunktis); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 papunktis). Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte nustatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Kaip minėta, šiuo atveju Leidimas panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto (paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai), aiškinamo kartu su Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės) ir tos pačios dalies 5 punktu (asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje), taip pat 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto (nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta) pagrindu.

12. Pažymėtina, kad Sprendimas dėl Leidimo panaikinimo yra galiojantis, šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad egzistavo pagrindas pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu pažymėtina, jog Sprendime pagrindą uždrausti pareiškėjui nustatytą laikotarpį atvykti į Lietuvos Respubliką iš esmės sudarė tai, kad Sprendimu dėl Leidimo panaikinimo konstatuota, jog, asmeniui nesudarius darbo sutarties, duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Kriterijų vertinimo tvarkos aprašo 14 punktas). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes (iš esmės į tai, kad pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su Bendrove), Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdama į aktualią administracinių teismų praktiką, pažymi, kad šiuo atveju nėra prielaidų teigti, jog egzistavo pagrindas Sprendimu nuspręsti uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus. Nors pareiškėjas šiuo atveju iš tikrųjų nesudarė darbo sutarties, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų prielaidas teigti, jog vien tokia aplinkybė (t. y. nenustačius kitų individualių su pareiškėju susijusių aplinkybių) sudaro pagrindą vertinti, kad jis savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Teisėjų kolegijos nuomone, Sprendime nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Nenustačius Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindo, darytina išvada, kad susiklosčiusios faktinės aplinkybės neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkto taikymo sąlygų, kai asmeniui taikomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuluotą iš esmės analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1869-1047/2025).

15. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šioje byloje nėra nustatyta kitų individualių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas spręsti, kad šiuo atveju egzistavo pagrindas pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką – nors Migracijos departamentas šiuo atveju pasisakė dėl su pareiškėju susijusių šeiminių aplinkybių, jo socialinių ir kitų ryšių (pareiškėjas tokių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi), teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės savaime nesudaro prielaidų vertinti, kad sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė šiuo atveju. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog per pastaruosius metus iki sprendimo panaikinti leidimą priėmimo dienos pareiškėjui jau buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors atsiliepime teismui Migracijos departamentas nurodė aplinkybę, jog Leidimas Migracijos departamentui nebuvo grąžintas, tai savaime nesudaro pakankamo ir objektyvaus pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Tuo tarpu tai, kad, kaip nurodoma atsiliepime, Leidimas grąžintas 2024 m. birželio 27 d. per Lietuvos Respublikos ambasadą Čekijoje, Sprendimo priėmimo metu nebuvo žinoma ir, teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius kitų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo atvykimu ir išvykimu iš Lietuvos Respublikos, taip pat su tolesniu Leidimo panaudojimu, šiuo atveju nesudaro pakankamų prielaidų išvadai, kad pareiškėjas, nedelsdamas negrąžinęs Leidimo, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis. Tokiai išvadai pagrindo nesudaro ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas, nesudaręs sutarties su Bendrove, siekė įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia aplinkybė patvirtina pareiškėjo siekį gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, tačiau nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis.

16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasi taikytinomis teisės aktų nuostatomis ir aktualia administracinių teismų praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog individuali pareiškėjo situacija yra tokia, dėl kurios jam turėtų būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Šiuo atveju Migracijos departamentas neįvertino to, kad pareiškėjui Leidimas panaikintas išimtinai dėl to, kad su juo darbo sutartis nesudaryta, todėl ginčijamo Sprendimo dalis, kuria uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesiams, vertintina kaip neatitinkanti, be kita ko, Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkto, proporcingumo reikalavimų, todėl naikintina.

Dėl duomenų įvedimo į SIS

17. Kaip minėta, Sprendimu taip pat nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi kitų Europos sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis) nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesiams.

18. Pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka Reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

19. Pagal Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal Reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal Reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

20. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei Reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025).

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjui išduotas Leidimas panaikintas jam nesudarius darbo sutarties, nurodant, kad toks leidimas naikinamas dėl to, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Kaip minėta, visi nurodyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindai iš esmės pagrįsti tuo, kad pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su Bendrove. Šioje administracinėje byloje taip pat pažymėta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo prielaidų teigti, jog pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Šiame kontekste teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsižvelgiant į tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), sprendžia, kad šiuo atveju nustatytos individualios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog nagrinėjamas atvejis atitinka sąlygas, kuriomis turi būti įvedamas atitinkamas perspėjimas į SIS. Įvertinusi šioje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, atsižvelgdama į tai, kad Leidimo panaikinimo pagrindas nesietinas su tuo, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės, o byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti migracijos procedūromis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesiams įtraukimas į SIS negali būti vertinamas kaip proporcinga priemonė, būtina Reglamente nustatytiems tikslams pasiekti.

23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi Sprendime pateiktus argumentus, kuriais pareiškėjo atžvilgiu nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesiams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši Sprendimo dalis nėra teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

24. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Sprendžiant dėl išlaidų atlyginimo atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (nagrinėjamoje byloje aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.).

24.2. Nustatyta, kad pareiškėjui byloje atstovavo advokato padėjėja L. T. (2025 m. spalio 27 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 27/10/25). Byloje pateikti šie dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas teisme – 2025 m. spalio 27 d. sąskaita už teisines paslaugas Serija LT Nr. 597, iš kurios matyti, kad už skundo dėl Sprendimo panaikinimo parengimą suteikta teisinių paslaugų suma sudaro 290 Eur; išrašas iš AB Luminor banko sąskaitos, iš kurio matyti, kad už teisines paslaugas sumokėta 310 Eur. Atsižvelgiant į Rekomendacijų nuostatas, nurodytos pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos dydis neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Rekomendacijų 5 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Nustatant bylinėjimosi išlaidoms atlyginti priteistinos pinigų sumos dydį, pažymėtina, kad, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas, be kita ko, atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos pobūdį, joje pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų apimtį, keliamų klausimų pobūdį ir kompleksiškumą, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjui priteistina 290 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

24.3. Pagal byloje pateiktus duomenis, byloje yra sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis. Teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjui P. M. W. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti taip pat priteistina 22,50 Eur už sumokėtą žyminį mokestį.

24.4 Apibendrinant, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas ir pareiškėjui P. M. W. iš atsakovo priteistina 312,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. M. W.skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 24S85279.

Pareiškėjo P. M. W. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 312,50 Eur (tris šimtus dvylika eurų ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.